Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius išreiškiama VR ?

Pradėjo cs, gruodžio 09, 2016, 23:50:39

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

cs

gruodžio 09, 2016, 23:50:39 Redagavimas: gruodžio 10, 2016, 01:10:40 by cs
Nagrinėjant elektroninės shemos modelį tenka susidurti su neaiškumais. Neaiškumas yra susijęs su programavimo pagrindų išankstiniu buvimu (spalvų, žodyno ir garsų). Pagrindinė kalba, kuria sudarytas programavimas yra pasirinkta lotyniškomis raidėmis, turi matematinius simbolius, sintaksės ir skyrybos ženklus. Taip pat turi apribojimus ir jau pasiūlytus sąlygos, proceso ar apdorojimo sakinius susietus su pačia atliekama funkcija.

Programavimo kalba yra specifinė, ji remiasi tam tikromis logikomis, kurios išvertus yra (sudėti, dauginti, dalinti, atiimti). Taip pat šis procesas yra išgaunamas iš logic gate (matematinių operatorių) (AND, OR, XOR, NOT, NAND, NOR, XNOR). Būtent elektros srove pirma perleidus per logic gate galima valdyti ar sustatyti narius pagal tam tikrus norimus dėsningumus. Galima logic gate naudoti ir gilesniuose procesuose. Pavyzdžiui operuojant "OR" vyksta sudėtis, praktikoje tai atsispindi pasirinktų narių suma (pikselių suma, pasirinkto teksto pažymėjimas (selected text) (žodžių suma). Paminėti galima ir AND, kuris reiškia visus narius sudauginti. Galite pamatyti tai lentelėje:




Sulietus plokšteles ir atlietus matomas pagrindinis skirtumas. Skirtumo pagrindas arba esmė yra sukelti vektorių judesį VR, leisti simuliuoti realiu laiku naudojant matematinius operatorius.

Patį skirtumą apibūdina kodavimas dvejetainiu kodu, kuris raštiškai išreiškiamas 1 ir 0. Pagrindinė jo funkcija yra elektros signalų virpesiai susidarę dėl plokštelių susilietimo ir atsilietimo. 1 yra susilietimas, 0 atsilietimas (kartais vadinami true arba false). Pagal tai galima ieškoti ir laidumo momentų. Išsiaiškinus, kad tik laidūs metalai gali atstoti virpesį susidariusį ir užrašytą 1 suvokiama jo paskirtis. Virpėdama elektros srovė tenkina greičius, o greičiai sudaro dažnius. Standartinis pavyzdys būtų monitorius. Jo kadrų kiekis per 1 sekundę įvyksta 60 kartų. Kadangi kadrų kiekis labai susietas su virpinimu, nuoseklus virpėjimas sudarydamas 60 kartų per 1 sekundę yra 60hz dažnio. Dėsningume pastebimas nuoseklumas, kad didėjant greičiui kadrų kiekis irgi padidės.

Elektra perėjus plokšteles, fiksuodama dėsningumus kartu kuria fiksacijas, kaip atsakas įvyksta virtualus vektorių judėjimas. Tas vektorių judėjimas gali būti išsaugotas kietame pagrinde (kaip istorija).

Išsaugojimui naudojami kaupikliai, kuriais galima išsaugoti įvairius momentus. Kaupikliai priima įvarius formatus, kurie yra spalviniai, garsiniai, žodyniniai ar kiti.


Yra neįmintų klausimų: Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius ištikro aktyvuojamas programavimas? Kaip jis ten atsiduria išviso? Lotyniškos raidės rodo apie programavimo kalbos kūrimą ir parametrų nustatymuose lotyniška raidžių sistema gerai atsispindi. Kažkodėl parametrai nematomi, nors jie yra ir netgi realūs. Parametrai taip pat rodo, kad virtualume programavimas yra ikeltas. Kokiu būdu tai reikia padaryti?

_Anonimas_

#1
gruodžio 11, 2016, 01:00:12 Redagavimas: gruodžio 11, 2016, 01:21:03 by _Anonimas_
Nežinau, ar dėl to, kad nežinau daugybės žodžių atitikmenų šioje srityje lietuviškai, bet buvo labai sunku suprasti, ką norėjai pasakyti. Pasistengsiu atsakyti į tai, ką supratau, nors nesu tikras, ar šis forumas yra tinkamiausia vieta tokiems techniniams klausimams. Kita vertus, kaip programavimas pavirsta realiu elektronų judėjimu, yra savaime įdomus ir filosofinės diskusijos vertas klausimas.

Nelabai suprantu, ką turi omenyje sakydamas:
Citata iš: cs  gruodžio 09, 2016, 23:50:39Pagrindinė kalba, kuria sudarytas programavimas yra pasirinkta lotyniškomis raidėmis, turi matematinius simbolius, sintaksės ir skyrybos ženklus.
Jei kalbi, apie logic gates pavadinimus, tai jie ir tėra tik pavadinimai - jie skirti tik tam, kad mes, žmonės, galėtume rasti bendrą kalbą, kai kalbame apie šiuos dalykus.

