Akciju rinkos smukimas

[Primera]

Sveiki, gal musu tarpe yra koks ekonomistas, kuris galetu pakomentuoti dabartine situacija.
Kaip matose ar skaitome siandien, 8% smuko Kinijos akciju rinka, taip pat tai paliete jau ir kitas salis.
Ar laukia musu nauja ir gilesne krize, ar tai tik laikini svyravimai?

[idenmeyou]

Nesu ekonomistas, bet aišku jei Kinijai blogai, pablogės ir likusiam pasauliui. Kinija didžiulis žaidėjas pasaulio rinkoje. Užtenka pastebėjimų, kad vien Kinijai pradedant naudoti kažkurį produktą labiau, visur tas produktas pasaulyje brangsta. Bet kokiu atveju pramone Kinija daug kuo susijusi, daugybę daiktų iš Kinijos keliauja po pasauly, netgi kai kurių garsių firmų drabužiai yra siuvami Kinijoje, o parduodami kaip garsios firmos vardu.

Taip jau yra, kad didesnis žaidėjas paveikia mažesnį, nes mažesnis visada yra nuo didesnio priklausomas. Tam tikros prekės yra gerai parduodamas tik todėl, kad didesnis pirkėjas gali pirkti ir perka daug, jei tik didesnis pirkėjas pradeda pirkti mažiau, reikia rasti arba alternatyva, arba nebeturi praktiškai kam parduoti.

[Vytautas]

Tiesiog tai naujos krizės požymis. Šiaip tai neišvengiama. Savotiškai "užduota" šios sistemos esmėje. Toks buitinis pvz. Darbuotojai iškepa 100 kepalų duonos bet atlyginimą gauna nusipirkti tik 50 kepalų. Bankas duoda pinigų įsigyti likusiems 50. Trumpuoju laikotarpiu viskas gražu. Bet ateina laikas gražinti skolą ir dar su procentais. Gaunasi situacija kad jau ne tik negali įsigytų įprastų 50 bet net turi mažintis vartojimą dar labiau. Viso to žaidimo eigoje atsiranda beprotiška perprodukcija. Seniau tai buvo naikinama fiziškai kad nenumušti kainos nesvarbu kad kažkas miršta iš bado. Dabar manu visiškas chaosas. Visagalė rinka kažką sureguliuos. Tai kad pas žmones nėra pinigų. Perdėtas likvidumas guli bankuose. O tie neturi kam duoti. Vartotojai prasiskolinę. Gamintojams duoti negalima nes ir taip perprodukcija. Taip viskas pradeda trauktis. Gelbėtų karas  nes viską sunaikintų ir vėl reikėtų gaminti iš naujo. Bet problematiški jo rezultatai. Kiek įmanoma viskas rusena bet tai padėties negelbėja. Visumoje net sunku suvokti pasekmes. Galima bandyti įsivaizduoti JAV didžiąją depresiją bet tik pasaulio mastu. Tuomet JAV išgelbėjo antras pasaulinis karas. Dabar finansinė sistema visam pasaulyje vienoda. Ir visam pasauliui turėtų būti linksma. Problemą keletui metų išspręstų Rusijos žlugimas kaip ir anuomet sovietų sąjungos. Bet tai laikina priemonė. Noras kai kas iš ekonomistų gavo Nobelio premijas sakydami kad krizių nebus bet problemos niekur nedingsta. Esmė reikia keisti sistemą.  Tik nėra norinčių. Atvirkščiai turtingi jos niekada nekeis nes jiems ji geriausia.

