Kažkas panašaus į filosofiją

Pradėjo Lucas, gegužės 30, 2015, 13:48:30

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Lucas

gegužės 30, 2015, 13:48:30 Redagavimas: gegužės 30, 2015, 14:08:15 by Lucas
Esu mėgėjas įvairiausias man į galvą šovusias idėjas užsirašyti. Greičiausiai čia būsiu radęs vietą tomis savo mintimis pasidalinti. Juolab, kad galbūt tos mintys patrauks kieno nors dėmesį. Na, o kadangi kiekvienai savo minčiai kurti atskirą temą ,,Filosofinėse diskusijose'' būtų, greičiausiai, paprasčiausias ,,spaminimas'', tai pateikinėsiu jas čia - off-topic'e.

Cituoju iš savo užrašų knygutės:
Citata
Būtis yra, visata yra. Tai mes suprantame, suvokiame, jaučiame, matome, girdime ir t.t. Jeigu remsimės tuo, kad niekas neatsiranda iš nieko, tuomet visata ir aplamai būtis - amžina, nes ji negalėjo kažkada tai atsirasti. Vadinasi, nebūtis - neįmanoma? Taip išeitų, įmanoma tik amžina, kintanti (galbūt periodiškai) visata bei kartu su ja, begalybė, kuri žmogui nesuvokiama, nesvarbu tai didelė ar maža begalybė.


Citata
Viskas gali būti ir kitaip, nes žmogaus proto šaltinis - smegenys - yra materialu, o žinant, kad mumyse laksto nerviniai impulsai, tai atrodo, kad ir mintys materialios. O materialumas, visgi, nelabai tobula ar visagalė forma (tokios formos iš viso nėra, nes jei tai nematerialu (ar ne antimaterialu) tai to tuomet ir nėra.


Citata
Materialumas - ribotas dalykas, nes:
- tai yra sudaryta, vadinasi priklauso nuo sudedamųjų dalių
- tai yra tam tikrame  taške, tam tikroje vietoje, tam tikru metu
- tai yra tik tam tikras dalykas tuo metu (pvz.: vandenilio molekulė negali tuo pačiu metu būti ir natrio molekule)


Citata
Pojūčiai ir pažinimas yra subjektyvūs dalykai!


Citata
Visata gimsta mūsų protuose, kiekvieno iš mūsų ,,nauja visata'', nes su proto gimimu mes pradedam pažinti aplinką, o mūsų aplinka taip pat visatos dalis, tad mes pradedam pažinti visatą. O su mirtimi pažinimas baigiasi, baigiasi ir visata, išnyksta. Tačiau šitaip paprastai ,,pradžią'' ir ,,pabaigą'' visata įgauna tik kiekvienam iš mūsų subjektyviai. Tik gimstančiajam ir mirusiajam ji atitinkamai gali pradėti egzistuoti bei išnykti. Tačiau tai subjektyvu, nes juk realiai ji niekur nedingsta. Tai, kad smegenys numiršta ir nebegauna pojūčių iš aplinkos nesunaikina visatos. Visata lieka. Nelieka mūsų pačių.



Esu užsirašęs ir daugiau ,,filosofinių'' savo minčių. Tik galbūt pateiksiu jas vėliau, nes jau įgriso maigyti klaviatūrą. ;)

Aukštyn