Badavimas

Pradėjo Sleeping_angel, vasario 11, 2014, 20:26:50

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

pi

Tai gi kiek plačiau apie savo badavimo patirtis. Badavimų ėmiausi dėl to, kad sveikata skėtė visokias šunybes, tradicine medicina nusivyliau ir nežinojau, ko dar imtis. Pirmiausia radau Polį Bregą ir Stolešnikovą - badavimo technikos su vandeniu. Bet su vandeniu ilgesnį laiką badaujant pasijausdavo inkstų apkrova, ypač jau išeidinėjant iš badavimo, kai reikdavo vos ne tokį pat laiko tarpą, kiek nevalgei, gerti tik šviežiai spaustas vaisių sultis - nelabai mano kūnui tai tiko. Atradusi "sausą" badavimo būdą apsidžiaugiau, nes jis man labiau tiko tiek savo trukme (jau trečią dieną pasijaučia tikras efektas sveikatai, kai su vandeniu tokiu lygiu jaustis pradeda tik po savaitės ar daugiau). Plius be vandens badavimo metodikoje (Ščennikovo) išėjimas iš badavimo daug trumpesnis, pradedant nuo trintų daržovių (morka/kopūstas/agurkas - neįsivaizduojat, koks skanumynas tada atrodo). Kita vertus, sunkiau yra tai, kad reikia labai saugotis ir neperdozuoti pirmomis dienomis vandens. Nes kuo ilgiau būni be vandens, tuo labiau apie jį svajoji, vanduo atrodo pats skaniausias dalykas pasaulyje, traukia link vandens telkinių, maždaug 4-tą badavimo dieną ledinis vanduo pradeda atrodyt kaip malonumas. Kai pirmą kartą Ščennikovo knygoje perskaičiau rekomendaciją, kad nuo 4-tos badavimo dienos rekomenduojama apsipylinėti lediniu vandeniu, vaikščioti basomis po sniegą ir dėvėti plonus rūbus, maniau, kad nu jau ne, nesu tokia mazochistė ir savęs tikrai taip nekankinsiu. Bet pradėjus badaut viskas pradėjo atrodyti kitaip ir šalčio noras užėjo savaime.
Dabar jau neprisimenu pačių pirmųjų pojūčių, tik tiek, kad pirmomis dienomis jausdavosi silpnumas, o paskui jis staiga praeidavo ir prasidėdavo jėgų antplūdžio etapas. Bet įdomiausi procesai vykdavo ne fiziniam kūne, bet emociniame lygmenyje. Tarsi apribojus maisto medžiagų patekimą į kūną iš išorės susidaro galimybė artimiau susipažinti su tuo, ko turi prikaupęs savyje. Tą patyrus labai realistiškai skaitosi Kristaus ar Budos badavimo metu patirti nelabų dvasių puolimai ir gundymai - tas etapas, kai jiems teko su savyje turimais demonais susikaut ir atsikovot valdžią. Prisimenu, kad sapnai apie trečią - ketvirtą dieną būdavo tarsi gundymai prisikimšt maisto - ten kimšdavau tortus (kurių realiai, galima sakyti, nemėgstu, o badaujant jie visiškai neatrodo skanūs. Pati stebėdavausi, kad sapne valgau tai, ko nemėgstu) ir, jau prarijus gabalą, prisimindavau, kad badauju ir kad taip nutraukiau badavimą, tai bandydavau spjaut.
Badaujant palaipsniui pradedi jausti, koks maistas kokias mintis sukelia ir kad maistu mes patys save programuojamės vienokiam ar kitokiam buvimo būdui. Tada skanūs atrodo žali vaisiai ir daržovės, virtas maistas jaučiasi kaip negyvas, jėgas atimantis, o teikiantis. Apie mėsą, alkoholį, kavą ir pan. tai iš vis nėr ką kalbėt - jaučiasi, tarsi gyvybines jėgas ryjantis ir robotišką mąstymo būdą primetantis konservantas. (Bet tai badavimo metu. Tarpuose tarp badavimų vis nukrentu į tą pačią robotišką būklę, nes kol kas vis jaučiu poreikį kokių nors iš tų į save prisikimšt - gal kad nenuklysčiau per toli nuo tų žmonių, šalia kurių tenka gyventi).
Visgi badavimai mane atvedė iki tam tikros ribos, kurios dar nežinau, ar pavyks peržengt. Iki tokio kaip vidinio "demono" - suvokimo, kad manyje yra noras susinaikinti, susigriauti, bent jau susisilpninti iki "žmoniškos normos", nes nežinau, ką reiktų veikti su tom didžiulėm jėgom, kurių reali galimybė badavimo metu pradeda jaustis. Kelis kartus buvau pasiekus stadiją, kai, vietoj laukto fizinio silpnumo, galvos svaigimo ar pan., plūsteldavo toks jėgų antplūdis, jog atrodydavo, jei nerasiu, kur tą energiją iškraut, ji mane suplėšys (bet kokio maisto patekimas į skrandį akimirksniu tą energiją "nukraudavo", "įžemindavo"). Vienas badavimo epizodas išgąsdino, kai pradėjau kas naktį atsibudinėt (lygtai 3:32, nors jau tiksliai neprisimenu) praktiškai sekundžių tikslumu tuo pačiu metu, tarsi kažkas mane kviesdavo ir kartą taip pabudus pasijutau bendraujanti su žalsvai švytinčiais žmonėmis (žalsvas tik švytėjimas, ne patys žmonės), kuriuos suvokiau esančius lygiai tokius pat, kaip aš, tarsi tikruosius savo gimines ir tie žmonės sakė, kad "juk žinai, kad esi laisva ir gali bet kada grįžti namo, kai tik panorėsi", o aš sakiau, kad "žinau, bet dar noriu pabaigti tai, ką esu pradėjusi, nors tai ir atrodo neįmanoma".