[tadasas99]

arba reiketu pagaliau suprsti kad pinigai tai ne turtas, pinigai tik reprezentuoja kazkokio dydzio turta kuri pinigu pagalba gali keisti i kita turta, (pvz pinigu risimas prie aukso)
is cia gauname tai kad turime kazkoki apibrezta ribota turto kieki kurio turi uztekti visiems, bet kazkas nori daugiau todel kazkam lieka maziau, toliau ekonomika, tas kas turi maziau negali isleisti daugiau nei turi, o tas kas nori ir ima daugiau jie ima ne is sukuriamo turto, ima is topacio turto apyvartos, bet jei isleidziama maziau apyvarta mazeja, o kad gauti tapati is mazesnes apyvartos reikia didinti savo gaunama dali, bet del to kitiems lieka dar maziau, jie isleis dar maziau...
cia primityviai, aisku yra niuancu, kaip pvz ne visi nori risti pinigus prie aukso, o nori spqusdintis banknotus neribotai, kaikurie nesaziningai dalyvauja apyvartoje ir t.t.
iseitis yra, seniai pasaulyje zinoma, tai mazesnis atitrukimas tarp sluoksniu, tai reiskia tolygesnis turto pasidalijimas, tai reiskia turtingesne zemesne klase kuri sudaro didziaja dauguma visuomenes, tai reiskia didzioji dauguma gales daugiau isleisti, tai reiskia didesne apyvarta, o uzdirbti galima is didesnio antkainio arba didesnio kiekio.

[Vytautas]

Rišimas prie aukso taip pat blogas dalykas nes auksas taip pat prekė. Kadangi jo kiekis ribotas tai perspektyvoje prekių daugėja greičiau o aukso kiekis lieka pastovu atitinkamai jis brangsta. Turi aukso nieko nedarai ir turtėji su kiekviena diena. Juk taip logiškai yra absurdas. Berods šituo būdu Rodšildai ir praturtėjo prieš pirmą pasaulinį karą priversdami praktiškai visas Europos valstybes įvesti aukso standartą. To pasekoje ekonomikos lygiai taip pat sustojo nes pritrūko aukso. Bankininkai tokiu būdu skolino auksą vietoje popieriaus. Tos pačios palūkanos tik per aukso brangimą. Pinigai turi atlikti "klijų" funkciją. T.y. leisti patogiai dalyvauti gamybos mainuose. Tik tiek. Pinigai negali būti preke kas yra dabar t.y. skoliniesi ir moki procentus. Pinigų emisiją turi reguliuoti valstybės pagal prekių kiekį. Pinigai turi atitikti prekių kiekį. Naujai išleidžiamoms prekės turi atsirasti ir nauji pinigai jas dengiantys. Atitinkamai prekių kiekiui sumažėjus pinigai turi būti išimami iš apyvartos. Su pinigais turi būti elgiamasi būtent taip. Bet dabar jos valdo ne valstybės o su jomis nesusiję struktūros centriniai bankai. Visi CB ne tiesiogiai matomai bet pavaldūs FRS arba bent jau derina savo veismus. O FRS yra privati struktūra spausdinanti pasaulio pinigus. Bent man "privatininkas" praktiškai be jokios kontrolės spausdinantis pinigus nekelia pasitikėjimo.  Kaip taisyklė pinigai ir sąžinė nesuderinami dalykai. Visumoje kad sistema dirba blogai matom per krizes. Jei dirbtų gerai krizių nebūtų. Kad ir krizė 2008m. Kas gavosi kad ir Lietuvoje? Labai puikia prisimenu kaip bankų "analitikai" sakė kad lietuviai mažai prasiskolinę ir reikia juo daugiau skolintis. Žmonės "stengėsi". Kainos dėka metamų orinių pinigų nenatūraliai kilo. Lietuvos valstybė jų neprispausdino. Tai bankų multiplikacijos padarinys. Atėjo iš "pašales" t.y. tų pačių bankų pusės krizė. Bankai nutraukė pinigų "pylimą" viskas ėmė stoti. Bet žmonės tai pasiskolino brangiai visomis prasmėmis ir po šiai dienai moka būtent tą didelę pasiskolintą sumą. Kas to nesugebėjo daryti bankai perėmė turtą ir savotiškai dalį skolos "užskaitė" bet likusią dalį žmonės moka toliau. Na nebent vienetams pavyko bankrutuoti. Rezultate tik savotiškai "sutriko" laikinai bankų pinigų judėjimas bet tie pinigai ilguoju laikotarpiu bankams sugrįžta. Dabar pas juos jau per aukštas likvidumas t.y seifai perpildyti pinigų. Dėti aišku nėra kur nes skolininkai tik dirba dėl skolų grąžinimo. Nėra galimybių vartoti daugiau. Tokiu būdu suvalgytas ateities vystomasis. Na kad nebūtų visiškas greitas ir staigus galas sumažintos palūkanos. Nes jas tik truputi padidinus visi momentaliai bankrutuotų tiek žmonės tiek valstybės. Čia toks vaizdus tik valstybių skolų grafikas http://alles-schallundrauch.blogspot.de/2015/08/die-vereinten-nationen-der-schulden.html Galit įsivaizduoti kas darosi prie tokių skolų tik truputi padidinus procentus. O kur dar žmonių ir verslo skolos. Žodžiu visumoje sistema priėjus liepto galą. Kuo viskas baigsis neaišku. Bus gerai jei tokioje pastovioje krizėje ir vegetuosim be kažko drastiško. Bet visumoje neįmanoma nieko prognozuoti. Ekonominės prognozės praktiškai tas pats kas astrologinės. 

