Pafilosofuokim

Pradėjo puodukas, birželio 08, 2013, 10:43:03

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Master

Pasikartosiu, juk mes negalime matyti ateities, negalime žinoti, koks mūsų veiksmas atneš gerą, o koks blogą... Visi mes esame susieti. Lyg lašeliai voratinklyje, vienam lašeliui suvirpėjus, jis suvirpina kitus lašelius, kurie kitus ir t.t... Karma išvis... Aš stengiuosi tuo netikėti, nors vien apie tai pagalvojus kyla liūdesys, pyktis ir baimė... Nėra jokios karmos. Ta savoka yra sugalvota bevalių, kurie nenori priimti atsakomybės  už savo veiksmus, nori gauti kažką mainais už gerus darbus, arba nori žinoti, kad tam žmogui  (kuris daro, taip kaip y pats norėtų, bet nedrįsta, nes neva tai yra blogai) atsirūgs... Man tai protu nesuvokiama... Kokia dar karma...  Vien tikėjimas karma, stabdo tobulėjimą, trukdo ieškoti sprendimų...Neleidžia atsakyti už savo veiksmus ir veda į pesimizmą ir egoizmą.
Aš taip manau. Ir jei kas užsimanys užginčyti mano žodžius, atleiskit, aš neatsakysiu, nes ši tema mane labai liūdina... Bijau įkvėpti šios pasaulėžiūros

eternal.bliss

#16
birželio 09, 2013, 12:24:39 Redagavimas: birželio 09, 2013, 12:32:35 by eternal.bliss
Nu jau.... a.t.sieli viską taip mistifikuoji. ;D Nesusikursi blogos karmos jeigu pagydisi akis kokiam vagiui net to nežinodamas. Ji išvis netaip veikia. Pats žodis karma apibrėžia žmogaus norą reaguoti į aplinką, karma yra reakcija kuri sukuria tam tikrą realybę. Ji nėra atsakomybė už visus pasaulio žmonių darbus, nes grandinė juk nenutruksta tikrai ties manijaku, jis juk paliečia kitų gyvenimus ir dar kitų, taip sakant tavo logika žmogus kiekvienu darbu prisiema visų žmonių atoveiksmius, energiją. Nesamonė  ;D Jei taip būtų tu nuėjęs į parduotuvę ir nepraleidęs ko nors pirmo, kitą akimirką jau būtum miręs dėl atoveiksmio.  ;D apsurdiška.

Žmogus susikuria savo realybę reaguodamas į ją, ir ta reakcija yra karma, ji nepersekioja tavęs, ji yra tavo bruožas reaguoti į aplinką tam tikru modeliu.
Master va katik parodė reagavimo modelį kuris jei sukurė atoveiksmį kurio nenori. Tai visiškai paprasta.  ;D o čia tokią minčių marmalynę veda a.t.sielis, kad baisu  ;D

a.t.sielis

#17
birželio 09, 2013, 12:31:02 Redagavimas: birželio 09, 2013, 12:38:03 by a.t.sielis
Citata iš: Master  birželio 09, 2013, 12:22:28
Pasikartosiu, juk mes negalime matyti ateities, negalime žinoti, koks mūsų veiksmas atneš gerą, o koks blogą...


Apie ką ir kalbame. Kad geriau neužsiimti veikla, kuri turi tokio nežinojimo, ir kuri gali atnešti blogus arba gerus atoveiksmius, nes tai pavojinga.

Eternal.bliss, tu turi savo karmos sampratą, aš savo :) Be abejo, kad už kito žmogaus veiksmus nesi atsakingas, esi atsakingas tik už savo veiksmus. Bet, kaip minėjo Master, visi yra susieti. Taigi, tas 0,00001 procentas, kuriuo prisidedame prie kažkokio blogio vykstančio pasaulyje - sugrįš. Tuo pačiu 0, 00001 procentų, jeigu tavo atsakomybė buvo tokia maža. Lazda turi du galus. Tai ne mistifikacija, tiesiog filosofinis nagrinėjimas. Bent jau aš tiek per patirtį, tiek per pasaulio stebėjimą įžvelgiu, kad laikas grąžina atoveiksmius. O ir daug šaltinių tai sako.

"Karmos" sąvoka apima ir tendencijas užsiimti tam tikra veikla ar gyventi taip ar ne kitaip, apie ką tu ir kalbi.