pi

#31
vasario 18, 2014, 09:17:17 Redagavimas: vasario 18, 2014, 09:22:25 by pi
Citata iš: Sleeping_angel  vasario 17, 2014, 19:45:49
Man irgi įdomu :D
Citata iš: pi  vasario 17, 2014, 19:36:47
Visgi badavimas su vandeniu nepalyginamas su badavimu be vandens

Tai be vandens geriau? O kiek tuomet ilgiausiai galima badauti? Kaip paskui grįžti prie normalaus maisto? Tiek dienų, kiek buvo badauta, geriant sultis?
Beje, po bado ar buvo taip, kad norisi pakeisti mitybą, kažko (pvz. dalies nesveiko maisto) atsisakyti?

Be vandens viskas vyksta trigubai greičiau - vien tai man jau yra didžiausias gerumas. Ilgiausiai galima badauti 11 dienų (nors asmeninė patirtis tokia, kad geriau nepertempti, kol nesi tam tikrai pasiruošęs ar kol rimta liga nestumia į tai, jau trys dienos gali duoti pakankamai stiprų efektą. Nuo 7-os dienos savijauta pasidaro gana ekstremali, nors ne tiek dėl fizinių pojūčių, bet dėl visokių sukilusių neišspręstų emocinių problemų ir ten jau vyksta rimta vidinė kova). Badavimo su vandeniu metodikos remiasi organizmo valymosi, šlakų šalinimo per inkstus (t.y. - "išplaunant") galimybėmis. Badavimo be vandens pagrindėjai mano, kad tada organizmas tiesiog visus negerumus "plėšo į gabalus" (tarsi sudegina viduje) ir iš jų gaminasi vandenį. Ir iš tikrųjų, į tualetą reikdavo vaikščiot iki pat badavimo pabaigos (aišku, rečiau gerokai). O išėjimas iš "sauso" badavimo prasideda ne vaisių sultimis, o daržovių (morka/kopūstas/agurkas) sultimis arba tyrele ir trunka gerokai trumpiau, nei Stolešnikovo metodikose (ten siūloma praktiškai tiek laiko, kiek nevalgyta, gerti tik vaisių sultis, paskui dar tiek pat laiko valgyti tik daržoves ir vaisius ir dar tiek pat laiko - tik termiškai neapdorotą maistą). Po "sauso" badavimo pagrindinis "išėjimo" etapas trunka apie 4 dienas (sunkiausia man jo metu susilaikyt nuo vandens perdozavimo - aš visada neišsilaikau, o tai kūne pasijaučia kaip apsvaigimas, lyg girta būčiau).
O mitybą tai joo, norisi keisti iš pagrindų. Po badavimo žaliavalgių idėjos atrodo labiausiai tinkamos žmogui - tai maistas, kuris bent jau neprimeta griovimo(si), naikinimo(si) programų (taip jį jauti badavimo metu. Pradėjus valgyt, vos kąsnį "ne to maisto" suvalgius, vėl viskas viduje susijaukia).