[tadasas99]

nu ekonomineje srityje man dar daug mokytis, bet principas "nauja preke naujas banknotas", kazkaip nelb, juk paslauga irgi preke, pvz ranku darbas tai paspauga, pvz dabartines renovacijos, as seip tokiose dirbu, tai tokiu atveju, projektuotojas teike paslauga sudarydamas projekta, vairuotojas teike paslauga vezdamas medziagas, as teikiau paslauga tas medziagas sudedamas i pastata, plius kiti darbai kaip pvz pamato atkasimas, tarkim dabartinio pastato samata yran 500 000eu, tai reiskia kad tuos pinigus ne is biudzeto (ne tik lt) eme o FRS atspausdino 500 000eu kad butu apsildytas daugiabutis?
ar siti darbai turetu buti dengiami is turimo turto?

[idenmeyou]

Stebint pasaulio situaciją prieš dvidešimt metų ar netgi dabar vis išlieka tas pats principas, visuomenės hierarchijoje pinigus tvarko ne paprasti valstiečiai, o įtakingiausi pasaulio žmonės ir bankai. Negali niekada būti užtikrintas valiuta, nes nutikus nelaimei ar karui, kad ir tai pačiai infliacijai ji gali visiškai nuvertėti ir vieną dieną gali tapti iš pasiturinčio į vidutiniokus.

Tas pats ir auksu, sidabru ar bet kokiu kitu metalu, supirkimo kainas nustatai gi ne pats, o žmonės pasaulio viršūnėje, būna momentu kuomet už metalą gali gauti daug pinigų, būna momentų kai už metalą gausi labai mažai.

Noriu pasakyt tai, kad per bankus ir ekonomika pasaulio galingiausieji tampo virveles. Jei tik reiks žmonės ir už dubenį sriubos dirbs ir ką jie padarys, streikuos? Viskas tuomet būtų padaryta teisiškomis priemonėmis, žmonės sulaikomi, kai kurie iš jų galbūt net ir rimtesnių problemų turi su teisėsauga. Tad pasaulinė krizė ar kažkas panašaus skamba kiek juokingai, nes kenčia labai vidutiniškos verslo kompanijos ir paprasti eiliniai.

Jeigu turi šimtą milijonų ir dėl krizės prarandi du milijonus, taip tau skaudu, bet tu gali važinėti tuo pačiu ferrari, gyventi toje pačioje viloje, valgyti ir pramogauti taip kaip ankščiau, o tuo tarpu eiliniam darbininkui dėl krizės numažinta alga sugadina gyvenimą, nes jis ir taip nieko nematė, nieko neturėjo, o dabar turi mokytis egzistencijos pagrindų, geriausias turbūt sprendimas pasiimti neaiškią knygą apie "ne piniguose laimė" ir ignoruoti pasauly

Tiesa nemaloni, bet tokia yra.

