Apie Dieva

Pradėjo Mekabciel, sausio 08, 2017, 20:11:52

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Mekabciel

  • Kaip galvojate ar Dievas egzistuoja?
  • Kaip galvojate kas yra Dievas?
  • Ka reiktu padaryt(jei reiktu ir tai butu prasminga) kad Dieva pajausti, pvz(perskaityt knyga, pasimelst, pamedituot, pasokt, atlikt rituala ir t.t.)?
  • Kas trukdo(jei yra trukdziu, pvz zmoniu religiniai isitikinimai, globalus issiskaldimas, nesupratimas vienas kito) Dievo pojuciui?
  • Ko truksta zmonems Dievo pojuciui?


klajunas

Performuluosiu klausimus, pakeisdamas žodį dievas apibrėžimu.
1. Kaip galvojate ar egzistuoja absoliuti antgamtinė būtybė?
2. Kaip galvojate kas yra antgamtinė būtybė?
3. Ką reiktų padaryti, kad antgamtinę būtybę pajausti?
4. Kas trukdo antgamtinės būtybės pojūčiui?
5. Ko trūksta žmonėms antgamtinės būtybės pojūčiui?

Aš asmeniškai antgamtinei būtybei šokčiau breiką.  :D  Manau kad patiktų... :D  Čia į Nr. 3.

Mekabciel

I klausimus atsakyk,o ne staipykis, isirasyk vietoj Dievo - gnostine samone, aukstesnioji samone, psychosamone ar koki ten naudoji termina tam apibrezimui ir atsakyk.  Bo tas protingumas jau vemt vercia.

cs

#3
sausio 08, 2017, 22:42:54 Redagavimas: sausio 08, 2017, 22:47:55 by cs
Citata iš: Mekabciel  sausio 08, 2017, 20:11:52
  • Kaip galvojate ar Dievas egzistuoja?
  • Kaip galvojate kas yra Dievas?
  • Ka reiktu padaryt(jei reiktu ir tai butu prasminga) kad Dieva pajausti, pvz(perskaityt knyga, pasimelst, pamedituot, pasokt, atlikt rituala ir t.t.)?
  • Kas trukdo(jei yra trukdziu, pvz zmoniu religiniai isitikinimai, globalus issiskaldimas, nesupratimas vienas kito) Dievo pojuciui?
  • Ko truksta zmonems Dievo pojuciui?
1. Ne, bet žinau kokiu atvėju egzistuoja ir kokio dydžio max gali jis būti. Neeilinis, turi noro veltis į religines bendrijas, neatlieka ritualų. Tačiau, kada Dievas galėtų visiems duoti vienodai, kažkam neduoda nė 'trupinio'. Būtent išbandžius vieną ar kitą religiją susidaro (toks įspūdis), kad dievas nemato. Iš to seka išvada: dievas neegzituoja, bei jo sukeltas įspūdis mažas, nedidelis.

2. Kas gali būti dievas - atsakymas, kad žmogus gali dangstytis ties dievo "kaukėmis". Bet logiška, kad iš to, jokio dievo nebus parodoma ar įrodoma. Įrodyti religinę koncepciją galima, kol nežinoma, kad kažkoks Jonas ar Petras iš Amerikos ar Ispanijos irgi save pavadino "dievais". Tada bereikia gerai apsvarstyti, ar verta prasidėti, kai jau iškart žinoma, kad jokia religinė koncepcija nėra tikra, tai tik pramoga.

3. Kad pajausti dievą, reikia save pastatyti į besimeldžiančiojo vietą. Pagal roles ir vaidinimus, yra tam tikros sąlygos, jos ir nustato ar bus pajaustas ar ne 'tas' jausmas. Jeigu būsi 'Mozė', nelaibai pajausi dievo, jei apaštalas, arba atpirkėjas - vėl kažkaip nepajausi.
"Malda gal padės". O jei nepadės, nežinau kas padės.