pi

Citata iš: nereikalinga  vasario 18, 2014, 08:42:21
O tai nekenkia organizmui be vandens ? Juk dehidratuoja organizmas,oda. Išvis kas veikiama kasdienybėje jei dar pavyksta ir be vandens ? Negana to juk kitais būdais išeina skysčiai iš organizmo,kad ir prakaitu. Įdomu būtų po tokių badavimų pasidaryti tyrimus,ką vistik daro badavimai organizmui. Turbūt nuo vieno badavimo dar nekažką . Vat iš smalsumo. O kokia po badavimų pasekmė  ,ypač vandeniu jau gerokai vėliau, brandžiam amžiui ( senatvėje ) ?

Tradicinė medicina piestu stotų prieš tokį būdą. Ir  visai teisėtai, nes tas, kuris tai bandys be tinkamo vidinio apsisprendimo, gali gauti daugiau žalos, nei naudos (kaip ir iš bet kokio kito, net mažiau ekstremalaus, dalyko).
Dėl brandaus amžiaus - tai tos metodikos autorius Ščennikovas lyg ir brandžiam amžiuje džiaugėsi efektu. Bet reikia tikro vidinio ketinimo, džiaugsmo ir kabinimosi į gyvenimą, kad kokia nors technika tikrai ir be nenorimų pašalinių reiškinių suveiktų.

nereikalinga

Jau bendravimas su žalsvai švytinčiais,sukėlė savotišką šokiuką :)
Pilnai sutinku,kad tradicinė medicina būtų prieš"tokį" badavimą,bet dėl savęs pasižiūrėti kokie organizmo pokyčiai po badavimų,man tikrai smalsu,nes tikrai tiek apsiskaičiau,galvoju o jei man pasisuks protas,ir užsinorėsiu išmėginti. Juk tiek giriate,ne vien jūs. Tai noriu žinoti biški daugiau. Bet taip ir neatsakėte kokia kasdienybė jūsų tokiu badavimo metu,nes fizinis aktyvumas turbūt jau ir minimalus atima nemažai energijos,o jos juk net nepildote vandeniu. Tai kaip suprantu,mėginote tik kartą ? Planuojate vėl ?
( pigumo sumetimais turėtų gerai gautis,pinigai lieka )

TinSoldier

#34
vasario 18, 2014, 10:21:56 Redagavimas: vasario 18, 2014, 10:24:53 by TinSoldier
Ne tik tradicinė medicina, bet ir bet kuri per daug nuo realybės nenušokusi sritis, ir šiaip sveikas protas prieš tokį būdą stotų piestu.

Su maistu dar pakankamai pakenčiamai suprantama, kai taip žaidžiama. Tebunie. Primetinėkit Gandžius visokius.

