Dar viena Deja Vu tema

Pradėjo Dvidešimt Trys, balandžio 28, 2016, 03:33:00

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Dvidešimt Trys

Tiesiog iškilo klausimas ar yra kas nors susidūrę su šia deja vu forma, kai kartu su deja vu jausmu pradedi dažnai matyti ateitį ir vėliau įsitikini, kad taip įvyksta detalė į detalę. Tuomet bandai iš to ištrūkti ir pamatęs ką nors į priekį bandai pakeisti, jog įvyktų kitaip, bet nesvarbu kaip bandytai pakeisti vistiek vienokiu ar kitokiu būdu atsidursi toj pačioj vietoj, situacijoj, kaip ir numatei esant deja vu jausmui.

Jeigu nesate susidūrę su tuo, galbūt daugiau informacijos apie tai turėtumėte?

Visažinis

Deja-vu man atrodo tai jausmas, kad čia jau buvai. O tavo aprašytas atvejis, labiau primena ateities vizijas kurios išsipildo.

Dvidešimt Trys

Taip, bet tos vizijos buvo kartu su deja vu jausmu (į priekį), vizija su deja vu jausmu, vizija kuri dar neįvykus, bet deja vu jausmas kad jau yra kažkada nutikę, lyg kartotai viską antrą kart, savo gyvenimą. Taip pat padidėjus sinchronizacija.

time

#3
balandžio 30, 2016, 12:40:31 Redagavimas: balandžio 30, 2016, 13:13:02 by time
Citata iš: Dvidešimt Trys  balandžio 28, 2016, 03:33:00bandai iš to ištrūkti ir pamatęs ką nors į priekį bandai pakeisti
ar tu tik nepainioji su sapnais? (košmarais)?


Dvidešimt Trys

Nejaugi tavo manymu taip paprasta supainioti realybę ir sapnus/košmarus? Ar tau čia per daug neįprastas dalykas atrodo? Nes realiai tai čia nieko neįprasto, bet ir nieko tokio įprasto, kad būtų lengva informaciją apie tai rasti.
Ateina ale "vizija", tiesiog trumpas reginys mintyse, kaip tam tikra situacija įvyko kažkurią dieną ateityje (nežinai tiksliai kada). Tuomet atsižvelgus į tai sąmonė gali tai užfiksuoti ir tu psichologiškai viską darysi, visi veiksmai atitiks, kad tik tai ir įvyktų. Tuomet įvyksta, o kad paneigti tai tada numatęs į priekį bandai tyčia vengti, kad taip atsitiktų, tarkim matai kad būsi tam mieste ir veiksi tam tikrą dalyką ar pan., tada vengi atsidurti tam mieste ir tikrai esi užtikrintas, kad nepapulsi į tą situaciją, bet vistiek viskas taip susidėlioja, kad tai įvyks net ir labai stengiantis prieš. Žinoma būtų atsitiktinumai, jei tik viena ar kita detalė atitiktų ir tai pasikartotų tik sykį ar du, bet kai smulkiausias dalykas atitinka netgi žodis į žodį, žingsnis į žingsnį, kai tai tampa dažnesniu reiškiniu, tuomet ir ieškau paaiškinimo, o ne bile neapgalvotai sukuriu temą maišydamas kažką. :)

time

#5
gegužės 01, 2016, 02:37:17 Redagavimas: gegužės 01, 2016, 04:26:55 by time
Citata iš: Dvidešimt Trys  balandžio 30, 2016, 20:35:18Tuomet įvyksta, o kad paneigti tai tada numatęs į priekį bandai tyčia vengti, kad taip atsitiktų, tarkim matai kad būsi tam mieste ir veiksi tam tikrą dalyką ar pan., tada vengi atsidurti tam mieste ir tikrai esi užtikrintas, kad nepapulsi į tą situaciją, bet vistiek viskas taip susidėlioja, kad tai įvyks net ir labai stengiantis prieš.
Manau, laikas yra suplanuotas bet, aišku visko neįmanoma išnarplioti, nes lieka daug nežinimomų detalių.

Dvidešimt Trys

Įdomus blog'as. Aš ir taip iš dalies galvoju, kad laikas suplanuotas nors tai prieštarauja mano suvokimui, kad gali keisti paralelines realybes ir darai tai kiekvieną sekundę ir galimų įvykių yra didelė galybė ir tik pats renkiesi vieną iš tų galimų įvykių būtent kiekvieną sekundęs dalį. Tiek viena, tiek kita praktiškai įsitikinau, kad egzistuoja tik pilnai nesuvokiu KAIP, jeigu tai visiškos priešpriešos.

time

#7
gegužės 01, 2016, 04:49:38 Redagavimas: gegužės 01, 2016, 04:55:59 by time
Aš pats abejoju suplanuotos ateities teorija, nes trūksta įrodymų. Ir šiaip nors ir smalsu gilintis , bet pasekmės yra nustatytos pavojingomis. Kiekvienas būdas atrasti ir sužinoti ateitį yra (žaidimas žaidime). Arba laiko gaišimas.

