Dialogas su ateizmu

[tadasas99]

Nu as nesakau kad tu ieskai materialines naudos, as aplamai manau kad siti klausimai neturetu buti keliami, ir manau nekorktiskai nuskambejo tavo poste zodis "tiesa" bet as manau kad tuo zodziu tu pasisakei savo motyvacija kodel tau kyla sitas klausimas pirmiausiai norejau kaltinti bandos jausma, dabar izvelgiu eoisma, t.y. Savo tiesos skelbima, ar tau taip labai reikalingi bendraminciai? Nebijok but kitoks.
 Kodel taip grubiai ir atsiauriai kalbu, nes tavo tiesa man netiesa, mano tiesa tau netiesa, tiesa yra reliatyvi, viskas gerai jei zmogus nuo to harmoningas, harmonijos pasiekimui skirtingiems zmonems kirtingos priemones, cia ne klausimas "ar zeme apvali", kita zmogu tavo tiesa gali smaugti is vidaus kitam gali padeti pasiekti vidines pilnatves, nera vieno recepto galiojamcio visiems, nes visi esame skirtingi tai daro mus visus vienodus.
 Grubiu postu ne konfliktuot stengiuosi, o tiesiog pademonstruot kad ne visi mastome vienodai, ne visi informacija priimame vienodai, ir todel gal nereikia savo tiesos kitiems iteigineti, kas masto panasiai kaip tu ir iesko panasios kaip tavo tiesos tie patys tave susiranda, juos vadiname bendraminciais.
 Nors zinau kad mano zodziu atmetimo principu net neapmastysi tai tada pasiulysiu, dirbk su vaikais nuo pat mazens, nuo vaikystes aktyviai formuojasi pasauleziura, vidinis pasaulis, sitame gyvenimo etape galima besiformuojamcia asmenybe nukreipineti norima linkme, bet ne iteigineti kazka o nukreipti i norima suvokima, kitaip sakant padeti jam paciam padaryti isvadas kurias tu nori kad jis padarytu.
 Paskutine pastraipa man siurpiai skamba, kaip tau? Bet tai siuo momentu vykdoma visame pasaulyje, man tai nepatinka, ar as del to esu amoralus?

[a.t.sielis]

No problem, aš kitaip į viską žiūriu: niekam neįmanoma ko nors įteigti diskusijos būdu. Diskusija reiškia (dažniausiai), kad diskutuotojai išsako skirtingas nuomones ir argumentus, o po to dažnai kontrargumentus ir t.t. iki kol tema neišsisemia.

Diskusijoje pasimato kokie yra argumentai pagrindžiantys, paremiantys ir palaikantys tą ar kitą tiesą. Niekas nieko neverčia dalyvauti diskusijose, ar jų skaityti, bet kuris skaitantis ar rašantis diskusijoje tai daro grynai savo noru, lygiomis teisėmis. Jeigu kas nors kalba, jis kalba savo noru, jeigu argumentuoja, argumentuoja savo noru, jeigu kontrargumentuoja, kontrargumentuoja savo noru. Visais laikais diskusijos susideda iš argumentų ir kontrargumentų, skiriasi tik diskutavimo kultūra.

Jeigu vyksta kontrargumentavimo seka, kiekvienas diskutuojantis stengiasi įrodyti savo požiūrį, ką jis mato kaip tiesą.

Man tai nėra siekimas įgyti bendraminčių, nes teizmas nėra mano mintis, tai nėra mano objektas. Tai visuma, kuri turi savarankišką egzistenciją, ir su kuria aš turiu santykį. Kiti žmonės gali nelaikyti teizmo tiesa, bet man asmeniškai tai nėra svarbu. Mano tendencija yra išnagrinėti ateizmo-materializmo argumentų klaidingumą, ir teizmo argumentų gerąsias ypatybes. Mano prisirišimas yra prie teizmo, kaip tiesos, o ne prie bendraminčių ar oponentų. Kiekviena tiesa objektyviai turi savo ypatybes, kurios nepriklauso nuo kieno nors įrodinėjimo, diskusijos eigoje mažiau ar daugiau tos ypatybės pasimato, pasimato ko jos vertos, ir kokį teisingumą turi remiantys argumentai. Tiesa turi turėti save įrodančią jėgą pati savyje, savo ypatybėmis, kurios nepriklauso nuo mano noro ar sugebėjimo ją įrodinėti.

Kitaip sakant, diskusija iš dalies atskleidžia, kiek kokia nors tiesa yra tvirta, tikra, save įrodanti. Diskusija pašalina galimybes blefui: jeigu ateizmas blefuoja, ar teizmas blefuoja, blefas bus panaikintas  kontrargumentais, ir išaiškės reali padėtis. Tokia diskusijos nauda.