4. Steriotipai trugdo, bet tik vertinant ir nežinant (neturint jokio supratimo). O pavyzdžiui yra vietų, kai suprantant vertinant matomas melas. Nepasakyti yra irgi toks pat melas, kaip ir betkoks. Kam labiausiai turėtų sąžinė graužti, tai turbūt pačiam dievui arba religinės koncepcijos išvedėjui, kad pritaikė mokslinį metodą. Visa religinė psichologija yra sudaryta iš scenarijų ir stebėtojų. Vėliau atrastas bendras kampas ir būtent tas požiūris suveda galus, padaro, kažkokią "šviesesnią išmintį", nors ištikro, čia tik ekspermento išvados aprašomos.

5. Įrodymo, kad be ekspermento įmanomas apreiškimas. Čia ir dabar.

a.t.sielis

CitataKaip galvojate ar Dievas egzistuoja?
Taip, Aukščiausioji Būtybė, turinti aukščiausias galias ir savybes, egzistuoja. Yra daug tiesioginių ir netiesioginių įrodymų.

CitataKaip galvojate kas yra Dievas?
Aukščiausioji Būtybė yra pirminė visų priežasčių priežastis, visko pradžia, bet pats Jis neturi pradžios; Jis yra aukščiausias valdovas; Jis yra amžinybės, žinojimo ir džiaugsmo įsikūnijimas, Jo pavidalas sudarytas iš amžinybės, žinojimo, džiaugsmo.

Yra toks šventraštis "Brahma-samhita" Indijoje. Hinduizme, Brahma - tai šios visatos prosenis, pirmoji gyva esybė šioje visatoje, kuri sukonstravo visą visatą pagal Aukščiausios Būtybės įkvėpimą. Ten Brahma sako:

īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ
anādir ādir govindaḥ sarva-kāraṇa-kāraṇam

"Išvara" reiškia "valdovas"; "parama" reiškia "aukščiausias"; "Krišna" - vienas iš Dievo vardų; "sat" - amžinybė, būtis; "čit" - žinojimas, išmintis, sąmonė; "ananda" - džiaugsmas, palaima, ekstazė; "vigraha" - pavidalas, įsikūnijimas; "anadih" - be pradžios; "adih" - pirmapradis; "Govinda" - vienas iš Dievo vardų; "sarva" - visų; "karana-karanam" - priežasčių priežastis.

Dievas suvokiamas trimis suvokimo fazėmis:
1. Kaip beasmenė būtis (sat, būties aspektas). Impersonalistiniai mokymai suvokia taip.
2. Kaip visur esanti transcenduojanti visaapimanti Siela (sat ir čit, būties ir žinojimo aspektai).
3. Kaip Aukščiausioji Dieviška Asmenybė (sat, čit ir ananda aspektai kartu).

Taigi, vieni Dievą suvoks kaip beasmenę būtį, neapibrėžtą ir neišreiškiamą (tam tikras dvasinis agnosticizmas), kiti suvoks kaip visur esantį ir viską žinantį, viską stebintį (transcenduojanti Dvasia), dar kiti suvoks kaip Asmenybę, turinčią begalines galias, norus, veiklą, savybes, džiaugsmą, o beasmenė būtis ir transcenduojanti Dvasia yra Jos daliniai pasireiškimai.

CitataKą reiktų padaryti, kad antgamtinę būtybę pajausti?
Išgryninti, apvalyti sąmonę. Sąmonė yra dvasinė, dabar ją uždengę, užgožę materiali tapatybė, materialūs suvokimai, materialus protas, jutimai ir fizinis kūnas.

CitataKa reiktu padaryt(jei reiktu ir tai butu prasminga) kad Dieva pajausti, pvz(perskaityt knyga, pasimelst, pamedituot, pasokt, atlikt rituala ir t.t.)?
Reikia susidurti su Jo vardais, Jo dalykais, Jo šventomis vietomis, Jo tarnais, pasakojimais apie Jį. Sakoma, kad šioje epochoje stipriausias dvasinis metodas - šventi Dievo vardai. Kai žmonės kartu su Dievo tarnais šlovina Dievą ir Jo šventus vardus, tada galima pajausti ekstazę, sklindančią iš Dievo.