Čia tiesiog nepasitikėjimas duota informacija, kurią realiai apčiuopia mūsų gebėjimai. Mintyse dažnai iškyla abejonė ir stabdomas gyvenimas pradeda išsiderinti. išklydus iš 'tiesaus gyvenimo kelio', ir ieškant labai nereikšmingų dalykų gaištama gyvenimo trukmė.

Jei atitiktų laiko suplanuotumo ribas ir gyvenimo trukmė, tai tuom būtų galima pasinaudoti atrandant būdų: gyventi amžinai, niekada nepasenti, išteklius paversti neišsenkančiais. O tai padaryti būtų galima atsisakius žmogiškos prigimties - vadovautis ir nustatatinėti ribas vadovaujantis jausmais. Tai ką jaučiame savo pojūčiais yra matematinis pasaulis ir ribos tokių pojūčių apskaičiuojamos lengvai matematiškai. Tik jausmai netelpa į mokslo rėmus ir betkada (betkokių) jausmų mokslas neišmoko sukelti. Jis savo konstrukcijose gali implementuoti žmogaus 5 jutimų sistemą, kuri yra primityvi ir nėra tikrasis gyvenimas, nepilnavertis.

Todėl, manau laiko suplanuotumas galbūt ir yra, bet neaišku kurioje dalyje. Ir jeigu galima apie tai žinoti, tai mažų mažiausiai buvo galima tuo tarpu jį išderinti (pažvelgti iš šono). Net jei dabartis atitikmuo yra praeities jau patirtų išgyvenimų, situacija yra valdoma ir ji yra atidėta kažkur kitur. Bet šis laikas turbūt suplanuotas.

Dvidešimt Trys

Oho, reikėjo pora kartų ir labai atidžiai persiskaityti, kad suprasčiau ir tai ne viską, matau kad tikrai sugebi išskirtinai protauti. Į tokius dalykus gilinantis, ypač bandant teorišką suvokimą praktiškai patvirtinti tikrai gaunasi žaidimas žaidime ir gali turėti tam tikrų pasekmių būnant neatsargiam, bet dažniausiai pasekmės kyla tik iš baimė, kuri kyla iš to su kuo susiduri tik pirmą kartą. Sužinoti ateity tikrai nėra kažkas neįprasto ar kažkas nuostabaus ar labai jau naudingo, veikiau tik kelia smalsumą kokiu principu tai veikia.

Citata iš: time  gegužės 01, 2016, 04:49:38Jei atitiktų laiko suplanuotumo ribas ir gyvenimo trukmė, tai tuom būtų galima pasinaudoti atrandant būdų: gyventi amžinai, niekada nepasenti, išteklius paversti neišsenkančiais. O tai padaryti būtų galima atsisakius žmogiškos prigimties - vadovautis ir nustatatinėti ribas vadovaujantis jausmais.
Detaliau norėčiau, kad paaiškintai apie gyvenimo trukmės atitikimą laiko suplanuotumo riboms, nes niekaip nesugebėjau normaliai suprasti būtent pačios sąvokos.
Pasitikslinsiu, jog manai, kad neina atsisakyti žmogiškumo vadovautis jausmais ar ne? Nes praktiškai žinau, jog dalinai ar netgi visiškai eina, bet tai turi tikrai didelį "šalutinį efektą".

 

time

#9
gegužės 01, 2016, 06:24:14 Redagavimas: gegužės 01, 2016, 06:42:08 by time
Citata iš: Dvidešimt Trys  gegužės 01, 2016, 05:46:41Detaliau norėčiau, kad paaiškintai apie gyvenimo trukmės atitikimą laiko suplanuotumo riboms, nes niekaip nesugebėjau normaliai suprasti būtent pačios sąvokos.
Išvesta iš suvokimo logikos. Kada nekonkretūs (išmėtyti) dalykai yra fiksuojami arba fiksuojami labai silpnai, sunku nustatyti konkrečias ribas vadovaujantis išmoktais dalykais. Tam tereikia sustatyti pagal eiliškumą dalykus ar objektus, pagal jų nuoseklumo (galingesnį) veikimo principą, mes realiai galime išnaudoti užslėptas galimybes, arba jas išprovokuoti būti pateiktomis. Realus turinio teikimas perpratus ir sužinojus eiliškumo teikiamas galimybes tampa labai reikalinga, tiek savivaliauti, tiek pavergti kitus priemone. Gyvenimo trukmė ne išimtis, savivaliaujama ir dabar medicinos srityje. Kosmetikos/farmacijos pramonėje atrandama cheminių preparatų leidžiančių atsinaujinti, atsigaminti, sulėtinti senėjimo procesus. Tai parodo, kiek galimybių yra užslėptų, neatrastų. Dėl to yra smalsumas tas galimybes išnaudoti, nukreipiant jas 'labai paviršutiniško' džiaugsmo forma.

Suplanuoti dalykai gali būti 'begaliniai', bet besibaigiantis tam tikru laiko momentu, kai nebereikia ar atsibosta. Būtent jausmai reguliuoja suplanuotumo ribas: neleidžia persidirbti, neleidžia išnykti, nebeegzistuoti, dingti. Tai labai svarbus vaidmuo, kai ribos yra labai didelės, jų sklaida priklauso nuo jausmų faktoriaus.