[tadasas99]

pora pataisymu,
jei pries krize as turejau 100 milijonu tai krizes metu mano turtas tikrai mnesumazes, greiciau atvirksciai. taip yra, cia galima izvelgti sukciavima arba pasinaudojima situacija cia kaip pziuresi, pasidomek kiek zmoniu praturtejo krizes metu.
aukso kaina svyruoja todel kad pvz (neskaiciavau tai is akies) valstybe turi tona aukso ir banknotu milijono vertes, tai reiskia kad tona aukso verta milijono, kita valstybe turi dvi tonas aukso ir banknotu uz milijona, tai reiskia kad cia tona aukso verta puses milijono, bet sitos valstybes vienas banknotas vertas dvieju anksciau minetos valstybes banknotu.
toliau aukso kainos svyravimas, tarkim tapati pirma mineta valstybe turinti tona aukso ir banknotu uz milijona prisispauzdina banknotu dar milijono vertes, tai reiskia kad tapati tona aukso dabar jau verta nebe vieno o dvieju milijonu, bet tuopaciu tai reiskia valiutos nuvertejima, tai reiskia kad jei auksas brangsta, istikruju jis pinga, arba tiksliau sakant auksas nebrangsta ir nepinga, tik valiutos kursas sokineja aukso atzvilgiu, todel stabiliausia valiuta bei investicija yra auksas, jo verte visada vienoda, tik benknotu kuriais skaiciuosime israiska sokineja, o sokinejimo priezastis auksciau paminejau
bet cia viskas jei valiuta risama prie aukso, o jei nerisa tada nzn, greiciausiai bardakas, pan kaip vokietija po antro pasaulinio karo atsisake risimo prie aukso.

[idenmeyou]

Tai žinok banknotų spausdinimas situacijos gali neišgelbėti, net bent padaroma infliacija, tad jei turi milijoną ir bus padaryta infliacija tavo milijonas tampa kur kas mažiau svarbus, nei prieš tai.

Praturtėja per krizes tik tie, kas susiję su įvairiais sukčiavimais, bet čia nėra esmės krizė ar ne, nes jeigu gali siekti valstybės pinigus, tai jų bus daug ar mažai visvien pasieksi.

O jeigu esi paprastas, legalus verslininkas krizė visuomet tave paveiks, nes krizei esant stoja rinka, žmonės nebegali pirkti taip, kaip pirko ankščiau. Per kiekvieną krizę smulkieji verslininkai dažniausiai neišgyvena, nes jų prekės nebėra perkamos, klesti tik didieji tinklai, kurie gali daryti akcijas produktams.

[tadasas99]

tai as ir baandau paaiskinti kad banknotu spausdinimas yra blogai, juk salis netaps turtingesne prisispausdinus banknotu, jei tai butu imanoma tai aplamai pinigai prarastu prasme, pinigai tai tik turto israiska patys pinigai nera turtas ir atspausdintas banknotas nera turtas jei nera turto kuri atstovauja banknotas, bet situ budu visviena beviltiskai bandoma bristi is duobes.
  kaip pavyzdys krizei butu zaidimas monopolis, kol visu zaideju turtas vienodos vertes pinigu apyvarta tolygi, kai vienas zaidejas superka didziaja  dali turto, tada game over, bankrotas, krize, raba pralaimintis zaidejas atsispauzdina daugiau banknotu
pasidomek kad ir lietuviu ukininku pelnu pastaraisiais 10m. yra saku kurios per krize suklesti, tik niekas garsiai nekalba kad neatsirastu gudruciu bandanciu siulyti krizes pasekmes svelninti tu klestinciu verslo saku saskaita.