Kai argumentai yra iškultivuoti, jie tampa gerai žinomi. Tokiu būdu, žmonės tampa filosofiškai raštingi, ir gali patys spręsti, jie pasidaro stipresnio proto. Forumas yra kaip mokslinė laboratorija, kurioje vyksta argumentų kultivavimas. Tie, kas diskutuoja, nėra diskusijų tikslas, diskusijos sukasi apie argumentus. Iš tikro, mes bendraujam ne vieni su kitais, o su argumentais, su jais susipažįstam. Tame nėra skausmo, ar egoizmo. Tai panašu į filmą, tik vietoje filmo scenų yra argumentai. Filmą žiūrėdami patiriam vienokias ar kitokias emocijas, bet negalim sakyti, kad filmo žiūrėjimas mums nepriimtinas. Jeigu filmas mums nepriimtinas, tiesiog jo nežiūrime.

[tadasas99]

Siulai kad kiekvienas pats ivertines pliusus ir minusus apsisprestu, kad negalim lipint etikeciu o tiesiog atsirinkt tai kas mums priimtina pilnai pritariu, bet kodel tu susirupinai vaiku mokyklose religinemis pakraipomis sito nesupratau, technologiju amzius informacijos trukumo kaip ir db jau nera, ne kai seniau pasirinkimo nebudavo tikybos pamokos be jokiu isimciu

[a.t.sielis]

Kodėl manai kad susirūpinau? Tai buvo iliustracija argumentams apie tai, kaip galima kitaip pažiūrėti į "religijos pristatymo ydingumą", apie kurį kažką kalbėjo cs. Per tuos pavyzdžius galima suprasti bendrą susipažinimo su religija logiką, ir kur galima tikėtis geriausio pristatymo: t.y. kuo arčiau mūsų laikų, tuo labiau viskas suprantama, konkretu ir tikslu. Tai universalūs religijos dėsningumai, kuriuos ir bandžiau aptarti.

Man asmeniškai kažkiek aktualūs materialistinės indoktrinacijos mokykloje klausimai, matant bendrą materializmo vyravimą visuomenėje, žiniasklaidoje. Kažkas vyksta ne taip.

[tadasas99]

 religijos pristatymas = religijos reklamavimas, todel.

[paragraf 78]

religijos pristatymas = religijos reklamavimas, todel.

Tada viskas ką pristatinėjo yra reklama, net ir kai savo paną, gal net ypač ją, priststinėji savo tėvams yra totaliai reklama

[tadasas99]

religijos pristatymas = religijos reklamavimas, todel.

Tada viskas ką pristatinėjo yra reklama, net ir kai savo paną, gal net ypač ją, priststinėji savo tėvams yra totaliai reklama

taip, pilnai sutinku.
 Kadangi pristatinedamas pana giri jos gerasias savybes pamirsdamas pamineti blogasias, paasakodamas apie buvusia elgiesi priesingai, tai nera objekto apibudinimas

[paragraf 78]

Pana, čia buvo tik vaizdingas palyginimas. Pabandyk man pristatyti kokią nors sritį, kad to negalėčiau apkaltinti reklama

[tadasas99]

Pasiskaitinek mobiliuju telefonu apzvalgas, susirask kur apie tapati modeli kalba gamintojas ir nepriklausomas apzvalgininkas.
 Skirtumas tarp reklamos ir apibudinimo akivaizdus

[paragraf 78]

Tai tada puikiai suvokdamas tai, nelabai suprantu kodėl čia apie religijos reklamą prabilai

[a.t.sielis]

O kuo bloga religijos reklama?

Pvz. yra toks dalykas, socialinė reklama. Ar kas nors blogo socialinėje reklamoje yra? Ten gi pelno nėra.

[cs]

(Įtraukiant požiūrį, kad religija gali būti kaip reklama.)


Man tai atrodo, kad teisingo atsakymo nėra. Kaip pažiūrėsi, taip ir suvoksi, bet nebūtinai neteisingai sau. Sau viskas teisinga, kitam nelabai dėl to, kad kitokia patirtis ir visai kiti dalykai tapatinami (imami kaip lyginimo pavyzdžiais).

Pavyzdžiui kalbėdami apie konkrečius dalykus, pastebėsime tendenciją:

Kažkas remsis iki tol atrastais teiginiais, bet kažkam kitam tas pats 'daiktas' atrodys netas lygis. Dažniausiais atvėjais norės parodyti, kad jo patirtis didesnė ir suvokimas yra atėjęs iš savo pastangų ir įdirbio.

Ar tai turi vertę nežinau, nes kitas to nė nesupranta. Kiek nori dėk pastangų, bet paprasčiausiai gali remtis kas jau iki tol atrasta. Abu variantai teisingi. Tik kaip kieno požiūris daugiau krypsta ir kaip pasirodo derėtų elgtis.