Kad Dievą pažinti, suvokti, ir turėti atsiliepimą iš Jo, ryšį su Juo, reikia Jį mylėti, su meile tarnauti. Tada visi veiksmai atliekami su meile - skaitymas, malda, meditacija, šokis, dainavimas, ritualai ir kt. - stiprins ryšį ir suvokimą.

CitataKas trukdo(jei yra trukdziu, pvz zmoniu religiniai isitikinimai, globalus issiskaldimas, nesupratimas vienas kito) Dievo pojuciui?
Trukdo nuodėmė, geismingumas, pyktis, piktžodžiavimas, nešvara, iliuzija, melas, svaiginimasis, prievarta gyvų esybių atžvilgiu, užuojautos neturėjimas, sąmonės užterštumas, nusigręžimas nuo Dievo, negatyvumas Jo atžvilgiu.

CitataKo truksta zmonems Dievo pojuciui?
Trūksta noro ir pastangų, kitaip viskas atvira ir prieinama. Kad pasinerti į Dievą reikia labai stipraus noro, tinkamos praktikos, Dievo ir dvasinio mokytojo malonės.

klajunas

#5
sausio 10, 2017, 10:57:40 Redagavimas: sausio 10, 2017, 11:15:21 by klajunas
Pacituosiu save:
CitataĮprasta žmogaus sąmonę skirstyti į tikrovės ir netikrovės vietas. Tikrovės vietą pažymėkime pliuso ženklu ir pavadinkime „pasauliu"; o netikrovės - minusu ir pavadinkime „vaizduote". Tradicinis įsivaizdavimas teigia, kad tikras pasaulis integruojamas į vidinius netikrus pasaulius, ten perdirbamas ir tada gali būti grąžintas į tikrą, kaip mintis ar vaizdinys. Šis prilipdomas prie tikro pasaulio ir tai vadinama mąstymu apie jį. Mąstymas laikomas teisingu, jeigu jis vykdomas pagal tam tikrą, „teisinga" laikomą logiką. Bet mintis teisinga tik savo intencionalumu, savaime ji nėra savarankiška realybė, kurioje galima gyventi. Mintyse gali gyventi sąmonė, bet tik orientacijos ir dėmesio prasme.

Todėl įmanomi du žmonių tipai. Vienas gyvena minusine tikrove, atiduodamas jai didžiąją dalį savo energijos, kitas - pliusine, pasinerdamas savo kūnu į kūnišką pasaulį. Kaip jau galima buvo suprasti, vieni išaukština mentališkumą, o kiti fiziškumą. Žinoma geriausiai stovėti pačiame centre, kai visa ši situacija subalansuota, ir žmogus sugeba savo dėmesį paskirstyti: pavyzdžiui, mintis taikydamas pasaulyje, o fizinio pasaulio aktualijas aktyviai perkeldamas į savo mintis. Tai galima palyginti su sąveikomis, kurios gali būti trijų tipų: informacinė - tik protas į protą; fizinė - kūnas į pasaulį; ir mišri - jau aprašyta būsena, kai fiziškumas aktyviai mentalizuojamas, o mentališkumas - įkūnijamas.
Taigi man trukdo metodo supratimas.

Ir dar:
CitataGnostinė ašis

Mūsų gyvenamo pasaulio pagrindiniai dėmenys yra žmogus ir visata. Abstrakčiau šie dėmenys išreiškiami kaip gyvybės forma ir būties forma. Būtis kuria žmogų kaip gyvybės atmainą, o šis būtį pažįsta, ją įprasmindamas ir pritaikydamas savo reikmėms. Pagrindinis būties vyksmas yra įbūtinimas per esmę ir egzistenciją. Šiame vyksme žmogus iš neišreikštos dalies iškeliamas į išreikštą, išorinę ir turi čia išgyventi. Pažindamas žmogus perkelia būtį į save, atverdamas ją kaip reprezentaciją, kuri yra žmogaus būties centras. Tiek save kaip gyvybę, tiek būtį kaip visatą jis atveria sau per vidinę formą, kuri sudaro tikrovės gnostinę ašį.