CitataJei atitiktų laiko suplanuotumo ribas ir gyvenimo trukmė, tai tuom būtų galima pasinaudoti atrandant būdų: gyventi amžinai, niekada nepasenti, išteklius paversti neišsenkančiais.
Dar pridėsiu, kad dejavu nereikėtų savivaliauti ar laukti kada įvyks kitas kartas. Nes visas smalsumas yra didesnės informacijos apdorojimas (galimybių išnaudojimas nelaiku ir nevietoje). Tai ateityje tampa priežastimi, dėl kurios pritrūksta priemonių išsireikšti ir save pateikti, nes daugelis variantų atsibosta. Neretai vėl grįžtama prie senesnių variantų, kurie buvo mažai pažinti, gvildenti ir t.t.

Kažkada sąmonės žinojimo (pažinimo) lygis užsipildo ir niekas (inovacijos) nebepatenka.

Dvidešimt Trys

Džiaugiuosi, kad paprašiau plačiau paaiškinti, šį kartą tikrai daug daug aiškiau viskas man tai ką norėjei pasakyt ir užskaitau!

Sutinku, kad jausmai yra didelis faktorius ir didelę rolę atiliekantis, kitaip prarastume didelę dalį žmogiškumo, savo esybės, lyg sielos. Bet yra ir daugybė atvejų, kada perdėtas/perdėtų jausmų nevaldymas taip pat kelia didelį pavojų žmogiškam tobulėjimui bei/ar net visuomenei. Ką manai apie didesnę ar mažesnę jausmų kontrolę? Tai yra daugiau ar mažiau laisva valia renkiesi pats ką ir kada jausti daugmaž bandydamas palaikyti balansą?

O tai, kad savivaliavimas turi didelius minusus sutinku, greit nauji dalykai patampa įprastais, sumažėje intensyvumas, viskas papilkėja ir kaip sakei nusibosta ir saviraiška tada krenta.

 
Citata iš: time  gegužės 01, 2016, 06:24:14Kažkada sąmonės žinojimo (pažinimo) lygis užsipildo ir niekas (inovacijos) nebepatenka.
Daugmaž pažystamas dalykas, todėl norėjau paklaust ar galbūt žinai metodą tam, kad inovacijos sugebėtų patekti, kad atliktų vietos naujiems dalykams net tuomet, kai atrodo tikrai užsipildę. Ta prasme, kai net ir sąmonės pažinimo lygis nusistovi, kai ir bandai viską pamiršt ir įleist naujus dalykus, bet dažniausiai mažai kas naujo bebūna tik daugmaž tas pats tik kitokioj formoj, kuri galbūt irgi jau pažystama.

time

#11
gegužės 01, 2016, 15:56:53 Redagavimas: gegužės 01, 2016, 16:01:42 by time
Citata iš: Dvidešimt Trys  gegužės 01, 2016, 07:17:06Ką manai apie didesnę ar mažesnę jausmų kontrolę? Tai yra daugiau ar mažiau laisva valia renkiesi pats ką ir kada jausti daugmaž bandydamas palaikyti balansą?
CitataBet yra ir daugybė atvejų, kada perdėtas/perdėtų jausmų nevaldymas taip pat kelia didelį pavojų žmogiškam tobulėjimui bei/ar net visuomenei.
Nuo savi-kontroles (jausmu kontroles) priklauso ir pats gyvenimas, teikiamo turinio (veiksminio ir kalbinio) kokybė ir skaicius. Be to, jeigu laikas suplanuotas, jis nėra lankstus, todėl ko gero neleis naudoti daugiau resursu, nei jis pats duoda palaikyti egzistencijai...

---; todėl abejotina ar sanaudos neviršys limito, ir tokiu laiku bus tai įgyvendinta. Interesai nevisada leidžia išlaikyti sveiką protą ir pasielgiame neretais atvejais spontaniškai, neapgalvotai, nesuplanuotai (tačiau abejotinos reikšmes nesuplanuotumo atitiks ( = ) suplanuotumo).

Citata iš: Dvidešimt Trys  gegužės 01, 2016, 07:17:06Daugmaž pažystamas dalykas, todėl norėjau paklaust ar galbūt žinai metodą tam, kad inovacijos sugebėtų patekti, kad atliktų vietos naujiems dalykams net tuomet, kai atrodo tikrai užsipildę. Ta prasme, kai net ir sąmonės pažinimo lygis nusistovi, kai ir bandai viską pamiršt ir įleist naujus dalykus, bet dažniausiai mažai kas naujo bebūna tik daugmaž tas pats tik kitokioj formoj, kuri galbūt irgi jau pažystama.
Tikiu, kad pažystamas. Ieškojau daug metodų, bet manau reikia kiekvienam išmokti kaip taikyti kiekvienam objektui teisingas reikšmes, taip pritaikyti praktiškai, nepažeidžiant kitų ir savo interesų. Būtų neverta ieškoti to, kas neveikia, bet vienu atveju leista.

Aukštyn