Kažkas vyksta

Pradėjo klaidietis, liepos 17, 2015, 03:57:10

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

klaidietis

2015, Liepos 14 diena, Antradienis, 1 valanda nakties, sėdėjome pas draugą iki išnaktų, tik atšventę jo vaiko 4-verių metukų gimtadienį, visi buvo išėję, tik aš niekur nesiskubinau, nes žinojau, kad manęs ten (namuose) niekas nelaukia, kadangi gyvenu vienas, tai dažnai užsisėdžiu pas tą patį draugą. Jis yra truputį vyresnis už manę, su juo visada galima rasti įvairių ir įdomių temų, kai tą vakarą jis papasakojo man apie dvarą, kuriame vaidenasi. Geras! aš maniau, kad jisai netiki vaiduokliais, taigi, dabar aš jam galiu papasakoti savo istoriją. Viskas prasidėjo dar nuo tada, kai aš buvau vaikas, tada aš ir dar grupelė kiemo elito sumastėme išsikviesti dvasią (ir kodėl mums tai reikėjo daryti mūsų bute)... Mes manėme, kad tai tik žaidimas, laikėme paėmę adatą virš balto popieriaus lapo, su visa abėcėle ir žodžiais: taip ir ne. Paklausėme, ar čia kas nors yra ir nieko neįvyko, laikėme tą adatą dar kelias minutes ir jau, kai norėjome viską mesti, ji staiga pajudėjo link žodžio taip. Mes visi nustėrome, pradėjome kaltinti tą, kuris laikė adatą, kad jis pakrutino ją tyčia, kadangi vaikinas laikęs adatą prisiekė, kad jis jos nekrutino, mes ir vėl paklausėme, tik šį kart ne klausimo, o paprašėme įrodyti, kad dvasia iš tiesų čia ir netikėtai nukrito šventas Marijos mergelės paveikslas (jis sudegė per nelaimingą atsitikimą), kuris atrodo dar būtų kabėjęs ten šimtą metų, tada mes ne juokais išsigandome ir apleidome patalpas. Namo nesiskubinau, kaip dabar, taip ir mažas, aš buvau tikras, kad ta dvasia vis dar ten, bet niekaip nepasiryžau apie tai pranešti tėvams. Po to gyvenome gana ramiai, iki kol tame pačiame name pasimirė mano senelis, tada naktimis girdėdavosi keisti garsai, lyg ieškotų savo vaistų ir tas sunkus jo kvėpavimas, nes jis sirgo astma. Tėvai užpirko mišias, padegė žvakučių ant kapų, atrodo, kad viskas baigėsi, nesigirdėjo nei garsų, nei bildesių. Gyvenome ramiai iki dabar pat, kol paaugau, tėvai nusipirko namą ir paliko man tą kuklų 3-iejų kambarių butuką. 2015, Liepos 15 diena, Trečiadienis, vidurnaktis. Vėlgi užsisėdėjau pas tą patį draugą, lošėme kortomis, neesu azartiškas, bet mėgstu kortas, galėčiau lošti, kad ir visą naktį, bet draugas ėjo ankščiau miegoti, nes turėjo ruoštis kelionei į Rygą, buvau priverstas truputį ankščiau eiti namo (mano namai gal vos už kilometro). Visą kelią jaučiausi sekamas, tai tik nuojauta, raminau save, buvo tikrai nejauku, nes kitoje kelio pusėje auga gana nemažai medžių ir per juos nieko nesimato, o atrodo, kad būtent iš ten į mane kažkas žiūri, net nepajutau, kaip atsidūriau prie savo laiptinės, laiptinė neapšviesta, pirmame aukšte jau gana seniai nėra šviesos, net įėjus į  vidų, nedingo jausmas, kad esu sekamas, pradėjau save raminti, kad tikriausiai viskas dėl tamsos, štai aš pagaliau namie! Prie durų mane pasitiko katiniukas, kuris prašėsi būti pašertas. Pašėriau katiną ir nuėjau praustis, pasiklojau lovą, padėjęs kompiuterį įsitaisiau, patogiai miegoti ir atmečiau rankas atgal, kadangi mano lova nėra visiškai pristumta prie sienos. Tik kaip dėjo man per ranką, paniškai išsigandau, negaliu sakyti, kad dėjo kažkas, aš pilnai tada patikėjau, kad tai buvo vaiduoklis, šokau iš lovos, įjungiau šviesą ir pamačiau raudonas delno žymes ant savo rankos, visą naktį praleidau po antklode su įjungta elektra. 2015, Liepos 16 diena, vėlgi pareidinėju gana vėlai namo, ėjau pro tą patį kelią ir įsmeigiau savo žvilgsnį į tą mišką, kur vakar pradėjo mane persekioti nuojauta, kad iš jo mane kažkas seka, aišku ta nuojauta nedingusi ir šiandiena, bet kažkaip nekreipiau dėmesio, o tik žiūrėjau į tuos medžius ir vis galvojau, kai tik staiga iš ten pat išgirdau keistą ūžesį, lyg tūkstančiai paukščių plasnotų sparnais, net ne šimtai, o tūkstančiai! Vėl paspartinau žingsnį link namų, juk paukščių ten jokių nebuvo. Kai grįžau koridoriuje moviausi batus ir mano aukšte nebuvo dar išsijungusi šviesa, pamačiau, pro durų akutę, kad kažkas stovi prie mano durų, o laiptinėje nebuvo jokio triukšmo (nes jeigu taip kas eina labai gerai girdisi žingsniai), galėjau net prisiekti, kad bando pažiūrėti į vidų iš kitos pusės pro akutę, nubėgau į kambarį, pasiėmiau beisbolo lazdą, atsirakinau duris, o ten nieko nebuvo, nusileidau į kiemą, ten irgi atrodė tuščia, grįžau į kambarį, pamačiau ant žemės išmėtytus ausų krapštukus, subariau savo katę, nuėjau į virtuvę įdėti jai valgyti ir vėl ne juokais išsigandau, kai ant stalo pamačiau sudėtą savo vardą iš dantų krapštukų..     

