Reikia patarimų (depresija)

[Liksiubevardo]

Dėkoju visiem už atsakymus ir patarimus. Džiaugiuosi, kad parašiau čia, nes jau baigiau išprotėti, iki tokio lygio, kad kiekvieną vakarą pats pasakoju viską įsivaizduojam žmogui, pats pagaunu save taip mąstant ir tada apie tai su savim šneku, vienu žodžiu esu visiškai pasimetęs

Kas dėl sporto, tai aktyviai sportavau iki 14 metų, vėliau kaip jau minėjau pakeitėme gyvenamąją vietą, ir kažkaip tiesiog neieškojau naujo užsiėmimo, mokykla atrodė svarbiau, kad pritapti ir t.t. Tiesa bandžiau lankyti sporto klubą, bet į savaitę tik kartą kitą nueidavau, pasirodė pinigų švaistymas. Kažkaip nemalonu man ten buvo, turiu omenį iš vis kas susiję su sportu tai aš taip labai awkward jaučiuosi visada, visada susikaustęs, niekaip negaliu atsipalaiduoti. Nusprendžiau sportuot namie, turiu pasistatęs skersinį lauke. Vasarą dar sportavau, važinėjau dviračiu, bet po to atšalo orai, tai kaip ir nustojau, o dabar jau nelabai turiu valios prisiversti.

Šiaip realiai tai stengiuosi pradėti kažką veikti, susiradau darbelį visai neblogą susijusį su hobiu. Nusipirkau gitara ir pradėjau mokytis groti. Bet vis tiek didžiąja dalį laiko praleidžiu nieko neveikdamas.

Žinau, kad reikia pakalbėti su tėvais, bet neįsivaizduoju nuo ko pradėti, nežinau kaip jie reaguos. Tiesiog paprašyti kad užrašytų pas psichiatrą, nes pastaruoju metu blogau jaučiuosi, ar tiesiai šviesiai pasakyti jog įtariu depresiją ir papasakoti viską ką čia rašiau? Kaip pradėti pokalbį ir panašiai. Iš dalies ir pats nenoriu pripažinti problemos, atrodo, kad galbūt ignoruojant viskas praeis, gal, kad tai normalu ir visi taip jaučiasi, net nežinau.

Kas liečia gydytojus, norėjau paklausti ar egzistuoja apskritai nemokami psichiatrai? Ir ar jie kiek nors padeda, ar vis tiek normaliai gydantis reikia eiti privačiai?

[paragraf 78]

Kas liečia gydytojus, norėjau paklausti ar egzistuoja apskritai nemokami psichiatrai? Ir ar jie kiek nors padeda, ar vis tiek normaliai gydantis reikia eiti privačiai?

Kiekviena poliklinika turėtų turėti psiciatrą. Didžiuosiuose miestuose yra specialūs psichikos sveikatos centrai. Čia gydymas nemokamas. Taip pat svarbu ne tik vaistai bet darbas su savimi ir psichoterapijų lankymas. Psichiatrai pas mus neturi laiko ir iš esmės gali skirti kokia 15-20 min todėl didelę darbo dalį daraisi pats ir dirbi su psichoterapeutu. Į metus poliklinika ar sveikatos centras turi tau išskirti berods 12 nemokamų psichoterapeuto konsultacijų.

[Sharikovas]

Liksiubevardo, puiku, kad suvoki problema ir samoningai ieskai sprendimo. Suprantu, kad neisnori tevams uzkrauti savu rupesciu, o ir sunku net pradeti pokalbi apie tai, paaiskinti kaip jautiesi, bet vienas depresijos neiveiksi, tevu pagalba butina. Siulau tau parasyti jiems laiska, arba dar geriau parodyk sita tema(tu savo komentare viska labai tiksliai ir suprantamai isdestei), pasistenk, kad perskaitytu abu iskarto ir tuo metu pats buk salia, kad galetum smulkiau paaiskinti savo busena, kokios pagalbos noretum. Taip isvengsi didesnes dalies sunkaus pokalbio ir prasides tavo isgyjimo pradzia, nes jau busi ne vienas, o su tave mylinciais ir tau padeti norinciais zmonemis.

[Mekabciel]

Blemba kaip nervina tokie pasakymai. Čia tas pats kas sakytum jog šizofrenija neegzistuoja tai tik noras matyti haliucinacijas, o vėžys irgi neegzistuoja nes tai tiesiog noras prie alaus kažką užsiauginti.

Depresija yra labai konkreti liga su pakitusia smegenų chemija, kuri gydoma vaistais.

