Dialogas su ateizmu

[a.t.sielis]

Tiesiog jie ieškodami iš karto apsibrėžia ką nori rasti - beasmenius dalykus Ko ieškosi, tą ir rasi

O kad viskas aišku, labai gerai. Aiškumas ir turi būti diskusijų rezultatas.

[klajunas]

O jeigu bandysi griežtais priežastiniais ryšiais susieti "kvantinį lauką" (priežastį) ir sąmonę (efektą), tai:

1. "Kvantinis laukas" negalės būti be pakankamų pranašesnių savybių ir kokybių nei efektas. Arba jeigu "kvantinis laukas" nėra vienintelė pirmapradžio pagrindo dalis, tada visa sistema turės turėti tas kokybes.
2. Galėdamas produkuoti mažą sąmonę, "kvantinis laukas" galės produkuoti ir visaapimančią sąmonę.
3. Pats nebūdamas vienyje su visaapimančia sąmone, "kvantinis laukas" bus kaip priežastis, o visaapimanti sąmonė kaip efektas. O tai prieštarauja priežasties pasekmės ryšiui, "kvantinis laukas" turi turėti pranašesnę galią negu visaapimanti sąmonė, vadinasi, "kvantiniame lauke" turės būti dar viena viršijanti sąmonė.

Ateistai, neigdami pagarbą ir meilumą, labai gerbia ir myli save, savo intelektą, protą, savo sentimentus, savo nuomones, savo gyvenimą ir t.t.. Iš esmės, tai jų santykis su savo pačių sąmone. Tai argi keista, kad tokie patys dalykai gali būti mažos sąmonės ryšyje su didele sąmone? Jeigu ateistas bendraudamas su savo paties maža sąmone ją pradeda garbinti, daug adekvačiau, kai maža sąmonė garbina iš tiesų garbinimo vertą supersąmonę.

Čia tik vėl galima sugrįžti prie to, kas jau kalbėta, o būtent prie metodo. Tau atrodo, kad laisvas samprotavimas ir spėliojimas gali būti patikimų žinių šaltinis, o mokslinis ateistas teigia, kad turi būti rimtai tiriama. Ant tokio laisvo stiliaus "žinių" pamato neįmanoma be apgaulės nieko statyti, nes tai tas pats kaip statyti namą ant smėlio. Naivūs žmonės tokiu laisvu samprotavimu patiki kaip žiniomis ir yra apgaunami, nes čia ne žinios, o tik abstrakčios galimybės pagal žmogaus versiją.

Turėtum šiek tiek rimčiau pažiūrėti į metodologinio griežtumo klausimą, nes tokiuose išprotavimuose per daug lengvabūdiškumo. Čia nėra pažinimas, tik niekuo neįpareigojančios nuomonės. Jos leistinos tiek, kiek lieka savo rėmuose, bet kai pradeda kelti savo pretenzijas į realybės kontrolę, tai neleistinas ribos peržengimas. Galima turėti savo įsitikinimus, net bendraminčių bendruomenę, bet tai nepakankamas pagrindas reikalauti privalomo išpažinimo. Nes metodas, kuriuos šios nuomonės susiformuojamos - labai silpnas. Tik tikimybės ir galimybės, bet jokio fakto.

Nei vienas toks nuomonių apreiškėjas nėra parodęs jokių stulbinančių žinių. O tai kas parodoma, įmanoma pasiekti elementariu filosofiniu išprotavimu.

[cs]

Tiesiog jie ieškodami iš karto apsibrėžia ką nori rasti - beasmenius dalykus  Ko ieškosi, tą ir rasi

O kad viskas aišku, labai gerai. Aiškumas ir turi būti diskusijų rezultatas.

Tu turėjai per religiją rasti mano užduotam klausimui atsakymą. Tačiau tavyje matau mažesnį išmanymą. Arba baimę.

[a.t.sielis]

Galima turėti savo įsitikinimus, net bendraminčių bendruomenę, bet tai nepakankamas pagrindas reikalauti privalomo išpažinimo. Nes metodas, kuriuos šios nuomonės susiformuojamos - labai silpnas. Tik tikimybės ir galimybės, bet jokio fakto.

Nei vienas toks nuomonių apreiškėjas nėra parodęs jokių stulbinančių žinių. O tai kas parodoma, įmanoma pasiekti elementariu filosofiniu išprotavimu.

O kas gi reikalauja privalomo išpažinimo? Be abejo, tai ką kalbu yra filosofiniai samprotavimai, patys kaip tokie, jie nėra kažkokia absoliuti tiesa.