Bet su vandeniu tai gal jau nejuokaukit. Net ir Gandis gėrė vandenį badaudamas, tai gal pernelyg neįsijauskit.. :D

Tai, kad čia forume apsireiškė supermenas, galintis išgyventi be vandens ilgiau normos, tai nereiškia, kad kiekvienam organizmui taip pavyktų. Labai daug viskas priklauso nuo svorio, fizinio pasirengimo, sveikatos būklės, to, kaip iki šiol su mityba/hidratacija buvo tvarkomasi ir t.t. ir pan.

Vidutiniškai žmonės 3-5 dienas be vandens išgyvena. (Vidurkis. Gali būti ir daugiau, gali būti ir mažiau) Ir čia ne tradicinės medicinos orinis išmyslas, o faktas, patvirtintas daugybės stebėjimų ir įrodymų. Karštą dieną, vandens negerdami, jau ir po paros gali būti, kad gulėsit be sąmonės. Patys nepastebėsit kaip po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ir visai užsilenksit. Ir visai jūsų organizmui neberūpės, kokie tvirti ir geri jūsų ketinimai buvo, kai nebesugebės elementarių organizmo funkcijų vykdyti.

Išgyvenę, ir tai, nemažai šansų, kad ekstremaliom dehidratacijom, įsivarysit sau ligą kokią nors.

Vanduo vienas svarbiausių elementų, kad vyktų praktiškai visos organizmo funkcijos. Jų sutrikdymas tikrai nėra "negerumų plėšymas į gabalus". (kad ir ką tai reikštų).

Tikrai nepataru pasitikėti forume užtikto žmogaus pasipasakojimais, kuriuos remia kažkokiomis neaiškiomis knygomis.


Master

:D.... Gundymas, tokioje situacijoje yra natūralus. (pralinksmino, nes priminė mane) Tiesiog kai labai tai sureikšmini, skiri tam dėmesio, tai stipriai paveikia pasąmonę. Man buvo lygiai tas pats kai keičiau mitybą. Kankindavo košmarai, jog valgau tai ko negaliu valgyti :D Viskas čia normalu, tu sąmoninga net miego metu.
Badavimas yra velniškai gerai. Tačiau va sausasis būdas ir man sukėlė šiokį tokį nepasitikėjimą.
Na, bet man patiko vieno jogo mintis. Gerk vandens tik tiek kiek tau reikia. Taip, kad.. kiekvienam individualiai manyčiau.
O šiaip kiekvienam bandančiam badauti patariu prieš tris dienas apriboti aukštą gi indeksą turintį maistą, kitu atveju teks laaabai sunkiai pakovoti su instinktais :D

duo

Jūs gal atsisakykite tiek vandens, tiek maisto ir pereikite prie saulės energijos.

Master

Kai išmoksime fotosintetinti, būtinai tai padarysime ;)

pi

Citata iš: nereikalinga  vasario 18, 2014, 10:02:22
Jau bendravimas su žalsvai švytinčiais,sukėlė savotišką šokiuką :)
Pilnai sutinku,kad tradicinė medicina būtų prieš"tokį" badavimą,bet dėl savęs pasižiūrėti kokie organizmo pokyčiai po badavimų,man tikrai smalsu,nes tikrai tiek apsiskaičiau,galvoju o jei man pasisuks protas,ir užsinorėsiu išmėginti. Juk tiek giriate,ne vien jūs. Tai noriu žinoti biški daugiau. Bet taip ir neatsakėte kokia kasdienybė jūsų tokiu badavimo metu,nes fizinis aktyvumas turbūt jau ir minimalus atima nemažai energijos,o jos juk net nepildote vandeniu. Tai kaip suprantu,mėginote tik kartą ? Planuojate vėl ?
( pigumo sumetimais turėtų gerai gautis,pinigai lieka )