Visos žinių sistemos kuriamos orientuojantis į šiuos dėmenis. Žinios apibrėžia kas yra žmogus, atvertas iš reprezentacijos vidaus ir kaip per žmogų atsiveria visata. Reikia suprasti paprastą tiesą, kad ši visata, kuri laikoma išorine realybe, iš tikro ir yra žmogus. Visata yra žmogaus kūrinys, per kurį žmogus suvokia save ir kuriame ieško savo vietos ir prasmės. Vyksta abipusis kūrimas, kurio eigoje atsiranda tarpinis pasaulis kaip išreikšta sąmonės akis.

Kiekvieno žmogaus esmė ir egzistencija apibrėžiama jo rangu, nustatomu per vertikalų tikrovės pjūvį, kuriame atveriami tikrovės sluoksniai. Žmonės, galintys atverti tikrovės Šaltinio gelmę, yra dievai, nes jiems yra žinomos tikrovės kūrimo paslaptys. Šaltinis įbūtinimu kuria visatą kaip pirminę tikrovę, kurios paslaptis atvėręs žmogus žino savo vietą visatoje ir gali dalintis šia išmintimi su kitais. Žmogaus vietą parodo tik jo paties sąmonė. Žemiausias rangas yra paprastas žmogus, kuris nežino nei kūrimo paslapties, nei savo vietos kūrinijoje, todėl ieško vadovaujančios žinių sistemos, vildamasis, kad ji parodys tikrą pasaulį. Tačiau tai tik ženklai, tekstai ir knygos, aiškinančios šio ir ano pasaulio paslaptis. Kitaip sakant, tai nėra tikra, gyvoji esatis.
CitataGenetinė ašis

Gamtinį žmogų apibrėžia tokios sąvokos: rūšis, individas, gyvybė. Gyvybė yra pati bendriausia sąvoka, kuri inkorporuoja į save rūšį ir individą. Rūšis - tai ne kas kita kaip biologinė programa, o individas yra jos realizacija. Ši priklausomybė rodo, kad žmogus įtrauktas į jo ribas peržengiančią esaties formą ir jos apibrėžiamas. Atsiranda konfliktas tarp bendrumo ir atskirumo aspektų. Programa apjungia, tačiau individualumas supriešina, verčia ieškoti būdų atsikratyti šios priklausomybės. Panaši problema kyla ir gyvybės ryšyje su tikrove ir galų gale su jos pagrindu, kurį sąlygiškai vadiname Šaltiniu.

Gyvybė kaip rūšis - taip pat individas, kuris skiriasi nuo kitų rūšių-individų. Individas išsiskiria iš visumos ir siekia ją paneigti, tačiau tai įmanoma tik tiek, kiek leidžia pati visuma. Matome, kad iš individualių perspektyvų vyksta žiaurus karas su gamta, kuri šiame lygmenyje sudaryta iš kolektyvinių individų. Jis vyksta rūšių viduje ir tarp rūšių.

Matome, kad šis karas iš bendros programos perkeliamas į kiekvieną atskirą individą ir yra susijęs su jo išgyvenimo galimybėmis. Karas yra naikinimas, išnaudojimas, perkūrimas, silpninimas, pažinimas ir t.t. Jis įrašytas į kūno ir visatos reprezentacijos sandarą, įeina į individo esmę ir suteikia formą egzistencijai. Tai yra, programos galimybės priklauso nuo individualių galimybių ir programos tikslas apdovanoti individą šiam karui reikalingais sugebėjimais. Individas yra visuotinio karo forpostas, nuo kurio galimybių priklauso kolektyvinio individo įsitvirtinimas.

Tačiau perėjus į aukštesnes pakopas, kai lemiamą vaidmenį pradeda vaidinti gnostinio sujungimo gebėjimai, kūnas velkamas per istoriją kaip našta, neleidžianti pasiekti dar aukštesnių gyvybės egzistencinių pakopų, kurios jau būtų susijusios su žmogaus dvasia.
Matome, kad planeta visą laiką buvo valdoma dviejų grupuočių: vieną jų vadinu gnostikais, o kitą - genetikais. Tarp jų visada vyko karas, nes gnostikai naikina biologinę rūšį, o genetikai dažnai žmogų per daug sugyvulina. Todėl reikėtų šias dvi kryptis apjungti. Ir apriboti visus iš vienašališkumo kylančius ekscesus.

