Žmonijai taip ir nepavyko rasti ateivių. Kodėl?

Pradėjo Visažinis, gruodžio 03, 2015, 23:05:44

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Visažinis

Perliukų pastaruoju metu skaitydamas naujienas randu daug. Ir štai dar vienas.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-51599/straipsnis/Zmonijai-taip-ir-nepavyko-rasti-ateiviu-Kodel

Žmonijai taip ir nepavyko rasti ateivių. Kodėl?

Žemėje išsivystė gyvybė, kuri tapo technologiškai pažangi ir šiuo metu ieško kitų protingų būtybių galaktikoje. Problema ta, kad iki šiol jokių rimtesnių ateivių egzistavimo įrodymų žmonijai taip ir nepavyko rasti - kodėl?

Analogišką klausimą formuluoja ir garsusis Fermio paradoksas: atsižvelgiant į Visatos amžių, mastą ir didelę tikimybę, kad aplink kitas žvaigždes skriejančiose planetose gali išsivystyti gyvybė, kodėl mes iki šiol neaptikome protingų ateivių?

Į šį klausimą bandyta atsakyti įvairiai. Galbūt ateiviai naudoja kitokias technologijas ir ryšių priemones? Gal mūsų šiuo metu turimos technologijos nėra pakankamai pažangios, kad aptiktų jų signalus? O gal jie specialiai vengia kontakto su mumis? Visos šios versijos tvirto pagrindo neturi.

Atsakymą į įžangoje užduotą klausimą siūlo astronomų komanda, pristačiusi savo tyrimo rezultatus. Jie išsiaiškino, kad Žemė (ir joje esanti gyvybė) atsirado, Visatos masteliais, labai anksti.

Kitaip sakant, kitų protingų civilizacijų nerandame, nes galaktikos nespėjo prigaminti gyvybei tinkamų planetų - mes buvome vieni pirmųjų, jei ne pirmieji.

Tyrimo autoriai nustatė, kad, kai mūsų planeta susiformavo jaunos Saulės apylinkėse prieš maždaug 4,6 mlrd. metų, tuo metu egzistavo tik 8 proc. galimai gyvybei tinkamų planetų, kurios kada nors susidarys per Visatos egzistenciją. Kitaip sakant, dar 92 proc. tokių planetų susiformuos ateityje, kol Visatoje neliks reikiamų medžiagų susidaryti žvaigždėms, kurios gali turėti planetų, tarp kurių bus mažų ir kietą paviršių turinčių pasaulių, atsidūrusių tinkamu atstumu nuo savosios žvaigždės, kad jų paviršiuje galėtų išsilaikyti skystas vanduo.

„Mūsų pagrindinis siekis buvo suprasti Žemės vietą Visatos kontekste. Lyginant su visomis planetomis, kurios kada nors atsiras Visatoje, Žemė yra gana ankstyva", - sakė Peteris Behroozis iš „Space Telescope Science Institute" (STScI) Baltimorėje (Merilandas, JAV).

Pasinaudoję „Hubble" kosminiu teleskopu astronomai išsiaiškino, kad prieš maždaug 10 mlrd. metų jaunose galaktikose žvaigždės formavosi ypač sparčiai. Tačiau žvaigždžių gamyboje dalyvaujančio vandenilio ir helio kiekis buvo gerokai mažesnis, lyginant su tuo, kiek jo randama šiandien dujose, iš kurių formuojasi žvaigždės.

„Yra pakankamai medžiagos (likusios po Didžiojo sprogimo) pagaminti dar daugiau planetų ateityje, Paukščių Take ir už jo ribų", - sakė Molly Peeples iš STScI.

Sujungę kosmosą stebinčio „Hubble" ir egzoplanetų ieškančio „Kepler" teleskopų duomenis tyrėjai apskaičiavo gyvybei tinkamų planetų susidarymo potencialą mūsų galaktikoje ir, pasinaudodami šiuo modeliu, įvertino galimą tokių pasaulių kiekį už Paukščių Tako ribų.

Astronomų vertinimu, vien mūsų galaktikoje galėtų būti apie 1 mlrd. Žemės dydžio planetų, skriejančių aplink savo žvaigždę gyvybės zonoje. Mūsų regimame kosmose yra per 100 mlrd. galaktikų, tad gyvybei tinkamų Žemės dydžio planetų kosmose neturėtų trūkti.