[tadasas99]

Prabilau apie reklama mazameciams kuriems lengva iteigti ta ka norime iteigti, tuo atveju jie netenka pasirinkimo laisves, kurios tiesiogiai neatimame bet ir nepaliekame galimybes rinktis, nes jie dar neturi is ko rinktis, jei kalba eitu apie sipazindinima su ivairiomis religijomis, ir sita supazindinima atliktu nepriklausomas asmuo, tada sutikciau, o db panasiai kaip mazameciui reiketu telefona pasirinkti isklausius tik gamintojo pristatyma, jis dar nesugeba skeptiskai vertinti saliska nuomone, jam tai yra faktai.
 Religijos reklama pateisinama socialiai suaugusiems zmonems, kurie ne tik isklausys tai kas sakoma, bet ir patys apsvarstys isgirstus teiginius, be religijos reklamos religija nueis i pogrindi, taps mazuma, tai nera gerai, bet ja platinti reikia atsakingai o ne fanatiskai.
 Pvz religinese mokyklose as pateisinu, bent nusikratote atsskomybes, tevai juos atvede i tokia mokykla zinodami kur veda, o valstybinese viesose, kaip minimum cia yvairiu paziuru vaikai renkasi is ivairiu seimu

[a.t.sielis]

Ką daro vaikai, yra jų tėvų sprendimas. Jeigu tėvai sprendžia, kad vaikams reikia tikybos, tai jų atsakomybė. Vaikų auklėjimas nėra pašalinių atsakomybė, o tėvų atsakomybė.

Nepriklausomas pristatymas yra religijos klastojimas, kadangi religija yra suprantama iš vidaus. Iš išorės matoma tik religijos išorinė forma, kuri nesutampa su vidiniu turiniu. Jeigu tėvai sprendžia, kad vaikui reikia mokytis kažkokios religijos, tai jie norės duoti tikrą, o ne suklastotą dalyką.

Žodžiu, problema neegzistuoja. Arba egzistuoja jeigu tėvai pažeidžia vaiko tikėjimo laisvę.

Ką dar galima pasakyti:
iš esmės, žmogus vaikystėje susidurs arba su savo tėvų religija, arba su to krašto vyraujančia religija. Pavyzdžiui, Lietuvoje vyraujanti religija yra krikščionybė, tai vaikui einant į mokyklą, jam gali būti pasiūlyta: "Ar tu nori eiti į krikščionių tikybos pamokas, ar į etiką?"

Visuomenėje įsišaknijusi religijos sistema yra istoriškai ir kultūriškai įsisavinta, patikrinta, natūrali tai visuomenei. Žmogus turi priklausyti kažkokiai religinei sistemai. Ateizmas tam tikra prasme yra amoralus, kadangi ateistas nepaiso Kūrėjo, nors iš Jo viską gauna. Jis gyvena Kūrėjo sukurtame pasaulyje, bet nenori elgtis pagal Kūrėjo nustatytus tobulėjimo dėsnius. Todėl kiekvienas žmogus nuo vaikystės turi priklausyti kažkuriai religinei sistemai. Tai nesutrukdys jo pasirinkimui, kai jis taps pilnai sąmoningas, ir jau rimčiau svarstys savo pašaukimo klausimus.

[klajunas]

Visuomenėje įsišaknijusi religijos sistema yra istoriškai ir kultūriškai įsisavinta, patikrinta, natūrali tai visuomenei. Žmogus turi priklausyti kažkokiai religinei sistemai. Ateizmas tam tikra prasme yra amoralus, kadangi ateistas nepaiso Kūrėjo, nors iš Jo viską gauna. Jis gyvena Kūrėjo sukurtame pasaulyje, bet nenori elgtis pagal Kūrėjo nustatytus tobulėjimo dėsnius. Todėl kiekvienas žmogus nuo vaikystės turi priklausyti kažkuriai religinei sistemai. Tai nesutrukdys jo pasirinkimui, kai jis taps pilnai sąmoningas, ir jau rimčiau svarstys savo pašaukimo klausimus.

Vaikas turi gauti įvairiapusišką informaciją, o ne būti vienpusiškai indoktrinuojamas. Jeigu nėra rimtai pateiktos alternatyvos - neįmanomas tinkamas pasirinkimas. O tai jau suklaidinimas, nuvedimas klystkeliu. Religija nėra vienintelis kelias ir kiti keliai taip pat turi būti pateikti, ir tai turi pateikti tie, kurie savo gyvenime padarė atitinkamus pasirinkimus.

Niekas neturi teisės nuspręsti už kitą žmogų, nes gyvenimas yra jo nuosavybė ir jis su savo gyvenimu gali daryti ką nori.