[idenmeyou]

Tai tas pats ir auksas nėra turtas. Auksas kaip metalas yra visiškas ššš, tiesiog istorijos eigoje taip susiklostė, kad jis buno vertinamas kaip turto simboliu, bet realiai yra kitų metalų kurie daug stipresni, patvaresni.

Taigi kitaip ir nėra įmanoma, valiuta yra būtina. Senovėje buvo mainai, dešimt galvijų už kažkokį svarbų daiktą ar pastatą, vėliau buvo įvestos monetos, pinigai ir čia nieko nepadarysi.

[tadasas99]

 auksas paprasciausiai yra tai ko zmones troksta, bet sita mada nepraeina, todel visi zino kad savo preke iskeite i auksa veliau ta auksa gales iskeisti i savo norima preke, busimas pardavejas taippat nores aukso. Cia atsako kodel butent auksas.
valiuta atsirado tam kad patogiau butu "trupinti" auksa, kaip pvz turi kilogramo grynuoli, esi labai turtingas, bet su vienu aukso grynuoliu neatsiskaitysi su keliais pardavejais.
yra gan ydomiu samokslo teoriju kad aplamai valiuta yra tik iliuzija, tik priemone valdyti globaliai zmonijai, priverstine vergove ivyniota i grazu popiereli, kad bankai gyvuoja tik sukciavimo principu pardavinedami tai ko neturi, tiksliau svetimus pinigus o pardavineti svetima turta kazkaip nelabai legaliai skamba, nu ir dar keli idomus niuancai, jei idomu susirasi.

[Glow]

Tai tas pats ir auksas nėra turtas. Auksas kaip metalas yra visiškas ššš

Auksas turi tokiu savybiu, kuriu neturi kiti metalai. Kaip manai kodel kontaktai (telefone, kompiuteryje ir pan.) yra paauksuoti? Be to auksas ir nera pats brangiausias metalas. Tarkim ta pati platina daug brangesne.

[idenmeyou]

Auksas turi tokiu savybiu, kuriu neturi kiti metalai. Kaip manai kodel kontaktai (telefone, kompiuteryje ir pan.) yra paauksuoti? Be to auksas ir nera pats brangiausias metalas. Tarkim ta pati platina daug brangesne.

Tai ir kiti metalai turi tokių savybių, kurių neturės auksas

Paauksuoti visi šie prietaisai tik todėl, kad istorija taip susiklostė jog auksas yra vertinamas, nuo pat senovės dauguma dirbinių būdavo daromi auksu ir buvo labai laikomi vertingais.

Jeigu pradėsi vertinti kas kuo auksota ar kas pasaulyje perkama tai akivaizdžiai nieko gero nenusipirksi. Dauguma produktų pasaulyje yra naudojami ir pateikiami kaip vertingi, tik jie būna nei atsparūs, nei kažkuo ypatingi. Panašus variantas būna ir kai megztinis brangios firmos gali kainuoti iki tūkstančio, nors jo medžiaga visiškai paprasta, čia gaunasi mokėjimas už vardą, bet kokybės neįrodo.

Be to ir už ta pačia platina yra brangesnių. Kaina niekada neįrodo vertės, o tik žmonių kvailumą kai už vardą mokama daug.

[tadasas99]

 jei jau apie prekes verte kalbant, tai prekes kaina sudaro ne tik sudetines medziagos kuriu kaina butu daugmaz aiski, o ir darbas, o darba kiekvienas isivertinti gali savaip.
kad ir taspats megztukas, tarkim siulai bus 5eu, tai nereiskia kad megztuko kaina turi buti 5eu, nes as dirbau savaite ir uz darba noresiu gauti 100eu, todel parduosiu uz 105eu, kitas gal toki pati pagamines su daug mazesnemis darbo valandu savaudomis, naudodamasis pramoniniais metodais, pardavines uz 10eu.

seip aplamai siandien dienai prekes verte yra tokia uz kokia pardavejas sugeba ja parduoti.