Iš Bhagavad-gitos

Pradėjo a.t.sielis, sausio 17, 2017, 09:46:32

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

sausio 17, 2017, 09:46:32 Redagavimas: sausio 17, 2017, 11:13:18 by a.t.sielis
Bhagavad-gita lietuviškai online: https://www.vedabase.com/lt/bg

ŠEŠIOLIKTAS SKYRIUS: Dieviškos ir demoniškos prigimtys

Bg 16.1-3 -- Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Bebaimiškumas, būties apvalymas, dvasinio žinojimo gilinimas, labdaringumas, savitvarda, aukų atnašavimas, Vedų studijavimas, asketiškumas, paprastumas, prievartos atsisakymas, teisingumas, pykčio neturėjimas, atsižadėjimas, ramumas, nenoras ieškoti ydų, užuojauta visoms gyvosioms esybėms, godumo nebuvimas, geraširdiškumas, kuklumas, ryžtingumas, energingumas, atlaidumas, tvirtybė, švara, pagiežos bei šlovės siekimo neturėjimas - šios transcendentinės savybės, o Bharatos sūnau, būdingos dievotam, dieviška prigimtimi apdovanotam žmogui.
Bg 16.4 -- Išdidumas, pasipūtimas, tuštybė, pyktis, šiurkštumas ir neišmanymas - tai savybės, kurios būdingos demoniškos prigimties žmonėms, o Pṛthos sūnau.
Bg 16.5 -- Transcendentinės savybės veda į išsivadavimą, o demoniškosios pavergia. Tačiau nesijaudink, o Pāṇḍu sūnau, nes tu gimei su dieviškomis savybėmis.
Bg 16.6 -- O Pṛthos sūnau, šiame pasaulyje egzistuoja dviejų rūšių sukurtosios būtybės - vienos jų dieviškos, o kitos demoniškos. Dieviškas savybes Aš tau plačiai nušviečiau. Dabar paklausyk, ką Aš papasakosiu apie demoniškąsias.
Bg 16.7 -- Demonai nežino, kas dera daryti ir kas nedera. Jiems nebūdingi nei švara, nei tinkamas elgesys, nei teisingumas.
Bg 16.8 -- Jie sako, kad šis pasaulis - nerealus, kad jis neturi jokio pagrindo ir joks Dievas jo nevaldo. Jie sako, kad pasaulį pagimdė lytinis troškimas ir kad geismas - vienintelė šio pasaulio priežastis.
Bg 16.9 -- Vadovaudamiesi tokiomis išvadomis, praradę save ir neturintys nuovokos, demonai atlieka piktybinius, siaubingus darbus, kurių tikslas - sunaikinti pasaulį.
Bg 16.10 -- Atradusius paguodą nepasotinamame geisme, apimtus tuštybės bei netikro prestižo, demoniškus žmones užvaldė iliuzija, todėl jie visuomet susigundo nešvariais darbais, susižavi tuo, kas laikina.
Bg 16.11-12 -- Jie įsitikinę, kad tenkinti jusles - pirmiausias žmonių civilizacijos poreikis, todėl iki pat gyvenimo pabaigos juos persekioja begaliniai rūpesčiai. Šimtų tūkstančių troškimų supančioti, apimti geismo bei pykčio, jie neleistinais būdais kaupia pinigus jusliniams malonumams.
Bg 16.13-15 -- Demoniškas žmogus galvoja: „Jau dabar esu labai turtingas, bet įgyvendinęs savo sumanymus pralobsiu dar labiau. Kiek mano sukaupta! Tačiau ateity savo turtus dar labiau padidinsiu. Jis buvo mano priešas ir aš jį nužudžiau. Susidorosiu ir su kitais savo priešais. Aš esu visa ko viešpats, aš - besimėgaujantis subjektas. Aš esu tobulas, galingas ir laimingas. Aš - turtingiausias žmogus, supamas kilmingų giminaičių. Nėra už mane galingesnio ir laimingesnio. Aš atnašausiu aukas, teiksiu labdarą ir taip patirsiu džiaugsmą." Šitaip neišmanymas suklaidina tokius žmones.
Bg 16.16 -- Įvairiausių rūpesčių kamuojami, įsipainioję iliuzijų tinkle, jie pernelyg prisiriša prie juslinių malonumų ir garma į pragarą.
Bg 16.17 -- Patenkinti savimi begėdžiai, apgauti turtų ir netikro prestižo, jie kartais iš puikybės vien dėl akių aukoja aukas, nesilaikydami jokių taisyklių.
Bg 16.18 -- Suklaidinti klaidingos savimonės, jėgos, pasipūtimo, geismo ir pykčio, demonai užsiplieskia pavydu Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, kuris glūdi ir jų pačių, ir kitų kūnuose, piktžodžiauja prieš tikrąją religiją.
Bg 16.19 -- Pavyduolius ir piktavalius, žemiausius iš žmonių, Aš kaskart nubloškiu į materialios būties vandenyną, į įvairiausias demoniškas gyvybės rūšis.
Bg 16.20 -- Šie žmonės nuolat gimsta tarp demoniškų gyvybės rūšių atstovų, o Kuntī sūnau, todėl jie negali priartėti prie Manęs. Palengva jie ritasi žemyn į bjauriausias gyvybės formas.
Bg 16.21 -- Trys vartai atveria kelią į šį pragarą. Tai geismas, pyktis ir godumas. Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus turi jų atsisakyti, nes jie veda sielą į pražūtį.
Bg 16.22 -- o Kuntī sūnau, iš tų trijų pragaro vartų ištrūkęs žmogus atlieka veiksmus, kurie skatina dvasinę savivoką. Taip jis palengva pasiekia aukščiausią tikslą.
Bg 16.23 -- Kas atmeta šventraščių nurodymus ir elgiasi vadovaudamasis savo užgaidomis, tas nepasiekia nei tobulumo, nei laimės, nei aukščiausio tikslo.
Bg 16.24 -- Todėl iš šventraščių žmogus privalo sužinoti, kas sudaro jo pareigą, ir kas nėra jo pareiga. Išmanydamas šventraščių taisykles, jis turi elgtis taip, kad galiausiai pasiektų tobulumą.

