Karma

[a.t.sielis]

Gyvenimas skirtas džiaugtis. Džiaugsmas ateina natūraliai, o hedonizmas džiaugsmą sugriauna.

Sakykim, mes valgom. Tai skonį, malonumą ir džiaugsmą vis vien patirsime, ypač jeigu maistas bus švarus ir dvasingas. Bet jeigu gersim alkoholį, vaikydamiesi džiaugsmo iliuziją, tada baigsis liūdnai ir skaudžiai.

[Nightcrawler]

Hedonizmas tai yra kas kita...

bet žmogus turi dėl savo interesų kažką taip pat daryt, nes jei tik dėl kitų, o savim nesirūpins, tai tokius ir apima depresūcha.

[a.t.sielis]

Žmogus turi dvi pareigas: pasirūpinti kūnu ir pasirūpinti siela. Kiekvienas natūraliai veikia savo interesais. Bet interesus galima riboti kūnu ir protu, tada tai tikrojo intereso nesuvokimas. Kai rūpinamasi ir kūnu, ir siela, tada viskas tvarkoje.

Ko trokšta žmogus? Niekas nenori mirti, būti kvailas, ir kankintis. Vadinasi, siektini tikslai yra amžinybė, išmintis ir džiaugsmas. Laikinų dalykų vaikymasis - tas pats kas gaudyti miražą. Tokiu būdu išsiskiria tikrasis interesas.

[Nightcrawler]

Na, sielos interesai pirmoj eilėj, bet... Tai irgi gaunasi savi-interesas pagal šitą logiką

Laikinų dalykų vaikymasis

Tai kad viskas šitam pasaulyje laikina... Toks gyvenimas
O dalykų "vaikytis" nereikia - reikia, kaip sakoma, go with the flow

[a.t.sielis]

Taip, bet siela - gerasis "aš", arba gerasis, tikrasis "ego", o kai sakoma "egoizmas", dažniau turima galvoje savanaudiškumas, nukreiptas į kūną ir protą. Sielos "ego" neturi savanaudiškumo.

[Nightcrawler]

nukreiptas į kūną

bet tai yra fiziniai poreikiai, t.y. maistas, sexas, tik piktnaudžiauti kūniškais malonumais nereikia.. everything in moderation

[Nightcrawler]

Taip, bet siela - gerasis "aš", arba gerasis, tikrasis "ego", o kai sakoma "egoizmas", dažniau turima galvoje savanaudiškumas, nukreiptas į kūną ir protą. Sielos "ego" neturi savanaudiškumo.

Gali duot pavyzdžių to ir to?

Savotiškas egoizmo supratimas... Egoizmas yra tada, kai nori daugiau, nei tau priklauso.. Arba elgiesi negalvodamas kaip tavo veiksmai paveiks aplinkinius....
Užsiimimas tuo, kas tau patinka ir teikia malonumo/džiaugsmo [jei tai niekam nekenkia] nėra egoizmas.

[Vytautas]

Nėra jokios karmos. Čia kaip krikščionis gąsdina žmonės su nuodėmėm taip rytiečiai gąsdina su karma. Žmonių valdymo priemonės abiem atvejais daugiau nieko. Reikia gi kad žmonės kažko bijotų kitaip juk gyvent nemoka.

[Nightcrawler]

vytautai, anokia čia gasdinimo priemonė.

[paragraf 78]

Nėra jokios karmos. Čia kaip krikščionis gąsdina žmonės su nuodėmėm taip rytiečiai gąsdina su karma. Žmonių valdymo priemonės abiem atvejais daugiau nieko. Reikia gi kad žmonės kažko bijotų kitaip juk gyvent nemoka.

Ko bijotų?
Turiu klausimą. Jei aš tau su montiruote dėl smagumo duočiau per galvą ir paskiau dar kojų balių padaryčiau, čia būtų geras veiksmas ar blogas? Nuodėmingas ar dorybingas veiksmas?

Vienintelis dalykas ką duoda nuodėmės ar karmos samprata, tai nuorodas kaip tapti geresniu, o ne kad kažkas bijotų

[a.t.sielis]

Nightcrawler, na čia jau šiek tiek įklimpom į žodžių prasmes.