Aš siūlyčiau nepulti stačia galva, nebandyti iš karto svaitės be vandens. Pradžiai pabandyti vieną dieną - per tiek laiko organizmas tikrai nehidratuos, o vidiniai pojūčiai jau gali šiek tiek pasikeisti (ir sumažinti išankstinį baimingą nusiteikimą).
Esu badavusi jau ne vieną kartą (11 dienų - kartą, porą kartų - po 9 d., gal tris kartus - 7 d.) ir kiekvieną kartą pojūčiai kitokie. Nors kiekvieną kartą tikiuosi, kad daugiau nereiks. Bet visokios aplinkybės taip susireguliuoja, kad vis vėl stumteli - atsiranda didžiulis poreikis ir viskas, tada susilaikymas nuo maisto ir gėrimo jaučiasi kaip tam tikras malonumas. Pirmos trys dienos būna visiškai darbingos, dienotvarkė praktiškai nesikeičia (tik sapnai valgymo prasideda :)). Tiesa, galbūt šiek tiek krečia šaltis. Ketvirtą dieną staiga apsiverčia ir pradeda kaip tik norėtis šalčio. Bet fiziškai -pakankamai gerai jaučiuosi iki  7-os dienos, tik visokių formalių bendravimų su žmonėmis jau nelabai norisi, darosi sunku kalbėti 9o ypač, jei tie pokalbiai "apie orą"). Judėti - pasivaikščiojimai arba maudymasis šaltame vandenyje (šiaip esu visai ne iš "ruonių" padermės, valgymo periodu jokio noro į kiek šaltesnį vandens telkinį lipt) yra malonumas, tik geriau, kad niekas iš šalies nediktuotų ritmo. Pati sau "pasidiktuodavau" ir pakankamai aktyvios veiklos, ir ramesnių periodų. Bet jokio silpnumo ar galvos svaigimo. O 7-tą dieną prasideda ekstremalumai, nors man jie būdavo irgi ne silpnumas, tik tarpais užeinantis pykinimo jausmas arba emocinės audros (prasidėdavo pagrindinis "susirėmimų su vidiniais demonais" - su vidinėmis baimėmis - ruožas).

O praktinė nauda tai tikrai jaučiasi: ne tik, kad tuo metu susitaupo išlaidos maistui, bet ir šiaip atsikratai baimės "kas bus, jei laiku nepavalgysiu pietų, neatsigersiu ar dar ką". Organizmas tarsi pats į visokius nenumatytus išorinius trikdžius reaguoja ramiau (vien tai, kad jis turi praktinę patirtį, jog po trijų dienų be vandens jis nemirs ir neištiks koma ir kad jis pats nežino tikrųjų savo galimybių, priešingai, negu mums bandyta įkalt - labai daug baimingų, mus ribojančių išankstinių įsitikinimų sugriauna).

pi

Citata iš: Master  vasario 18, 2014, 10:46:41
Badavimas yra velniškai gerai. Tačiau va sausasis būdas ir man sukėlė šiokį tokį nepasitikėjimą.
Na, bet man patiko vieno jogo mintis. Gerk vandens tik tiek kiek tau reikia. Taip, kad.. kiekvienam individualiai manyčiau.

Va va, čia visoms žmogaus gyvenimo sritims tinka.
Ir visokių badavimų ar šiaip susilaikymų nuo ko nors, nesvarbu, ar nuo maisto, ar nuo gėrimo, ar dar nuo ko, tikroji paskirtis yra mokytis išgirsti tikruosius savo kūno (ir ne tik fizinio kūno) poreikius ir pereiti palaipsniui prie gyvenimo pagal juos, o ne pagal visokias iš šalies prisiimtas metodikas.

TinSoldier

Aš nesakau, kad tu negali 11 dienų išgyventi be vandens. (Nors labai abejoju)

Bet pradėti čia mesijauti, viešai ir užtikrintai skelbiant, tarsi gyvenimas be vandens organzmui yra visiškai normalu, ir gali laisvai ištverti tiek - visiškai neatsakinga ir buka.