---

16.8 KOMENTARAS: Demonai mano, kad pasaulis yra fantasmagorija. Nėra jokios priežasties, jokios pasekmės, jokio valdovo, jokio tikslo - viskas nerealu. Jie tvirtina, kad šis kosminis pasaulis apsireiškia atsitiktinai, kaip materijos pradmenų sąveikos rezultatas, ir netiki, kad pasaulį sukūrė Dievas tam tikram tikslui. Demonai turi savo teoriją: pasaulis atsirado pats savaime, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad už jo slypi Dievas. Jie nemato skirtumo tarp dvasios ir materijos ir nepripažįsta Aukščiausiosios Dvasios. Viskas tėra materija, o kosmosas - tai tamsybės sankaupa. Anot jų, viskas - tuštuma, ir bet koks daiktas - tai mūsų netobulo patyrimo padarinys. Jie laiko savaime suprantama, jog bet kokia įvairovė yra neišmanymo požymis. Viskas yra tarsi sapnas. Miegodami susapnuojame visokiausių neegzistuojančių dalykų, o kai nubundame, matome, kad visa tai tik sapnas. Nors demonai sako, kad gyvenimas - sapnas, tačiau, kaip tyčia, iš to sapno moka puikiausiai išgauti kuo daugiau malonumų. Todėl užuot bandę įgyti žinių, jie tampa vis didesniais savo sapnų karalystės vergais. Jie daro tokią išvadą: kaip vaikas yra vyro ir moters lytinių santykių pasekmė, taip ir pasaulis atsirado nedalyvaujant jokiai dvasiai. Pasaulis jiems - tik materijos pradmenų junginys, davęs pradžią gyvosioms esybėms, todėl apie jokį sielos buvimą negali būti ir kalbos. Kaip daugelis gyvųjų būtybių be jokios priežasties atsiranda su prakaitu ar iš lavono, taip ir jungiantis materialiems kosminio pasaulio pradams atsirado visas gyvasis pasaulis. Todėl materiali gamta yra vienintelė šio pasaulio priežastis ir esą jokios kitos priežasties nėra. Demonai netiki Kṛṣṇos žodžiais, pasakytais „Bhagavad-gītoje": mayādhyakṣeṇa prakṛtiḥ sūyate sa-carācaram. „Visas materialus pasaulis juda Mano nurodymu." Kitaip sakant, tobulų žinių apie pasaulio sukūrimą demonai neturi. Kiekvienas jų vadovaujasi savo teorija. Pasak demonų, visos šventraščių interpretacijos vienodai geros, mat jie netiki, kad yra vieninga ir autoritetinga šventraščių samprata.

elteide

CitataDemonai mano, kad pasaulis yra fantasmagorija. Nėra jokios priežasties, jokios pasekmės, jokio valdovo, jokio tikslo - viskas nerealu. Jie tvirtina, kad šis kosminis pasaulis apsireiškia atsitiktinai, kaip materijos pradmenų sąveikos rezultatas, ir netiki, kad pasaulį sukūrė Dievas tam tikram tikslui. Demonai turi savo teoriją: pasaulis atsirado pats savaime, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad už jo slypi Dievas.
demonai juk puolę angelai, kurie regėjo Dievą, kaip jie taip gali manyt?

a.t.sielis

Čia daugiau krikščionybėje tokia demonų samprata.

O indiškojoje dvasinėje kultūroje, demonai - tai gyvos esybės, ateistinių, priešiškų Dievui pažiūrų, gali būti galingos, aukštesnio lygmens, gali būti žmogaus pavidalo, gali būti kitų pavidalų. Jie praradę suvokimą, užvaldyti iliuzijos, todėl jeigu ir būtų regėję Dievą, to neprisimena ir nesuvokia.

klajunas

Gyvenimą (ir pasaulį) galima palyginti su krepšinio aikštele - čia kiekvienas turi tiek, kiek sugeba įmesti į krepšį. Tam turi konkuruoti, varžytis - jeigu atsisėsi aikštelėje lotoso poza ir nieko nedarysi, "nežaisi", tada nieko neturėsi. Būsi priklausomas nuo tų kas turi išmaldos. Vadinasi reikia, kad kažkas žaistų, rinktų taškus, o tada dalintų tiems, kas domisi dvasiomis.