Jei kalbėsime apie individualius logic gates, bus ganėtinai beprasmiška, nes vieni patys jie yra, galima sakyti, beverčiai. Tarkime, nori sudėti du vieno bito skaičius. Logiškas veiksmas būtų naudoti OR gate. Jei turėsime, abu dėmenis nulius, rezultatas bus 0. Jei vienas iš dėmenų bus 0, o kitas 1, rezultatas bus vienas. Nuostabu - kol kas viskas veikia taip, kaip turėtų. Bet kas nutinka, jei abu dėmenys yra 1?  Rezultatas bus 1, nors turėtume gauti 2. Suprantama iš logic circuits galime gauti tik 0 arba 1, tad norėti gauti 2 kaip atsakymą būtų kvaila. Kita vertus, galime naudoti dvejetainį kodą, pagal kurį 210=102. Tai reiškia, kad mūsų rezultatas turėtų būti du skaitmenys. Problema tik viena - aš turiu tik vieną logic gate, kas reiškia, jog kaip rezultatą galiu gauti tik vieną skaitmenį. Reiškia, turiu naudoti daugiau logic gates. Vienas iš sprendimo būdų būtų naudoti schemą, vadinamą "full adder":

Į CIN (kuris yra kaip trečias dėmuo) kol kas nekreipk dėmesio, bet jo tuoj prireiks. Prireiks, nes mes galime sumanyti sudėti ne vienženklius (vieno bito) skaičius, bet keliaženklius. Tuomet mes dažnai nebemąstome apie individualius logic gates, o naudojame jau sukurtas jų kombinacijas, savotiškus "modulius". Kadangi jau turime sukūrę "full adder" modulį, galime panaudoti tokius keturis, kad galėtume sudėti du keturių bitų skaičius, naudojant štai tokią schemą:

CI yra tiesiog tai, ką mes matematikoje vadiname "vienas minty". Kadangi sudedant pirmuosius du skaitmenis, nebus jokio vieneto minty, pirmasis CI yra įžemintas, kas reiškia, jog jo reiškmė yra 0. Tokios schemos tik įrodo, kad naudojant paprasčiausius elementus, galime gauti visai sudėtingas matematines operacijas.

Kaip programavimas atsiduria fizinėje elektros schemoje? Na, visų pirma visi nurodymai programavimo kalboje yra žingsnis po žingsnio suprimityvinami, iki kol turime vienetų ir nulių seką. Ši seka yra lyg nurodymas, ką kompiuteris turi daryti, kokios jo dalys turi būti aktyvuotos, kokie skaičiavimai atlikti. Mano manymu, geriausia tai įsivaizduoti, apibūdinant "if" sąlygą, kuri yra labai dažna visose programavimo kalbose. Pavyzdžiui:

if(x == 3)
y = d;


Tai reiškia, jog jei x yra lygus 3, kintamasis y bus prilygintas kintamajam d. Netgi tokius dalykus galima sukurti, naudojant logic gates. Tam galime pasitelkti schemas, vadinamas "multiplexers", kurios priklausomai nuo mūsų pasirinkimo, parodo norimą rezultatą:

Šiuo atveju, jei mūsų kontroliuojantis kintamasis yra 310=112, tuomet ši schema mums kaip rezultatą pateiks kintamąjį d. Tokius logic gates blokus galima naudoti ne tik kuriant tam tikras matematines operacijas, bet ir interpretuojant siunčiamus nurodymus. Pavyzdžiui, gaunant vieną kombinaciją, būtų suaktyvinta sudėties funkcija, gaunant kitą nurodymų kombinaciją, būtų suaktyvinta funkcija, nustatanti, kuris iš dviejų skaičių didesnis ir pan.

Summa summarum, yra ganėtinai sudėtinga galvoti apie kompiuterį kaip atskirų logic gates mišinį. Daug paprasčiau, jei mąstome apie tų logic gates kombinacijų kombinacijas, kurios įgalina mus kurti įvairias funkcijas, kurių prasmę mes galime suvokti. Kad ir kaip komplikuotai atrodo visas šis procesas, verta prisiminti, jog kompiuteris yra fizinis įrenginys atliekantis būtent tas funkcijas, kurios jam yra nurodomos. Jis nėra kvailas ar protingas. Jis nedaro klaidų. Jis gali pateikti blogą rezultatą tik dėl fizinių limitacijų, kai sugenda tam tikras komponentas arba kai mes patys įveliame klaidų arba jo dizaine, arba programinėje įrangoje.

Jei nori pats suprasti įvairius logic gates veikimo principus, tikrai rekomenduoju pačiam pabandyti ir kurti įvairias logines schemas, pasitelkiant tinkamą programinę įrangą, o vėliau naudojant jau sukurtus modulius, kurti vis sudėtingesnes ir sudėtingesnes schemas ir matyti, kaip iš elementarių schemų galima sukurti nepaprastą kompleksiškumą.

