Valdžia spausdina pinigus - gerai ar blogai?

[a.t.sielis]

Na, su šia tema yra susijusių sąmokslo teorijų.

Realiai, iš tikro, JAV valdžia gali be problemų spausdinti pinigus. Tą kaip ir daro, tiktai viskas susukta į gerą sistemą.

Egzistuoja nuomonė, kad tai blogai. (Mintiju, gali būti, kad jiems patiems JAV gerai, o visam pasauliui blogai, jeigu jie prispausdina per daug, jie tampa a la turtingesni už kitus, jeigu juos ištinka krizė dėl burbulų sprogimo, visam pasauliui krizė. Gali būti, kad jie taip daug šaršalo pasaulyje sukelia).

O dabar paskaičiau, manau, geriausio lietuvos ekonomisto įžvalgų, kad galima galus suvesti visai kitaip. Kad pinigų spausdinimas ir valstybės skola - problema tik psichologijoje ir žodyne.

http://www.ekonomika.org/Econlib/rk_valst_skol_prob_2013.pdf

Labai įdomu.

Toks triukas į galvą atėjo. Sakykim, paimtų hipotetinė valstybė, jeigu turi savo autonomišką monetarinę sistemą, ir spausdintų pinigus pagal JAV modelį (apmoki išlaidas spausdintais, ir susiurbi pinigų perteklių valstybės skolos popieriais su palūkanomis) ir jais finansuotų valstybės išlaidas. Nu pvz. padarytų kažkokias kelių statybas, ar dar kažką ko reikia. Nusamdo armiją bedarbių, jie dirba pluša, gauna tuos "atspausdintus" pinigus, leidžia juos parduotuvėse, parduotuvės gauna didesnes pajamas, kainų nekelia, o jeigu valstybė pamato, kad dėl pinigų injekcijų į rinką prasideda infliacija, pamažina PVM mokestį. Įdomu, suveiktų toks dalykas ar ne. Ar koks briedas gautųsi.

Ir straipsniokas pakeliui: http://economics.about.com/cs/money/a/print_money.htm

[mzicka]

https://www.youtube.com/watch?v=mII9NZ8MMVM cia filmukas kuriame paprastai paaiskinama ir pinigu spauzdinimo zala

[Benamis]

Atsiprasau uz off-topa, taciau a.t.sieli nuo kada taip samokslo teorijomis pradejai dometis?

Dziugu

[a.t.sielis]

Benami, tai tik pakeliui, kai susiduriu kažkur su realesniais dalykais, kurie iš tikro glūdi už sąmokslo teorijų. Kaip sakoma, sąmokslo teorijos yra briedas, bet jos turi turėti kažkokį dalinį realų pagrindą.

[kiskis]

Kaip sakoma, sąmokslo teorijos yra briedas,

Kuria prasme briedas? Manai , kad viskas tvarmoma skaidrei ir viesai. Teoriju visokiu pasitaiko, o orentuotis pasaulyj, pagal uzklijuotas etiketes neprotinga. Siais laikais , kai yra labai galingu pasaulinio masto jegu, jos turi kazkokiu planu ir manau, ju planas  nepadaryti visus laimingais. pvz zmoniu perteklius, kur juos det ? paprasyt , kad numirtu ,ir pan,

[a.t.sielis]

Esmė tame, kad viskas vyksta ne taip, kaip matosi fasade, bet dėl duomenų trūkumo spekuliacijos pasmerktos būti neteisingos.

What you see is not what you get
What you think is not what is real

Tas pats principas galioja apskritai visur. Forma ir turinys skiriasi, mūsų supratimai apie visatą - paviršutiniai, apie žmones, su kuriais bendraujame ir apie save pačius - taip pat.

[kiskis]

Taigi, teorijos yra teorijos, jos prasauna daugiau ar maziau, gal net sauna i kita puse specialiai (samokslas teorija vel ). Sunku atskleist , ka mano samokslininkai, gal kai kam pavyksta pagal paliekamus pedsakus.