Remiantis tyrimu, planetos Visatoje dar tik pradėjo formuotis, o ateityje jos turės daugybę laiko - manoma, kad paskutinė žvaigždė užges daugiau nei po 100 trilijonų metų.

Astronomų nuomone, kitos Žemės tipo planetos kursis didžiuliuose nykštukinių galaktikų klasteriuose, kur yra žvaigždžių (o taip pat planetų) formavimuisi reikalingų medžiagų.

Paukščių Take planetų formavimosi dienos praktiškai suskaičiuotos, kadangi didžioji dalis šių dujų buvo sunaudotos per intensyvų žvaigždžių susidarymo periodą mūsų galaktikoje.

Tyrėjai pabrėžia, kad ankstyva civilizacija būti naudinga dėl to, jog mes turime galimybę tyrinėti ankstyvas Visatos bei galaktikų formavimosi stadijas. Ateities civilizacijos, pavyzdžiui, po trilijono metų Visatą matys visai kitokią. Kadangi Visata nuolat plečiasi, jie netoliese regės tik pavienes galaktikas, o ankstyviausi Didžiojo sprogimo įrodymai bus dar labiau nutolę.

Teroras

Citata iš: Visažinis  gruodžio 03, 2015, 23:05:44atsižvelgiant į Visatos amžių
Taigi dabar nesusitaria mokslininkai ar Visata isvis gali tureti pradzia (t.y. laika kai ji atsirado).

Is mazai realios teorijos, daro dar maziau realia teorija :D

Visažinis

Kuo ne pseudomokslas? :D Remiasi skaičiavimais, big-bango teorija, šviesos greičiais ir t.t. ir pan. nors nei viena teorija negali užtikrinti teisingų rezultatų, šviesos greitis gali būti kintamas, big-bango taip galėjo ir nebūti ir t.t. ir t.t.

Vitus

Neseniai mokslininkai rado vieną objektą danguje, kuris gali būti žvaigždinės civilizacijos egzistavimo įrodymu. Apie tai rašė daugelis naujienų portalų. Tas objektas, tai žvaigždė, kuri keičia savo spinduliavimo intensyvumą taip, tarytum apie ją nežemiškoji civilizacija būtų sukonstravusi Dysono sferą. Kol kas tai tik hipotezė, jokių tvirtų įrodymų nėra.

Dėl ateivių, tai pagalvokime, kokiame išsivystymo lygyje mes esame ir kur gyvename? Visatos mastu, žemė yra mažytė smiltelė kažin kokios galaktikos pakraštyje su akmens amžiaus aborigenais, kuriems iki pirmosios civilizacijos pakopos dar taip toli, kaip iki Andromedos žvaigždyno :)

Nei mes kam įdomūs, kad mūsų ieškotų, nei patys ką galime surasti kosmose su savo bukais prietaisais...

Visažinis

Citata iš: Vitus  gruodžio 08, 2015, 23:51:04Neseniai mokslininkai rado vieną objektą danguje, kuris gali būti žvaigždinės civilizacijos egzistavimo įrodymu.
Kaip rado taip ir paneige :)

Vitus

Tikriausiai mokslininkai gavo daugiau informacijos ir surado kitą priežastį dėl kurios keičiasi žvaigždės ryškumas. Tai natūralus procesas, vienos hipotezės miršta, atsiranda kitos. Mokslininkai negali įsikibę laikytis kurios nors vienos hipotezės, vien tik dėl to, kad nuo jos svaigsta galva :)

Bet dar lieka trumpi radijo signalų pliūpsniai, kuriuos fiksuoja astronomai ir kurių kilmė nelabai aiški. Gal būt tai yra nežemiškos civilizacijos egzistavimo įrodymas?
Visažini, nenorėtum pasidaryti radijo teleskopą, pagauti tokį siganlą ir jį iššifruoti? Atsistotum šalia Koperniko, Hablo ir patvirtintum,  kad neveltui pasirinkai tokį niką :)
Šiais laikais tai įveikiamas uždavinys, reikia tik noro...