Esmė tokia: faktų sankaupos yra apreikštosiose religijose. Yra ir tų faktų tikrumą paremiančios filosofijos. Kai kurie neigia faktus, bei jų racionalų pagrįstumą, ar racionalų atitikimą realybei. Neigimas - subjektyvus pasirinkimas, no problem. Bet filosofinės diskusijos lauke atrandama, kad neigimas nieko negali pasiūlyti, išskyrus agnosticizmą, kuris pats paneigia ateizmą.

Tačiau tavyje matau mažesnį išmanymą

O kodėl gi ir ne, niekas nesakė, kad aš išminčius. Esu ribotas žmogus, tiesiog turiu ką pasakyti apie ateizmo ir teizmo klausimus.

[klajunas]

Esmė tokia: faktų sankaupos yra apreikštosiose religijose. Yra ir tų faktų tikrumą paremiančios filosofijos. Kai kurie neigia faktus, bei jų racionalų pagrįstumą, ar racionalų atitikimą realybei. Neigimas - subjektyvus pasirinkimas, no problem. Bet filosofinės diskusijos lauke atrandama, kad neigimas nieko negali pasiūlyti, išskyrus agnosticizmą, kuris pats paneigia ateizmą.

Čia panašiai kaip matuotis bicepsus, pas ką didesnis. Pas teistą didelis kaip pas Popajų, bet pripompuotas oro, o pas kuklų ateistą mažas, bet užtat TIKRAS. 

(Gaunasi agnosticizmas - dėl sąžiningumo, bet jis nieko nepaneigia, jeigu ant situacijos neužmaukšlinta iliuzinė teistinė matrica. Kiek galima kartoti per teistinį metodą ir matricą eina oras.)

[a.t.sielis]

Vėl neigimas, tik kitais žodžiais Tie patys sentimentai

[cs]

O kodėl gi ir ne, niekas nesakė, kad aš išminčius. Esu ribotas žmogus, tiesiog turiu ką pasakyti apie ateizmo ir teizmo klausimus.

Taip tu ribotas, bet labai naudingas kažkam kitam. Tu labai praverti, būtent tokioje situacijoje, kai reikia sužinoti apie religijas.

Kartais požiūris ir yra atsakymas. Aš žinau, kad religija ne šiaip sau ekspermentavo su žmonių santykiais ir situacijomis, norint įrodyti teisingumą ir labai ribotą teisingumą iš mažos perspektyvos. Religija neatsveria didžiosios dalies, tačiau turi tam tikrus atsakymus, jeigu argumentai religijose sutinkami kaip draudžiami konkrečiai nuomonei. Jeigu religija draudžia šeip sau, tai nebūtų galima laikyti religijos tikros ir apskritai - vien vėjai būtų. Bet panašu, kad draudimas yra sudarytas iš kažkokios didesnės patirties, religija turi realius atsakymus, nes ekspermentavo.

Religija yra bendrai nutarusi, ką nuslėpti ir viskas ties tuom pasibaigia. Pavyzdžiui scienticizme ar kitokiame pažinimo metode vyksta 'open source' metodas, kai visi gali viską suvokti su paaiškinimais. O religijoje tokių paaiškinimų nesiekiama pateikti ir net nenorima išduot paslapčių.

Vadinasi kaikurios vertybės dar laikomos tokiomis didelėmis, kad mano, peržengus ribą, nebebus įmanoma sugrąžinti.

Tu gali ir nesakyti, bet matai, kad tu kiaurai permatomas. Jokios apsaugos nesulaukei per religijas.

[klajunas]

Vėl neigimas, tik kitais žodžiais  Tie patys sentimentai

Jei žiūrėtum ne per vieną akį, tai matytum ir neigimą, ir teigimą. Neigiamas silpnas, orinis metodas (toks kaip apreiškimas) ir teigiamas mokslinis metodas (toks kaip eksperimentas).
Apreiškimas duoda būseną - žmogus pasijaučia kad žino paslaptis ir jaučiasi laimingas; mokslas duoda praktinę naudą, tokią kaip technologinės galimybės. iliuzinė būsena, panašiai kaip sučiulpus EKSTAZY, ir reali galia - KĄ RENKATĖS?
Norint gerai gyventi nebūtina savo galvą įstatyti į visaapimančią schemą, kuri naudojama kaip koks orgazmatronas.