Master

Man tai vistiek atrodo egoistiška, darai gerus darbus, kad jie tau sugrįžtu.
Aš manau, kad reikia mąstyti, gerą darbą daryti ne todėl, kad reikia, o todėl, kad nori, kad žinai dėl ko jį darai ir nelaukti už tai dovanų. Nes geras darbas jau tau yra dovana arba kasdienybė. Va, a.t. sieli, nepagalvoji, kad tu mane liūdini savo kalbomis :D?Kad jos man sukelia nepasitenkinimo jausmą? Lyg ir karma turės už tai tave nubausti... :/ Bet tu juk nežinojai... O ir geras darbas iš mano pusės būtų priimti tą nemalonę ir atsakomybę už ją. Gyvenam dėl savęs, o ne dėl karmos

eternal.bliss

Kalbi apie kažkokią antros eilės atsakomybę, kaip tau tas atoveiksmis ateis jei tas žmogus kuriam padarei gera darys kažką bloga?  ;D ir kodėl nėra trečios eilės atsakomybės ar ketvirtos? \
CitataBe abejo, kad už kito žmogaus veiksmus nesi atsakingas, esi atsakingas tik už savo veiksmus.

CitataTarkime, dirbi akių gydytoju. Kam nors pagydai akis, o tas kas nors padaro ką nors blogo. Atsakomybė tenka ir tau. Vat, darei gera, bet ta veikla sau susikūrei blogą atoveiksmį.


Pats sau prieštarauji.

preacher

Matau kaip kas jau leidžiasi į karmas, dvasingumus, na aš tokiu post'ų net neskaitau.
Master, neįmk to Dostojevskio už griną pinigą, jis tebuvo rašytojas su savom patirtimi ir savo požiūriu ir perspektyva į gyvenimą. Jeigu nusikaltėlio nebausi tai jis kaip laukinis šuo ir toliau bastysis ir kels grėsmę aplinkiniams. Nesvarbu kokioje aplinkoje jis augo, nesvarbu, kad mama ar tėtis jam nerodė meilės, jokie veiksniai nepateisina jo elgėsio ir nesuteike jam teisės nebaudžiamam siautėti. Kaip ir su tuo laukinių šunimi, taip ir su nusikaltėlių jei jis negali, nenori ir nesistenge būti visuomenės dalimi, jei jis savo elgėsiu kelia vien tik žalą aplinkiniams. tuomet toks žmogus turi būti izoliuotas ir jau tada tegul specialistai bando jį auklėti, vesti jam psichoterapijas ir t.t

a.t.sielis

Citata iš: eternal.bliss  birželio 09, 2013, 12:45:03
Kalbi apie kažkokią antros eilės atsakomybę, kaip tau tas atoveiksmis ateis jei tas žmogus kuriam padarei gera darys kažką bloga?  ;D ir kodėl nėra trečios eilės atsakomybės ar ketvirtos? \
CitataBe abejo, kad už kito žmogaus veiksmus nesi atsakingas, esi atsakingas tik už savo veiksmus.

CitataTarkime, dirbi akių gydytoju. Kam nors pagydai akis, o tas kas nors padaro ką nors blogo. Atsakomybė tenka ir tau. Vat, darei gera, bet ta veikla sau susikūrei blogą atoveiksmį.


Pats sau prieštarauji.


Kur čia prieštaravimas? Juk asmuo darė veiksmą - gydė akis. Kam? Nusikaltėliui. Tarkim, nežinodamas. Gerai, tada jo atsakomybė mažesnė, bet atoveiksmis bus. Už ką? Už jo veiksmą, o ne už nusikaltėlio. Bet nusikaltėlio gydymas, kad ir nežinant, nėra gerą pasekmių grandinę kuriantis veiksmas, todėl atitinkamai sugrįš. Ir tai bus įvertinta tobulai.

Ir ta grandinė tęsiasi ne iki pirmos eilės, bet iki begalybės. Bet atoveiksmiai tokie subtilūs, kad jie ir reiškiasi taip, kad pvz. tiesiog gyvensi tokiame pasaulyje, kur kitų pradedama nepastebima įvykių grandinė veiks kažkuo ir tave. Pvz. mes sėdim Lietuvoje, valdžia tvarkosi vienaip ar kitaip, ir mūsų gyvenimą tai įtakoja vienokiu ar kitokiu nedideliu mastu. O galėjom gimti Norvegijoje, Nepale ar kokioje kitoje šalyje, ir gyvenimas būtų kažkuo kitokio pobūdžio.