Na tai va, jis siame pasaulyje pasimetes, be orientacijos, negauna malonumo, jo noras merdi, degraduoja, beprasmiskumo daugiau nei gyvenimo dziaugsmo, malonumo ir tai pasireiskia kaip smegenyse issiskiriancios chemijos forma, nes jo toks gyvenimo laukneselis. Gali vadinti tai depresija, leukemija, veziu, hepatitu, ziv ar petru... neturi reiksmes. Zmogaus pagrindas noras, kurio nebuvimas balanse su supanciu pasauliu ir pasireiskia visapusiskais negalavimais, ligomis, psichologinemis problemomis ir t.t.
Vezys tai psichologine problema ir taip sneka jau daug onkologu. 80% veziniu ligu neturi konkrecios priezasties, o visu kitu priezasciai duodamos rukymo, blogos mitybos ir t.t. pavadinimai. Nors  dabartiniai tyrimai sako, kad rukymas taip pat nesukelia vezio. Vieni ruko 100 metu kiti 20  vieni suserga kiti ne. Vieni visa gyvenima depresuoja, jiems chemija gal ir net nekinta smegenyse, o kitiems pakinta ir tampa sizofrenikais. Ir iki tokio lygmens, kad tu "pozityviau" mastydamas gali itakot net savo DNR ir jis kis. Jei viskas taip virtualu ir mano mintys, ketinimai daro itaka, tai gal tai ir yra pamatas problemu. Kam tada toje pasekmeje kapstytis? Na gali ivardinti visokiomis ligomis ir apgydyt zmogaus oda, bet problema zmogaus ketinimuose, viduje. Jei nemato prasmes, visu pirma, nei del kitu nei del saves kazka daryt atsiduria ruke. Vat tau ir depresija. 
Vezys sizofrenija taip pat zmogaus nebuvimas sveikuose santykiuose, rysiuose su zmonemis. Egocentrinis ketinimas nepraleidzia, bet kaupia savyje potenciala, kuris virsta i pertekliu, nukrypima ir pasireiskia - atitinkamai augliu ar veziu.

[idenmeyou]

Depresija sunkiai gydoma liga, turbūt dar sunkiau kuomet nerandi kelio iš jos išrūkti. Gali gauti daugybę patarimų kaip kovoti su depresija ar ją išgydyti, bet jie visi beveik netikslūs arba beverčiai. Kas iš to, kad paklausysi geros dainos, tikėtina jog ji tik paprastins tavo situacija, lygiai taip pat su filmais ar sportu, paprasčiausiai sportuojant pagalvosi kas man iš to sporto.

Realiai geriausia suprasti, kad depresija sukelia ne kažkas kitas, o tavo paties psichiką. Mačiau, kad užsiminei apie paauglišką meilę ir kitus dalykus, kurių nepatirsi, bet tave slegia tas dalykas dėlto, nes visgi svarbi tau aplinkinių nuomonę, ką pagalvos apie tave, kaip tave vertins kiti arba pats save pagal numestus išorės stereotipus.

Būti namie užsidarius, o svarbiausia nieko neveikti neišeis į naudą, nes tu niekur nejudėsi, o toliau tęsi depresijos egzistencija. Geriausias būdas bandyti spausti viską iš dabarties, pabandyti mėgautis gyvenimu, aišku tai labai mažai tikėtina, nes tavo situacijoje turėtų būti baimių, abejonių.
Tada yra turbūt geriausias būdas tai užsibrėžti tikslą. Pasitelk savianalizę, pabandyk išsiaiškinti kas tave nervina, kodėl tu jautiesi nelaimingas, rask viskas priežastis, o radęs suprasi kodėl nepavyksta džiaugtis gyvenimu. 

Ir svarbiausia tada pradėk judėti link to proceso savęs pakeitimo, bus sunku, bet jei įdėsi daug pastangų, pokyčiai bus, jeigu daug stengsies vien nuo pačio proceso bus geriau, o ką turi keisti ar kas tave gali džiuginti žinai tik tu pats.

[Empty.Soul]