[cs]

Ateizmas nėra religija, labai negalima žiūrėti turint tokį požiūrį, kai yra kažkokie "pilni variantai" ir vienas "pilnas, bet tuščias". Tokia logika visur beveik pritaikoma, bet ji yra tik metodo dalis ir toks požiūris yra nedidesnis.

Daug kur akcentuojamas tas požiūris, bet realiai toks pradas, nors ir labai didelį džiaugsmą suteikia ir turi praktinį panaudojimą, nėra kažkas tokio tobulo už ko nieko nebesusikurtų. Kaip tik matau daug galimybių, bet paprasčiausiai neradus variantų visur tas variantas prikišamas ir nesistengiama parodyti, jog visko yra daugiau. Tam reikia numatyti naują požiūrį.

Asmeniškai man, pradas nėra taip įsivaizduojamas, kaip ką tik aprašiau. Pradas tai nėra, į ką bet ką įdėjus keičiasi sudėtis. Ir dažniausiai sudėtis ir pats pradas atvaizduojamas ne itin gerai. Vaizduojamas kažkoks "nerealus", didelis nuokrypis.

Yra visokių kitokesnių versijų ir palaikymų kaip pradas atrodo. Aš vis kitaip suvokiau vis skirtingais laikais. Pavyzdžiui, kaip gaminį, kaip kažkokios stadijos gaminį, arba kaip kažkokią sudedamąją dalį.

[a.t.sielis]

Neigiamas silpnas, orinis metodas (toks kaip apreiškimas) ir teigiamas mokslinis metodas (toks kaip eksperimentas).

Kaip kalbėjau, tiesioginis jutimų patyrimas ir apmąstymai, kas iš esmės sudaro eksperimentinį gamtamokslį, tinka šiam pasauliui tyrinėti, bet pirmapradės realybės pažinimo suteikti negali.

Mokslininkas mokslą daro savo protu, protas yra ribotas ir silpnas. Todėl protinės pastangos yra silpnas metodas.

Tuo tarpu apreiškimas, ateinantis iš supersąmonės, savo galia lenkia protą begalybę kartų.

Apreiškimas duoda būseną - žmogus pasijaučia kad žino paslaptis ir jaučiasi laimingas; mokslas duoda praktinę naudą, tokią kaip technologinės galimybės. iliuzinė būsena, panašiai kaip sučiulpus EKSTAZY, ir reali galia - KĄ RENKATĖS?

Mokslas duoda tam tikras technines galimybes, ne daugiau, ir šiuo metu, turėdama visas techines galimybes, 7 mljrd. gyventojų turinti planeta vargsta. Tie patys lietuviai vargsta ir bijo Rusijos, nors turi mokslo duotas technines galimybes. Techninės galimybės nesustabdo žmonių blogio, agresijos, karų, negali sustabdyti sausrų, nederliaus ir t.t.

Mokslas nesustabdys sielos išėjimo iš fizinio kūno ir nepadės sielai jos tolesniame kelyje. Tuo tarpu apreiškimas leis sielai sustiprinti ryšį su Kūrėju, ir nuves į jos amžinus namus. Siela blaškosi materialiame pasaulyje, bando įsikibti į mokslą, bet mokslas padės ne daugiau, negu šuns uodega plaukiant vandenyne - įsikabinęs šuniui į uodegą, vandenyno neperplauksi.

[klajunas]

Gerai, įvertinkime dievo svorį dar kartą. Kaip vaidmuo dirbtinėje schemoje - jis labai svarbus, bet įrodymų substancialumo prasme - svoris beveik nulinis.

Tačiau tai, kad schemoje šiai idėjai priskiri kertinį vaidmenį, nieko nepasako apie schemos tikroviškumą. Mes kalbame apie galimybes pažinti, o ne tai, kad pažįstama labai svarbi dalis. Jos vaidmens svarbumas pažinimo galimybių nė kiek nepagerina.

Įrodyti svarbiausią dalį - yra svarbiausia, bet šis svarbumas niekaip nesusijęs su metodo efektyvumu. Efektyvumas vertinamas kitais būdais: įrodomąja galia, rezultatais ir pan. Tokių nerasta. Vieninteliai fake facts lygio faktai yra apreiškimai, kurie pateikti žodžiais. Labai daug abejonių, kokios būsenos yra tų žodžių pagrindas.

Gal gali pateikti kokių nors tyrimų, faktų apie apreiškimo būsenas ir ne vien suinteresuotus, pačių "pranašų"?