Kitaip sakant, principinė karmos (šiapusinės veiklos) pasekmė yra buvimas šiapusiniame pasaulyje su visais jo dėsningumais.

Citata iš: Master  birželio 09, 2013, 12:41:33
Man tai vistiek atrodo egoistiška, darai gerus darbus, kad jie tau sugrįžtu.


Gerai pastebėta, kad šiapusinė veikla yra egoistiška. Tai kaip bandymas užsidirbti kelionei į kurortą. Darai gerus darbus ir tikiesi gero atoveiksmio. Bent jau aš nesiekiu daryti nei gerų, nei blogų darbų. Mano siekis - pažinti sielos esmę ir veikti atitinkamai.

CitataVa, a.t. sieli, nepagalvoji, kad tu mane liūdini savo kalbomis :D?Kad jos man sukelia nepasitenkinimo jausmą? Lyg ir karma turės už tai tave nubausti... :/


Na, kai atrašei liūdnai, tai supratau, kad liūdina, bet aš čia niekuo dėtas. Aš juk rašau ne konkrečiai tau, tiesiog aptarinėju tam tikras tiesas. Žinojimas - šviesa, nežinojimas - tamsa. Žinojimas kartais gali turėti kartų skonį, bet galutinis rezultatas - gėris. Ir be abejo, mano veikla, kad ir šis rašymas, turės atoveiksmį, kurį patirsiu. Bet kas to išvengia? Orientuojuosi į išėjimą iš šio užburto rato, bet kol kas nesu dar iš jo išėjęs.

eternal.bliss

Ir kaip tau sugryš tas atoveiksmis jeigu nežinosi, kad pagydei kokį manijaką kuris poto ką nors neigiamo padarė?

CitataNa, kai atrašei liūdnai, tai supratau, kad liūdina, bet aš čia niekuo dėtas.

Tai pala tas akių gyditojas yra atsakingas už to nusikaltelio padarytą žalą ir kitų žmonių kančią o tu nesi atsakingas net už savo veiksmus?

Tai kodėl čia karma neveikia net pirmoje eilėje o ten veikia net ir antroje? arba kaip sakei begalinėje.
Tai kokia čia išimtis? ;D

Master

#23
birželio 09, 2013, 13:29:28 Redagavimas: birželio 09, 2013, 13:32:16 by Master
Preacher - :( ir vėl manęs nesupratai. Dostojevskiu pasirėmiau tik tiek, kad parodyčiau, jog nusikaltimą padaręs žmogus kenčia ir pats save nusibaudžia.
Toooliau, aš nesijaučiu visiškai švari. Priešingai jaučiuosi lyg nešiočiausi nuodemę savyje ir negalėčiau jos nuplauti, dėl to kenčiu.( velnias kaip krikščioniškai nuskambėjo) Aš spėju, kad taip ir jaučiasi tie žmonės.. Aš pati nepadariusi kažko ar padariusi kažką negero pergyvenu už tai dvigubai... Nuo vaikystės manęs niekas nebausdavo. Pamenu, kai pamelau tečiui... Grįžęs namo ir tai sužinojęs, jis man abėjingai pametė maišelį guminukų ir pasakė, kad manimi labai nusivylė ... Žinojau dėl ko, ir dėl to labai kentėjau... Turbūt gauti į kailį būtų buvę lengviau, nei matyti melo sukeltas pasekmes. Teisingai elgiesi ne dėl kitų, o dėl savęs.
Citata iš: preacher  birželio 09, 2013, 12:48:08
Jeigu nusikaltėlio nebausi tai jis kaip laukinis šuo ir toliau bastysis ir kels grėsmę aplinkiniams.
Kaip ir su tuo laukinių šunimi, taip ir su nusikaltėlių jei jis negali, nenori ir nesistenge būti visuomenės dalimi, jei jis savo elgėsiu kelia vien tik žalą aplinkiniams.