[a.t.sielis]

Tikroji schema kaip viskas vyksta:

1. Bankai kuria paskolas iš oro (grynų nereikia, dabar vyrauja elektroniniai pinigai), išrašei paskolą, įdėjai elektroninių pinigų sumą į skolininko einamąją sąskaitą, kaip paskolos išmokėjimą, ir vualia, pinigai iš niekur. Niekas jų neatnešė.

Tiems, kas supranta finansų apskaitos dvigubą įrašą, jis atrodo taip

Debetas: Paskola 10000 $ asmeniui B
  Kreditas: Asmens B einamoji sąskaita 10000 $

2. Ekonomikoje atsiranda daugiau pinigų, t.y. perkamosios galios (pagal pavyzdį, skolininkui atiduota +10000 $ perkamosios galios, prie visuminės jau esančios ekonomikoje)

3. Jeigu ekonomikos našumas auga maždaug lygiai su perkamosios galios padidėjimu, skolininkas sunaudoja ekonominio produkto padidėjimą dėl našumo padidėjimo, kainos lieka tolygios.

4. Jeigu ekonomikos našumas auga lėčiau už perkamosios galios padidėjimą, skolininkas sunaudoja daugiau nei ekonominio produkto padidėjimas, kainos kyla, infliacija, pinigai nuvertėja, perkamoji galia susibalansuoja su ekonominio produkto dydžiu.

5. Padidėjus kainoms, atlyginimai liko tokie patys, darbo jėgos perkamoji galia sumažėja, išlaidos padidėja.

6. Darbo jėga ima daugiau ir našiau dirbti, našumo perteklių vėl pasiima bankų skolininkai.

7. Priėjus našumo didėjimo ribą, ir kainoms bei išlaidoms toliau kylant, darbo jėga ima skolintis vartojimui ir NT.

8. Kainoms toliau kylant, darbo jėga išlaiko savo skolų lygį ir iš kylančio uždarbio moka palūkanas.

9. Procese, bankai atsikanda savo dalį BVP už iš oro sukurtus pinigus. Patys paskolinti pinigai gali nuvertėti kad ir 100 proc., jeigu jie grąžinami, nominalūs skaičiai susiveda ir to užtenka, o per tuos palūkanų mokėjimo metus, pajamų srautas jau gautas.

10. Kainų burbulas kažkuriuo momentu nustoja pūstis, ir subliūkšta. Vadinasi, verslų ir privačių asmenų lūkesčiai ir investicijos nepasiteisino. Visų ekonomikos dalyvių lūkesčiams tapus negatyviems, žmonės nenori imti naujų paskolų, o bankai skolinti. Pinigai už paskolas laipsniškai grįžta į bankus; tie pinigai, kuriuos bankai sukūrė iš oro, mažėja. Ekonomikoje mažėja pinigų, užsakymų, ekonominė veikla sustoja. Kai kurie verslai bankrutuoja, padidėja bedarbių skaičius.

Rezultatas: nors ekonomikoje našumas ilgą laiką didėjo, darbo jėgos pastangos ir darbo laikas didėjo, BVP didėjo, verslai lieka įsiskolinę, darbo jėga lieka įsiskolinę, bankai pasiėmę savo dalį iš BVP, praeita infliacijos ir kainų burbulų banga, ekonomikos perkaitimas ir krizė. Ekonomika vėl laipsniškai balansuojasi iki naujo bumo ir krizės.

Išlošė bankai ir tie, kas sugebėjo nenukentėti nuo krizės ir neįsiskolinti, bet padaryti gerą biznį BVP augimo metu. Pralošė tie, kas daug skolinosi, ir darbo jėga.

Dar vienas momentas, kad bankai neskolina šiaip sau, kaip minimum turi būti užstatas. Čia vėl bankai super išlošia: už orinius pinigus, jeigu paskola negrąžinama, pasiima užstatą.

Taigi, iš oro gaminant perkamąją galią (t.y. duodant orinių pinigų kažkam, kas turi ką užstatyti ir atlieka kažkokią veiklą, galinčią duoti pelno arba dirba), jeigu perkamoji galia nepralenkia BVP augimo, bankai sau pasiima dalį BVP, o kai per daug orinių pinigų prigamina, ir jų gaminami pinigai nuvertėja, tada pasiima užstatus.