TinSoldier

Ok, iš karto prisipažįstu, kad apie istoriją neturiu ką pasakyt, sorry.
Bet man tikroji mistika visose šitokiose istorijose - jų pasakotojų amžius.

Nežinau kaip kitiems, bet visada pradėjęs skaityti jas būnų įsitikinęs, kad čia pasakoja koks nors įsigasdinęs vaikas, ką tik pažaidęs kažką ar pažiūrėjęs siaubo fimą. Bet praktiškai visus ir kiekvieną kartą iš teksto paaiškėja, jog rašo suaugęs, subrendęs žmogus.

Kaip čia taip yra - man čia tokia paranormalybė, kad jokie vaiduokliai ir demonai neprilygs :/

Anonimas_777

Jeigu tau su psichika viskas gerai ir tau tikrai nera jokiu iliuziju,tai nueik pakviesk kuniga i namus,kad pasventintu namus,ir geriau tu ta vieta palik kuo toliau ir negrisk,parduok ta buta :D gal pamirsi visas tas istorijas ir viskas bus gerai.

Benamis

Citata iš: klaidietis  liepos 17, 2015, 03:57:10
ne juokais išsigandau, kai ant stalo pamačiau sudėtą savo vardą iš dantų krapštukų..   


Na tiesiog kaip kokiame siaubo filme.

Cia tokie didziausi ivykiai, ar tai vyksta ganetinai daznai, taciau nutarei papasakoti tik apie labiausiai isimintinus dalykus?

Citata iš: Anonimas_777  liepos 17, 2015, 14:42:14
Jeigu tau su psichika viskas gerai ir tau tikrai nera jokiu iliuziju


Net jeigu zmogui su psichika blogai, jam visvien atrodys, kad jam su psichika gerai.

klaidietis

Taip tokie mistiniai dalykai iš tiesų gali labai paveikti psichiką, ypatingai vaikystėje, kai jau tada pradėjo vaidentis, nežinau, man gerai, ar blogai, bet viską mačiau savo akimis. Tarp kitko, čia labiausiai įsimintini įvykiai, kurie manau vėl pradeda kartotis, jeigu yra paranormalus aktyvumas, bijau kad jis gali tik stiprėti, o kunigas gali viska tik dar labiau pabloginti.

Mekabciel

Citata iš: klaidietis  liepos 17, 2015, 15:11:44
Taip tokie mistiniai dalykai iš tiesų gali labai paveikti psichiką, ypatingai vaikystėje, kai jau tada pradėjo vaidentis, nežinau, man gerai, ar blogai, bet viską mačiau savo akimis. Tarp kitko, čia labiausiai įsimintini įvykiai, kurie manau vėl pradeda kartotis, jeigu yra paranormalus aktyvumas, bijau kad jis gali tik stiprėti, o kunigas gali viska tik dar labiau pabloginti.

Tai ne paranormalumas, o tavo pačio baimės ir kova su jomis. Kiek tikėsi paranormaliais dalykais, tiek su jais ir kovosi, nes tavo sąmonėje yra tam vietos. Visas sąmonės mintis, nesąmoningai trasuoji į pasąmonę, o poto ir "gaunasi, materializuojasi" visokie mistiški įvykiai, nes viskas vėl grįžta iš pasąmonės į sąmonę - tavo suvokiamąjį pasaulį.

Vaikystėje, tuo tikėjai, to neišsprendei - baimės liko... o dabar po kažkiek metų jos vėl išlindo. Nes tiesiog su jomis nieko nepadarei, jos niekur neišnyko.

TinSoldier


Aukštyn