Matai vilkas,kojotas, laukinis šuo irgi turi širdį ir irgi geba mylėti, nori būti mylimas, jaučia... O naminis šuo taip pat žiūri į lauko pusę ir taip pat nori pasibastyti. Taip, kad visi mes esame žmonės, todėl turime jausmus. Nešiojamės gėrį ir protą,tuo pat metų visi mes turime polinkį į nuodėmę... Kitaip tariant ar laukinis ar naminis šuo, jis vistiek lieka šunimi.
A.t sieli, ar tu neturi krikščioniškų požiūrių, nes dar pamenu kaip kalbėjai apie pragarą ir jo būtinumą...
Na labiau pritariu eternal.blisui
Chm... Bet tai nesvarbu :3

a.t.sielis

eternal.bliss :) iš tavęs daugiau reiktų tikėtis. Nuvili :)

Žodžiai painūs, jie įveda prieštaravimus. Bet realybėje, kurią aptarinėjame netobulais žodžiais, prieštaravimo nėra.

Kaip sugrįžta atoveiksmiai? Galima aptarti palyginimais, bet reikia suprasti, kad palyginimas tik "nuoroda į", o ne pats dalyko pilnavertis atspindėjimas. Pvz. įmetam akmenuką į vandens telkinį. Pasklinda bangelės. Jos atsimuša į krantą ir sugrįžta atgal.

Laikyk namuose gyvatę, ir ji gali įkąsti. Gali nežinoti, ar ji nuodinga ar ne, bet kai įkąs, tai ir pamatysi. Atitinkamai, šiame gyvenime kartais patiriame kitų daromą blogį mums. Kas kaltas? Kas atsakingas? Kodėl tai turime patirti? Mūsų pačių atsakomybė, atoveiksmiai, kurie ateina iš veiklos, susikaupę per be galo ilgą laiko tarpą (praėjusius gyvenimus ir šį gyvenimą). To nereiktų kažkaip supaprastinti, galima tiesiog suvokti apibendrintą visumą, kuri pati išsiskaidytų iki subtiliausių bangų. O apibendrinta visuma: gyveni tokioje tokioje vietoje, toks ir toks kūnas, charakteris, likimas ir gyvenimo tėkmė atneša įvairiausių įvykių ir pats atitinkamai veiki pagal savo duotybes.

O dėl to, ką sakiau Master, kad aš niekuo dėtas dėl jos nuliūdimo, tai čia daugiau buitinis išsireiškimas, taip kad neieškok prieštaravimo tarp to, ir to, ką sakiau žemiau: kad atoveiksmis bus. Iš tikro, nesiekiau jos nuliūdinti, nei konkrečiai dėl to rašiau, nei manau, kad jos liūdesys būtinai yra blogas dalykas :) Tų žodžių prasmė tokia. Nežinau, kodėl jai liūdna, kai aptarinėjame realybės aspektus. Realybė liūdina? Mane irgi kartais liūdina, bet toks šis pasaulis, jame visko yra. Kur čia blogis ir kur čia kieno kaltė?

Master

Nepyk sieliau, gal kažką ne taip supratau. Bet...
Tu tiki karma, tu tiki krikščionišku pragaru...
Ir tikini savo tikėjimo tikrumu... Bet tai nelogiška...
Kas dėl mano liūdėjimo, tai aš labai jausmingas ir lengvai paveikiamas žmogus atitrūkęs nuo realybės. Todėl net žodis gali paveikti emociškai. Bet aš ne apie tai, tiesiog pasistengiau tavo teoriją pritaikyti praktiškai :) (matau, kad labai nesėkmingai)

a.t.sielis

#26
birželio 09, 2013, 14:40:48 Redagavimas: birželio 09, 2013, 14:53:26 by a.t.sielis
Master, visai sėkmingai pritaikei mano teoriją. O dėl jausmingumo, tai čia nieko blogo. Tokia prigimtis.

Kas link krikščioniško pragaro, aš nekalbėjau apie krikščionišką pragarą. Manau, nėra labai logiška taip skirstyti dalykus. Ar krikščioniui skauda kitaip nei nekrikščioniui? Ar problemų turi tik krikščionys, kiti neturi? Pagal mane, pragaras, o tiksliau, pragarai, egzistuoja, ir tai nepriklauso nuo kurios nors religijos ar pasaulėžiūros. Yra ne viena religija, kurios apie pragarą informuoja savo savitu būdu.