Dar kartą pateikiu savo formulę, kurią ignoravai: kuo toliau nuo egzistencinio centro, tuo pagal atvirkštinio atstumo kvadrato dėsnį, įrodymų substancialumas mažesnis, kol pasiekiamos tik galimybių visumos ir visiški neapibrėžtumai, kurie užpildomi tuščia žodiena.

Svarba aprėpties ir vaidmens prasme didėja, o apibrėžtumas ir atitinkamai įrodomasis svoris - mažėja. Atitinkamai mažėja idėjos vertė - bet ne funkcijos schemoje prasme. Tikroviškumo prasme. Daugėja oro.

Tuo tarpu apreiškimas, ateinantis iš supersąmonės, savo galia lenkia protą begalybę kartų.

Protą pralenkti begalybę kartų reiškia būti supergenijumi. Kur jie yra? Parodyk konkrečiai.

[a.t.sielis]

Kūrėjas yra kaip saulė. Saulė šviečia visiems. Saulės nemato tik kas užsidaro namuose ir užsidangsto langus.

Viskas priklauso nuo koncentracijos. Jeigu yra koncentracija į Dievo pažinimo metodą, tada jis duoda vaisius, jeigu yra koncentracija į šio pasaulio pažinimo metodą, tada gaunami šio pasaulio pažinimo vaisiai.

Svoris priklauso nuo pasirinkimo. Sielai duotas laisvas pasirinkimas - ar ji nori susisieti su materija ir būti dievuku, valdyti materiją (technologinė ar kokia kitokia galia, kurią naudoja savo interesams), ar nori susisieti su Dievu.

Kiek protas atviras Dievui, tiek Jį priims, o kiek atviras materialiam žinojimui, tiek priims materialų žinojimą. Dievo pažinimas ir materialus žinojimas viename nebus, kadangi jų tikslingumai skiriasi: "niekas negali tarnauti Dievui ir Mamonai vienu metu". Buvimas sau pačiam dievu yra 100%-inis, tarnavimas Dievui irgi yra 100%-inis, siela stovi ties pasirinkimu, kurio 100% ji nori. Ar karaliauti pragare, ar tarnauti Danguje?

[cs]

Jokio naujo žodžio niekas nebeišranda, ekpermentavimas ir žodžių iliuzinis atradimas kyla iš metodo panašaus į galimybes. Žodžiai sudaryti iš dalių, jungimas ar jungamos dalys sudaro prasmę, linkina reikšmę su paskirtimi. Tarkime nors žodis atrodo labai paprastai, bet jis jau iškart turi vertę ir paskirtį, kurią galima pačiam sau nustatyti.

Konkrečiai religijose, ne dėl to kad žodžiuose paslėptos emocijos, o dėl to, kad žinomi klaidingi scenarijai, nevartojama specifinių posakių ir nepasako priežasties, kuom tai naudinga. Pavyzdžiui: kuom naudinga tiesa prieš melą? Kokie scenarijai religijos suvokime yra superiniai, labai teisingi? Kodėl emocijose chaoso neįvedinėja ir kaip tik nustato, kaip jomis vadovautis (pagal instrukcijas:(10 įsakymų)), kam ši koncepcija pasirodė (kaip vienintelė), kodėl atrodo be jos niekas neįmanoma?

Religijose yra suteikėjas ir atradėjas vienu metu. Žodžiuose yra prasmė, atradėjas prasmės sugalvotojas ir įvykdytojas. Sugalvotojas jis pasijaučia atradęs arba aktyvavęs, kas pas jį yra kaip galimybė. (Turint galvoje, kad koncepcija tokia, kad viskas yra vienu metu ir tereikia aktyvuoti.) Būtent gerai supratus šio tipiško esinio prasmę, galima suprasti, kaip galimybės yra užslėpiamos, o vėliau parodomos (arba tikros arba netikros).

[a.t.sielis]

Kodėl emocijose chaoso neįvedinėja ir kaip tik nustato, kaip jomis vadovautis (pagal instrukcijas:(10 įsakymų)), kam ši koncepcija pasirodė (kaip vienintelė), kodėl atrodo be jos niekas neįmanoma?

Ką turi galvoje?

[klajunas]

Kūrėjas yra kaip saulė. Saulė šviečia visiems. Saulės nemato tik kas užsidaro namuose ir užsidangsto langus.

Ar karaliauti pragare, ar tarnauti Danguje?

Čia jau metaforos ir menas, o aš kalbu apie griežtą pažinimo metodą. Ne apie būseną, jausmą, įprotį, prisirišimą.

Kalba ir kalbos psichologija leidžia gražiai pasuokti, bet įrodomoji galia nulinė.