Galima būtų žaidimą visai anuliuoti -  visi sėdi lotoso pozose, o keli be vargo mėto taškus ir atiduota sėdėtojams ką surenka, bet tokio žaidimo dar niekam nėra pavykę sukurti, nors pastangų būta. Aišku, viską suprantant perkeltine prasme.

Todėl matome, kad net labai dvasingi, be "demonų" negali, tik jiems patogiau, kai demonai dosnesni. Tam ir plaunamos smegenys. O jeigu vis dėl to žaidžia, tai ir patys yra hibridiniai "dvasdemoniai". Imant ne rytus bet vakarus, religinėse organizacijose tokių dauguma.

Linas Esu

#4
liepos 21, 2017, 18:48:04 Redagavimas: liepos 21, 2017, 21:05:17 by Linas Esu
Citata iš: a.t.sielis  gegužės 18, 2017, 18:36:03O indiškojoje dvasinėje kultūroje, demonai - tai gyvos esybės, ateistinių, priešiškų Dievui pažiūrų, gali būti galingos, aukštesnio lygmens, gali būti žmogaus pavidalo, gali būti kitų pavidalų. Jie praradę suvokimą, užvaldyti iliuzijos, todėl jeigu ir būtų regėję Dievą, to neprisimena ir nesuvokia.
Jeigu kas rašoma tiesa ... tada tai - religinis fanatizmas . Eilinį kartą religija skirsto žmones į blogus ir gerus . Tikintys - geri . Netikintys - blogi .

elteide

 kol gyvas nevlu tapti geru  :D 
juokauju ...

Linas Esu

Citata iš: elteide  liepos 21, 2017, 22:50:02kol gyvas nevlu tapti geru  :D 
juokauju ...
nepagavau

elteide

Citata iš: Linas Esu  liepos 21, 2017, 22:52:18nepagavau
jei tiesa, ką rašo , tai iki smerties patikėsi ir būsi geras, kaip sakai

Linas Esu

Citata iš: elteide  liepos 21, 2017, 22:59:44jei tiesa, ką rašo , tai iki smerties patikėsi ir būsi geras, kaip sakai
Ne religija daro žmones gerais , o moralė - etika .

elteide

meilė ir empatija...

Linas Esu


Vitus

Citata iš: a.t.sielis  sausio 17, 2017, 09:46:32Bhagavad-gita lietuviškai online: https://www.vedabase.com/lt/bg
Komentarai nėra Bhagavad-gita dalis. Tai Prabhupados kūryba. Argi ne taip?

a.t.sielis

Citata iš: Vitus  liepos 21, 2017, 23:16:45Komentarai nėra Bhagavad-gita dalis. Tai Prabhupados kūryba. Argi ne taip?
Nesuvoki, ką kalbi. Šventraščiai Indijos dvasinėje kultūroje nuo amžių perduodami mokytojų-mokinių sekomis (guru parampara), ir mokytojai nuo amžių rašo komentarus šventraščiams. Visi reikšmingi mokytojai, tokie kaip pvz. Ramanudža, Madhva, o po jų - jų mokiniai, yra parašę daugybę komentarų šventraščiams. Perduodant šventraštį sekančioms kartoms, mokytojo pareiga yra jį paaiškinti.

tadasas99

Citata iš: klajunas  gegužės 25, 2017, 11:04:17Gyvenimą (ir pasaulį) galima palyginti su krepšinio aikštele - čia kiekvienas turi tiek, kiek sugeba įmesti į krepšį. Tam turi konkuruoti, varžytis - jeigu atsisėsi aikštelėje lotoso poza ir nieko nedarysi, "nežaisi", tada nieko neturėsi. Būsi priklausomas nuo tų kas turi išmaldos. Vadinasi reikia, kad kažkas žaistų, rinktų taškus, o tada dalintų tiems, kas domisi dvasiomis.

Galima būtų žaidimą visai anuliuoti -  visi sėdi lotoso pozose, o keli be vargo mėto taškus ir atiduota sėdėtojams ką surenka, bet tokio žaidimo dar niekam nėra pavykę sukurti, nors pastangų būta. Aišku, viską suprantant perkeltine prasme.

tavo minetas krepsinio analogas kazkaip primine komunizma ir zmones kurie su nostalgija prisimena kaip buvo gerai kai jiems duodavo darba, busta, zemes, 13 atlyginima, poilsines keliones ir t.t.
 As sedziu klausau tu legendu, ir paklausiu, kodel kazkas kazka man turi duoti? As zinau kodel as tureciau kazkam kazka duoti, bet kodel man, as dar sveikas darbingas vyras.
 Jie atsako, bet kaip seniau gyveno kaip db, as jiems varijanta kaip pasigerinti gyvenimo lygi, jie nenori pastangu deti, jie nori kad jiems duotu

klajunas

Asociacija visai ne į temą, krepšinio analogas labiau primena kapitalizmą.

Aukštyn