Kiekvieno organizmas yra skirtingas, ir kad tu čia savo ribas primetinėji kaip normas - nieko gero ;)

Teroras

#41
vasario 18, 2014, 12:46:13 Redagavimas: vasario 18, 2014, 12:49:33 by Teroras
Citata iš: TinSoldier  vasario 18, 2014, 12:17:02
ir kad tu čia savo ribas primetinėji kaip normas - nieko gero ;)


Kur ji tai dare? Atsiprasau jeigu nepastebejau.

CitataVidutiniškai žmonės 3-5 dienas be vandens išgyvena. (Vidurkis. Gali būti ir daugiau, gali būti ir mažiau) Ir čia ne tradicinės medicinos orinis išmyslas, o faktas, patvirtintas daugybės stebėjimų ir įrodymų. Karštą dieną, vandens negerdami, jau ir po paros gali būti, kad gulėsit be sąmonės. Patys nepastebėsit kaip po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ir visai užsilenksit. Ir visai jūsų organizmui neberūpės, kokie tvirti ir geri jūsų ketinimai buvo, kai nebesugebės elementarių organizmo funkcijų vykdyti.


Papasakok tai Prahadui Džaniui.

http://www.dnaindia.com/india/report-experts-baffled-as-mataji-s-medical-reports-are-normal-1380169

http://www.dailymail.co.uk/news/article-1274779/The-man-says-eaten-drunk-70-years-Why-eminent-doctors-taking-seriously.html

Nesakau, kad jis negere ir nevalge 70 metu, bet per eksperimentus kai ji stebejo istisos gydytoju brigados jis prabuvo 15 dienu negeres ir nevalges.

TinSoldier

Citata iš: Teroras  vasario 18, 2014, 12:46:13

Kur ji tai dare? Atsiprasau jeigu nepastebejau.


CitataJau (vien tai, kad jis turi praktinę patirtį, jog po trijų dienų be vandens jis nemirs ir neištiks koma ir kad jis pats nežino tikrųjų savo galimybių, priešingai, negu mums bandyta įkalt - labai daug baimingų, mus ribojančių išankstinių įsitikinimų sugriauna


Tiegiama, kad blogojo tradicinio mokslo nustatyta norma yra klaidinga. Tiesiog mus ribojantys baimingi įsitikinimai mums kliudo :)


Citata iš: Teroras  vasario 18, 2014, 12:46:13
CitataVidutiniškai žmonės 3-5 dienas be vandens išgyvena. (Vidurkis. Gali būti ir daugiau, gali būti ir mažiau) Ir čia ne tradicinės medicinos orinis išmyslas, o faktas, patvirtintas daugybės stebėjimų ir įrodymų. Karštą dieną, vandens negerdami, jau ir po paros gali būti, kad gulėsit be sąmonės. Patys nepastebėsit kaip po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ir visai užsilenksit. Ir visai jūsų organizmui neberūpės, kokie tvirti ir geri jūsų ketinimai buvo, kai nebesugebės elementarių organizmo funkcijų vykdyti.


Papasakok tai Prahadui Džaniui.


O tu papasakok milijonams Afrikos ir kitų skurdžių šalių gyventojams, kurie miršta iš bado ir vandens trūkumo

Teroras

Tai zinoma, kad mirsta be maisto zmones Afrikoje. As to net nekvestiuonoju. Tesiog tavo tas uztikrintas, 100% zinojimo pasisakymas:

CitataPatys nepastebėsit kaip po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ir visai užsilenksit. Ir visai jūsų organizmui neberūpės, kokie tvirti ir geri jūsų ketinimai buvo, kai nebesugebės elementarių organizmo funkcijų vykdyti.


mane prajuokino ;D

TinSoldier

Atsiprašau, pasitaisysiu:

Patys nepastebėsit, kaip dauguma jūsų po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ar visai užsilenksit.

Tikiuosi, taip geriau :)

Aišku, jei koks 100 save numarins negerdami vandens, viską atpirks vienas nuo normos nukrypęs, kuris ištveria 11 dienų. Puiku (yes)

Aukštyn