Aš irgi esu sirgęs sunkia depresija 2 metus laiko. Vaistų nevartojau, tik raminamuosius ir migdomuosius, bet jie buvo nestiprūs, nereceptiniai. Juos pirkdavau slapčia nuo tėvų, nes jiems nieko nepasakojau apie savo būklę. Nenorėjau būti našta ar kelti nerimą jiems. Tiesiog ''užsidėdavau'' netikrą šypseną ir viskas būdavo gerai. Kartais be miego išbūdavau dvi paras, kitomis paromis miegodavau 1-3 valandas. Numečiau daug svorio, labai slinko plaukai. Na, negaliu sakyti, kad ir dabar viskas gerai, bet bent jau ne taip, kaip seniau. Aš kovoju ne dėl savęs, o dėl kitų. Aš mačiau kaip buvo skaudu mano mamai, kai ji sužinojo viską. Nenorėjau, kad per mane kentėtų kiti žmonės. Tai išties labai sunki liga. Žmogus pradeda mirti iš vidaus. Dauguma žmonių nesupranta, kad tai liga, o ne nuotaika. Sako ''Ei, nedepresuok, daugeliui žmonių daug blogiau negu tau.'', bet jie nesupranta, kad kiekvienas žmogus turi savas problemas ir jas savaip išgyvena. Vietoj to geriau pasakyti ''Aš būsiu su tavimi ir mes tai išgyvensime kartu''. Depresijos metu žmogui reikalingas dėmesys. Jis turi jaustis mylimas ir reikalingas. Vaistai padeda, bet reikia dirbti su savimi. Suprasti, kad gyvenimas dar nepasibaigė. Gyvenimas dar prieš akis ir niekas nesako, kad jis bus saldus. Bus ir karčių dienų, bet pačiame gale suprasi, kad visa tai buvo verta. (:

[TinSoldier]

Pasitelk savianalizę, pabandyk išsiaiškinti kas tave nervina, kodėl tu jautiesi nelaimingas, rask viskas priežastis, o radęs suprasi kodėl nepavyksta džiaugtis gyvenimu.  <...>

Manau, kad depresija sergančio žmogaus pasidavimas asmeninei savianalizei gali nuvesti į labai blogus dalykus - į totalų pesimizmą, cinizmą, nihilizmą ir suicidizmą. Depresija neleidžia blaiviai galvoti. Ir, jeigu jau duodi kelią ir be jokios priežiūros ir vedimo pradedi skatinti tą neblaivų mąstymą - gali juk ir blogai baigtis..

[paragraf 78]

Esant deresijai blogiausia ką gali padaryti, tai likti vienas su savo liga. Kai sakė Soldieris, tuo metu nebelieka adekvataus mąstymo. Esant labai lengvai formai, žinoma galima ir pačiam iš to išsikapstyti, bet sunkesnės ligos atveju vienas, be pasichioterapijos, vaistų ir draugų bei artimųjų palaikymo tikrai neišsikapstysi.

[idenmeyou]

Manau, kad depresija sergančio žmogaus pasidavimas asmeninei savianalizei gali nuvesti į labai blogus dalykus - į totalų pesimizmą, cinizmą, nihilizmą ir suicidizmą. Depresija neleidžia blaiviai galvoti. Ir, jeigu jau duodi kelią ir be jokios priežiūros ir vedimo pradedi skatinti tą neblaivų mąstymą - gali juk ir blogai baigtis..

Sutinku, kad savianalizė gali vesti žmogų į pesimizmą, nes jis gali suvokti save dar prastesniu. Įprastai esame save linkę vertinti neblogai, tad savianalizė tą vertinimo kreivę gali tikrai žeminti, bet pažinus gerai save savuosius trūkumus galėsime versti pliusais. Dauguma žmonių tiesiog bando išsisukti nuo savęs pačių, neigia, kad yra vienokie ar kitokie, nors pats geriausias dalykas neatmesti savo esamų savybių.

[paragraf 78]

Sutinku, kad savianalizė gali vesti žmogų į pesimizmą, nes jis gali suvokti save dar prastesniu. Įprastai esame save linkę vertinti neblogai, tad savianalizė tą vertinimo kreivę gali tikrai žeminti, bet pažinus gerai save savuosius trūkumus galėsime versti pliusais. Dauguma žmonių tiesiog bando išsisukti nuo savęs pačių, neigia, kad yra vienokie ar kitokie, nors pats geriausias dalykas neatmesti savo esamų savybių.

Depresijos atveju, tu savęs kritiškai negebi vertinti. Tavo pliusai tau regisi kaip dideli minusai, tavo minusai kaip dar didesni minusai. Tu jautiesi kaltas vos ne dėl to kad Somalio vaikai badauja. Todėl toks asmuo neneigia savo neigiamų savybių, jis jas mato daug daug tirčiau. Savigrauža, kaltės jausmas, gėda ir kiti panašūs dalykai sustiprėja iki neįmanomybės. O tu siūlai tokiam žmogui pripažinti tiesą apie save, kai jis tos tiesos nė su žiburiu neras, o net ir radęs matys gerokai iškreiptą vaizdą

[idenmeyou]