Sakykim, aš skaitau knygą. Kodėl? Nes mano protui tai malonu. Tai niekam kaip ir nekenkia. Ar tai egoizmas? Priklauso nuo konteksto, kuriame vertiname. Reliatyviai, tai nėra egoizmas. Pradėjus kelti vertybių kartelę iki absoliučių, tai pradės atrodyti kaip "egoizmas", tas prasme, ne kad tai kenkia kitiems, bet kaip "įcentravimas į save". O tuo tarpu žmonės kankinasi, visata kenčia. Aš sėdžiu, esu "įcentruotas į save", o tikrasis Centras, Šviesa, negali pro mane prašviesti. Nušvitimas yra tai, kad mes patys turim išeiti į Šviesą, ir tada natūraliai skleisti tokią vibraciją, kuri padės ir kitiems. Jeigu aš "įcentruotas į save", iš manęs sklinda būtent tokia vibracija. Jeigu vien tik tokios vibracijos sklandys visatoje, tada visi rūpinsis tik savim, veiks vien savo interesais. Bet iš tikro Šviesos ir šviesos dalelių interesas yra vienas. Kai jos veikia paskirais interesais, viskas išsiderina. Išsiderinus, visi kenčia.

[Nightcrawler]

Man tai kvailai atrodo nuodėmingos prigimties koncepcija... [Beveik] niekas blogas negimsta; žmonės blogais tampa dėl vaikystės traumų ar/ir netinkamo auklėjimo.

[a.t.sielis]

Prigimtys yra kelios

Kodėl žmonės gimsta blogoje aplinkoje, patiria traumas, netinkamą auklėjimą?

[Nightcrawler]

Nightcrawler, na čia jau šiek tiek įklimpom į žodžių prasmes.

Sakykim, aš skaitau knygą. Kodėl? Nes mano protui tai malonu. Tai niekam kaip ir nekenkia. Ar tai egoizmas? Priklauso nuo konteksto, kuriame vertiname. Reliatyviai, tai nėra egoizmas. Pradėjus kelti vertybių kartelę iki absoliučių, tai pradės atrodyti kaip "egoizmas", tas prasme, ne kad tai kenkia kitiems, bet kaip "įcentravimas į save". O tuo tarpu žmonės kankinasi, visata kenčia. Aš sėdžiu, esu "įcentruotas į save", o tikrasis Centras, Šviesa, negali pro mane prašviesti. Nušvitimas yra tai, kad mes patys turim išeiti į Šviesą, ir tada natūraliai skleisti tokią vibraciją, kuri padės ir kitiems. Jeigu aš "įcentruotas į save", iš manęs sklinda būtent tokia vibracija. Jeigu vien tik tokios vibracijos sklandys visatoje, tada visi rūpinsis tik savim, veiks vien savo interesais. Bet iš tikro Šviesos ir šviesos dalelių interesas yra vienas. Kai jos veikia paskirais interesais, viskas išsiderina. Išsiderinus, visi kenčia.

Suprantu, ką nori pasakyt
Tai reikia kažką daryt ir dėl savo ir dėl kitų interesų... žmogus negali gyvent nedarymas nieko dėl savęs

[Vytautas]

Vienintelis dalykas ką duoda nuodėmės ar karmos samprata, tai nuorodas kaip tapti geresniu, o ne kad kažkas bijotų

Ne jaugi iš "praktikos" neaišku kad kai tave dubasina nėra malonu. Jokios nuorodos elementariems buitiškiems dalykas nereikalingos. Aišku savaime.

Bet jei žemiški įstatymai nepagavo ar leidžia be problemų gali daryti nusikaltimus ar nuodėmes. Jokios karmos ir jokios nuodėmės nėra.

Geresniu tapsi kai suprasi kad darymas blogo kitam tau nepriimtinas dėl to kad tau pačiam tai nemalonu. Tiek čia to gudraus ale religinio gerumo mokymo suvynioto į vatą tipo nuodėmes ar karmą.