Visažinis

Citata iš: Vitus  gruodžio 09, 2015, 23:55:15Visažini, nenorėtum pasidaryti radijo teleskopą, pagauti tokį siganlą ir jį iššifruoti? Atsistotum šalia Koperniko, Hablo ir patvirtintum,  kad neveltui pasirinkai tokį niką :)
Nenorėčiau, aš ir taip viską žinau. Tik neprivalau žiniomis dalintis.

exopolitics.lt

CitataKuo ne pseudomokslas? :D Remiasi skaičiavimais, big-bango teorija, šviesos greičiais ir t.t. ir pan. nors nei viena teorija negali užtikrinti teisingų rezultatų, šviesos greitis gali būti kintamas, big-bango taip galėjo ir nebūti ir t.t. ir t.t.
Tik norėčiau pridėti kad visai tikėtina yra ne vien big-bang, bet ir big-boo teorija, kadangi viskas visatoje sukasi, juda, trumpai apie ją...taigi seniai seniai buvo daug nieko ir staiga kažkas išlido iš pašalies ir suriko ''boo'' tai išgąsdino nieką į kažką ir jis pradėjo ''bėgti''/suktis. ;)

tadasas99

Butume istyrineje bent 30% visatos tai klausima galetume suprast, db tolygu sieno kupetoje ieskant adatos pakelti viena siaudeli ir nustebti kad neradai adatos, juokinga

Vitus

Citata iš: Visažinis  gruodžio 10, 2015, 00:37:48Nenorėčiau, aš ir taip viską žinau. Tik neprivalau žiniomis dalintis.
Žinoma, žinoma.

Dangus užtemo, neliko net žvaigždžių
Ir saulę pamatyt jau nebeturime vilčių.
Giedokit himnus, gėlėm barstykit kelią,
Ateina tas, kuriam nebėra paslapčių...

Ezekiel

Galima perfrazuoti pavadinimą - Žmonija ir toliau ignoruoja ateivių egzistavimą. Jei jie nenusileido Katedros aikštėje ir žiniasklaida nepaskelbė sencasingų žinių dar nereiškia, kad neegzistuoja.
Sprendžiant iš gausybės NSO ir ateivių kontaktų pranešimų, kurie įskaito pilotų ir karo tarnautojų pranešimus bei vaizdinių įrašų yra labai didelė tikimybė, kad tai yra tikras fenomenas.

Vitus

Toks fenomenas tikriausiai egzistuoja, bet jei manom, kad tai yra ateiviai, tai jie turėtų pas mus iš kažkur atskristi. Turėtume aptikti, kur jie gyvena. Ir čia yra pats didžiausias šių laikų  paradoksas - mes kol kas neturime nei vieno aiškaus įrodymo, kad dar kažkur kosmose egzistuoja civilizacijos.

Po to, kai buvo išanalizuoti amerikiečių palydovo "Kepleris" gauti duomenys, tapo aišku, kad maždaug 30% žvaigždžių turi planetines sistemas. Taigi, planetų Visatoje yra milijardai, ir net jei tik kai kuriose iš jų egzistuoti gyvybė, kosminių civilizacijų turėtų būti labai daug. Tame skaičiuje turėtų būti ir žymiai toliau pažengusių už mus, kurių veiklą su dabartiniais prietaisai mes jau dabar galėtume be jokio vargo pastebėti. Tačiau iš kosmoso į mus sklinda spengianti tyla...

Yra dvi pagrindinės teorijos, kurios bando paaiškinti, kodėl taip yra. Viena sako, kad civilizacija žemėje yra unikalus atvejis ir daugiau niekur Visatoje jų nėra. Antra teorija skelbia, kad civilizacijos nuolat atsiranda, bet jų egzistavimo laikas (kai jos pradeda vystytis eksponentiškai) trunka 100-500 metų. Po to jos savaime susinaikina. Todėl be galo ilgame laiko periode (per milijardus metų), jų egzistavimo laikas yra tik blyksnis. Kadangi tarp tokių planetų yra milžiniški atstumai, civilizacijos nespėja viena kitai pranešti apie savo egzistavimą. Mūsų civilizacijos eksponentinis mokslo ir technologijų vystymasis prasidėjo praeitame šimtmetyje, taigi spręskite, kiek laiko mums dar liko :)

Yra ir kitokių teorijų, kartais visiškai fantastiškų, kurios bando paaiškinti šį paradoksą. Pavyzdžiui, "kimgraužų urvai" - tam tikros laiko ir erdvės jungtys tarp atskirų Visatų (Visatos taškų). Šios teorijos pasekėjai teigia, kad išsivysčiusios civilizacijos galų gale aptinka kimgraužos urvą ir juo pasinaudoja - pereina į kitas Visatas ir todėl mes jų negalime aptikti. O ateiviai, kuriuos kartais pastebi žmonės yra tų civilizacijų atstovai kimgraužų urvais grįžtančių atgal pas mus...

Aukštyn