Depresijos atveju, tu savęs kritiškai negebi vertinti. Tavo pliusai tau regisi kaip dideli minusai, tavo minusai kaip dar didesni minusai. Tu jautiesi kaltas vos ne dėl to kad Somalio vaikai badauja. Todėl toks asmuo neneigia savo neigiamų savybių, jis jas mato daug daug tirčiau. Savigrauža, kaltės jausmas, gėda ir kiti panašūs dalykai sustiprėja iki neįmanomybės. O tu siūlai tokiam žmogui pripažinti tiesą apie save, kai jis tos tiesos nė su žiburiu neras, o net ir radęs matys gerokai iškreiptą vaizdą

Viskas priklauso nuo tavo paties psichologijos, jei esi silpnas tapsi auka, kuri depresuos ir pradės prašyti kitų dėmėsio ir t.t. Savinanalizė, bet kokiu atveju tik į pliusą, nera prasmės savęs apgaudinėti savęs, kad esi geresnis arba užsiimti veiklomis kuriomis niekada neužsimei ir pabandyti įjungti režimą jog va kažkuo užsiimu tai viskas pakryps į gerą, taip tikrai nebus.

Žmogus turi suprasti savo klaidas, trūkumus, su jais gyventi, kad ir kaip būtų sunku, tai procesas. Esmė ta, kad jei pabėgsi tuo momentu nuo savęs ir galvosi, kad pabėgai nuo depresijos, ji ankščiau ar vėliau vėl grįš. Svarbiausia suprasti priežastis dėl kurių kyla depresija, įsigilinti į save, priimti save silpną ar stiprų, kitaip sakant nebijoti tikrojo savęs.

Pažines save ir įdėjęs daug pastangų ir valios galbūt po truputį pradėsi judėti link to ko nori ir automatikai depresijos lygis smuks žemyn, o šiaip kuo labiau neigsi savo ydas ir trūkumus, tuo, kad ir sėkmingam gyvenime tau tai pakiš koją, tad patarimas nebėgti nuo savęs... Žinoma jei gerai atliksi savinanalizę nepradėk per daug save kritiškai vertinti, prisimink, kad daugybę žmonių susidaro iliuzijas apie save nesuprasdavi savo menkumo ir trūkūmų, tad pastebėjęs savuosius trūkumus įžvelk tai kaip savo įžvalgumą, o visa kita tai tavo rankose, kiek norėsi, kiek įdėsi pastangų tiek ir keisi.

[paragraf 78]

Savianalizė tokiu atveju galima tik su specialistu, be specialisto didžioji dalis žmonių nusianalizuoja ir galų gale nusižudo.
O būti stipriu depresijoje praktiškai neįmanoma, nes net iš lovos atsikelti negali nes nebėra jegų, net mąstyti negali nes galva neveikią, ką jau čia svaigti apie kokią savianalizę, kai vienintelė mintis: Kad tik greičiau nudvėsčiau.
Žinoma, kai lengva forma tavo variantas gal ir tinkamas, bet prie sunkesnių formų to praktiškai neįmanoma padaryti.

[idenmeyou]

@paragraf 78  Sutinku su tavimi.  Tik dar vieno dalyką pamiršau paminėti, kad žmonės beveik visada pirmiausia suserga lengva depresijos forma, kuri ilgainiui tampa stipresne. Žmogų gali pradėti kamuoti depresija ir jeigu jis sedės vietoje ar naikins save neigiamomis mintimis beveik garantuota jog depresijos forma sunkės.

[paragraf 78]

Na taip, dažniausiai prasideda nuo lengvos, tik bėda ta, kad lengvą depresiją labai sunku pastebėti, tad paprastai žmonės pas medikus kreipiasi tik tada kai ji jau gerokai įsivažiavusi ir pats jau nieko padaryti nebegali.
Pvz. jėgų stoka, kiek sutrikęs miegas, o šiaip linksmas. Na tai ką vadinasi vitaminų trūksta. Pageri vitaminus nepadeda, na tai gal imunitetas nusilpęs, vėl geri visokius papildus. Tada prasideda liūdnos mintys. Bt gal čia todėl kad pavargau. Imi atostogas, nepadeda ir taip praeina keli metai. Tada nueini pasitikrinti sveikatos. Šeimos gydytojas sako: hm, fizinių sutrikimų pas jus nėra, gal jums depresija. Tu pradedi juoktis: nenusišnekėkite.
Tada gyveni toliau, praeina dar metai kiti ir žiūrėk jau nesikeli iš lovos, aplink viskas nykuma. Tada patenki pas psichiatrą su sunkia ir įsivažiavusia depresija. Liga jau tokioje stadijoje, kad gydymas užtrunka bent 10 metų kol visiškai viskas susitvarko

Na čia pateikiau praktiškai standartišką, be didelių pagrąžinimų depresijos diagnozavimo istoriją.

[Empty.Soul]

Paragraf78, tiesiai į 10-tuką. Man panašiai ir buvo taip.