Kas link karmos, tai čia vėlgi moderni painiava, kai įsivaizduojama, kad veiklos-atoveiksmių sąryšis ir pragarų bei rojų egzistavimas yra tarpusavyje kažkuo prieštaraujantys dalykai. Jie akivaizdžiai neprieštarauja tarpusavyje: blogos veiklos pasekmės - blogos, geros veiklos - geros (su atitinkamai subtiliais atvirkštumais, kuriuos jau aptarinėjome). Tai pasekmės gali pasireikšti įvairiais įvykiais šiame gyvenime, po mirties einančiame gyvenimo etape (gyvenimu pragaro buveinėse ar rojaus buveinėse) ar naujuose žemiškuose gyvenimuose.

Ši painiava kyla iš nesusipažinimo su visa pasaulio dvasinės patirties įvairove. Pvz. tai ką aš kalbu, perėmiau tik iš vienos tradicijos. Bet yra kitų religinių sistemų ir mokymų, kurių kiekviena atskirai taip va pristato ir skleidžia dalines koncepcijas apie karmą ir pragarą ir pan. ir priešpastato. Yra daug skirtingų karmos sampratų, daug religinių sampratų apie pragarą/dangų/nuodėmę/doringą ir teistinę veiklą, daug sielos buvimo ar nebuvimo sampratų, ir t.t. ir pan. Kaip ir gyvenime, daug pažiūrų, nuomonių, gyvenimo stilių. Viena kitam nelygu.

Galiausiai, čia tarkim "bendros temos", tema "pafilosofuokim", tai kokia prasmė kalbėti šioje temoje ir šiame kontekste bei nagrinėti šiuos "mistinius dalykus", kaip karma, religija ir t.t.? Nes tai suteikia atsakymus, paaiškina dalykus giliau, leidžia kažką įžvelgti. Puodukas davė citatą apie gailestingumą ir teisingumą. Po to, pasirodė, kad kalba eina apie Dievą. Po to, diskusija pasisuko į pasaulio sudėtingumus, kur neaišku, kas teisinga, kas ne, kas gera, kas ne. Į tai atsakymus duoda supratimas apie veiksmo-atoveiksmių sąryšį ir asmeninę atsakomybę už savo likimą, ir egzistencijos bei veiklos lygių suvokimas, kad sudėtingumai harmonizuojasi iš aukščiausio lygmens perspektyvos. Ir kaip suprasti pradinėje citatoje pateiktą ištarmę, kad "teisingumas yra pikta"? Čia vėlgi perėjus visus lygmenis ir jų dėsningumus, iš tikro pasimatys, kad bendro paveikslo nežinojimas gali padaryti taip, kad "teisingumas" bus ribotas, dalinis, todėl taps problemišku. Bet neįmanoma sutikti su autoriumi, kad dieviškasis teisingumas patektų į pikto kategoriją. Tai nesusipratimas.

preacher

Master, matau iš tavo žinučių, kad greičiausiai busi 14-16 metų jaunas žmogus, kuris dar tik bresta, gyvena idealais, prisikaito įvairios literatūros ir t.t Tačiau iš to išaugama. Nuo tolimesnės diskusijos pasišalinu.

Master

#28
birželio 09, 2013, 19:35:40 Redagavimas: birželio 09, 2013, 19:40:02 by Master
Preacher, taip, tu kaip ir atspėjai, bet tu kalbi su idėjomis, ne su žmogumi :3 O šeip pagal tavo supratima gautusi taip, kad kuo žmogus labiau sensta, tuo jis įgauna stipresnį sugebėjimą matyti blogį... Nemanau, kad taip yra... Kad pažintum pasaulį nereikia į jį žvelgti pro pesimisto prizmę...
Aplamai iš tavo žinučių susidarau įspūdį (kaip ir tu manajį) kad jautiesi intelegentas tarp bomžų, degradavusių paauglių, ir rusiškai kalbančių pacanų su proto liekanomis. Na ką gi... Nežinau kur tu gyveni, bet taip yra ne visur, ir nereikia spręsti pagal tai... Ech... Aš taipogi baigiu, nes visiškai nukrypta nuo temos.

puodukas

Citata iš: a.t.sielis  birželio 09, 2013, 14:40:48
Bet neįmanoma sutikti su autoriumi, kad dieviškasis teisingumas patektų į pikto kategoriją. Tai nesusipratimas.
Šitam video ir kitų autorių panašios mintys, bet man nesigauna atpasakoti savais žodžiais, tad įdedu visą video rusų kalba (apie 10 min) http://www.youtube.com/watch?v=tly5DPpxHBY

Aukštyn