Mekabciel

#6
sausio 10, 2017, 15:42:36 Redagavimas: sausio 10, 2017, 15:53:09 by Mekabciel
Klajunai, butu dar sauniau, jei atsakytum konkreciai i klausimus ir kuo trumpesniais ir primityvesniais issireiskimais. :)

Faunas

1 Taip
2 Checheche (cia buvo Landzbergiu Vycioko juokas)
3 Pvz atsigrezt i Dieva
4 Trukdo tamsa. Nusigrezimas nuo Dievo (Musu energetine struktura nusukta nuo Dievo. Uzgalasta ir nusmailinta visai kitiems pojuciams.Musu energo centrai yra netik uztersti bet ir pazeisti(suluosinti))Ir gaunasi, kad energetinis luosys nusisukes nuo Dievo, ir jo nejaucia.
5 Truksta valios mesti issuki tamsai(kaip tai bepavadinsi) Truksta jegos atsilaikyti pries tamsos spaudima, net jeigu ir sugebetum mesti  issuki.

A pakankamai trumpai ir aiskiai ?

kiskis

As nieko naujo ar idomaus pasakyt negaliu, tik 1. taip. Idomu butu isgirst ir tavo atsakymus Mekabciel.

Mekabciel

#9
sausio 13, 2017, 21:11:57 Redagavimas: sausio 13, 2017, 21:23:14 by Mekabciel
1. Dievas egizstuoja tik potenciale.
2. Viskas.
3. Nera nei vieno veiksmo, kuris paletintu ar pagreitintu Dievo pajautima. Yra Dievo valia. Taciau Dievas irgi neturi valios laisves, Mes judame vienas kito link vienodu greiciu.
4. Tokiu dalyku neegzistuoja, nes paprasciausiai nera pagreitinimo ar paletinimo.
5. Viska atlikt, kad pasiekt Tai. :)

xsistemax


1.Manau,jog dievas kaip asmuo neegzistuoja.
2.Tai yra visatos intelektinių struktūrų visuma,kurianti visatą konkurencijos būdu.
3.Apsidairyti aplink save,ne vien į save gilintis.
4.Archainės,įsisenėję tradicijos.Primityvus,logikai prieštaraujantis tikėjimas primityviais,vietinės reikšmės feodalus primenančiais dievais.
5.Naudotis smegenimis.
:)

tadasas99

1. 2. 3. 4. 5. ...
 
 Imkim savo kuna, imkim elektrona esanti musu kune, salia jo protonas, jame gyvena juozas ir galvoja kas yra aukstesne butybe, kaip su ja bendrauti, koks jos planas juozo atzvilgiu, juozas niekaip jos  fiziskai negali rasti ir neras, del ribotu suvokimo ribu, jam kad ir bandyti isaiskinti apie mane, jis nesupras, tiesiog as netelpu i jo remus, man visiskai neidomus juozas ir jo paieskos.

Faunas

...bet juozas nedurnas vyrukas buvo ir suprato, kad jo pasaulio matymo vaizdas galbut nera baigtinis. Atsisedo, susimaste apie neisvengiama susitikima su pypausku ir netycia pradejo vibruoti kaip visas protonas o ne atskira jo dalis. Bumt obuolys ant galvos ir parein nusvitimas! O gal galima vibruot kaip pvz elektronas ar kaip branduolys, o slapcia jau isivaizdavo apie atomo, ka ten atomo Molekules vibracijas !!! Ir visa tai issaugant samoninguma! Ir bumt antras obuotys ant galvos! i juozas supranta, kad reiketu vengti kitokios vibracijos vedancios ismetimo link....

Vitus

1. Taip.
2. Sąmonė ir nieko daugiau.
3. Būti čia ir dabar.
4. Ego.
5. Nieko netrūksta.

Faunas

....buti cia ir dabar ?  O "cia ir dabar" tai kur ? As suprantu, kad "cia ir dabar" tai tik rezonansas su kazkuo... Gereiciausiai su savo atvaizdu veidrodyje? Susitaikymas su tuo vaizdu kuri matai?

Aukštyn