Citata iš: cs  gruodžio 09, 2016, 23:50:39Pagal tai galima ieškoti ir laidumo momentų. Išsiaiškinus, kad tik laidūs metalai gali atstoti virpesį susidariusį ir užrašytą 1 suvokiama jo paskirtis. Virpėdama elektros srovė tenkina greičius, o greičiai sudaro dažnius.
Nelabai suvokiu, kokius virpesius ir laidumo momentus turi omenyje. Būčiau dėkingas, jei galėtum išplėsti mintį. Logic gates yra kuriami, naudojant tranzistorius, dažniausiai FET tipo, kurie paprastai šnekant šiuo atveju veikia kaip elektroniniai jungikliai (nors ir yra daug daugiau tranzistorių pritaikymo galimybių) - turint reikiamą elektros įtampą viename iš tranzistoriaus terminalų, elektros srovė gali tekėti pro kitus du terminalus. Naudojant keletą tranzistorių kartu, galima sukurti įvarius logic gates. Nežinau, apie kokius virpesius kalbi.

Ir šiaip, galėtum paaiškinti daugybę sąvokų, kurias čia naudojai. VR, vektorių judesys, elektros plokštelės?

cs

#2
gruodžio 11, 2016, 12:52:27 Redagavimas: gruodžio 11, 2016, 12:56:32 by cs
Toje vietoje nepatarčiau ieškoti didesnės vertės, nei yra. Shemos tėra metalo lydinys, perleidus elektra nedaro stebuklų, jokios magijos. Suprantu ir kodavimą, 1 ir 0, ir logic gates ir tai, kad juos jungiant susidarys kombinacijos, sekos. Viskas ir tai aišku. Tu galbūt bandei tą programavimą parodyti ir iš C++ ar pascalio programų, aišku yra ir daugiau tokių.

Tu dėja neatsakei į mano klausimą. O gilintis, kiek pridėjus tranzistorių, ar moduliatorių, susidarys pirma terpė egzistuoti programavimui neketinu. Neturiu laiko gilintis.

Man reikia atsakymo, kur galėtų būti sukeltas žodynas su simboliais. Kur visi sąlygos sakiniai, kuriuos šabloniškai panaudojus aktyvuojama komanda? VR (virtuali realybė) nėra aktyvuota ar išreiškta, kol nepamatoma ekrane, tol ji automatiškai nekelia naudingumo.

Pačioje pradžioje dar buvo consolės, jos turėjo įvairias komandas. Pavyzdžiu Commodore Pet, https://en.wikipedia.org/wiki/Commodore_PET

Vos įjungus reikia pačiam vesti komandas, o tų komandų toks kompiuteris nesupras, arba supras. Todėl supratau, kad patys algoritmai jau įtraukti sudėtyje ir grynai turi sąsajas su pačiu sakiniu, norimu parašyti.

Perdaug nesigilinant į programavimą, nors galime peržvelgti:

Šia yra Commodore Pet komandos, su reikšmėmis. http://www.zimmers.net/cbmpics/cbm/PETx/basicref.html

Kaip matau, paskutinė atrama ir tos pačios programavimo reikšmės ar pagrindai yra lotyniškų raidžių ir simbolių junginiai. Jeigu jungiami būtų betkokie simboliai pavyzdžiui (454ds561fv2) ar (5dzc45zxv), nejokios programos ar sąsajos nebūtų surasta, o tuo labiau atlikta.

Man reikia apibrėžimo ar įrodymo: kaip (šiuo atvėju) betkokios lotyniškos raidės + skaičiai + simboliai = nustatytoms komandos. Paiimsiu pavyzdį iš nuorodos:

CitataLOAD"NAME"    Loads a program from tape
Kaip tokia komanda yra sukuriama ir kaip susiejama su įrenginiu? Kokie faktoriai leidžia taip primityviai užrašius kažką veikti? Kalbu ir apie spalvas, apie garsus, žodynus.

Kokiu metodu visas lotyniškas raidynas yra susietas su metalo lydiniu ir elektros srove? (Metalo lydinys = shema)

Jeigu visas programavimui skirtas (lotyniškas raidynas + simboliai + skaičiai) yra sukelti kaip fotografijos - vistiek per atitikmenis reikia juos įsivesti ar palaikyti konkrečias sąsajas...

_Anonimas_

Nelabai suvokiu, apie kokią virtualią realybę čia kalbi, nes nematau, kaip tai susiję su tuo, apie ką diskutuojame.

Kompiuteris nesupranta garsų ar raidžių. Vien tai, jog tu ekrane matai raides, dar nereiškia, jog kažkur kompiuterio atmintyje tos raidės ir yra saugomos. Kai tu paspaudi klaviatūros klavišą, yra siunčiama ne raidė, o 0 ir 1 seka, kuri tuomet yra interpretuojama ir galimai išsaugoma atmintyje, o gal net ir aktyvuoja kažkokią komandą.

Kai tu matai kokią nors raidę savo ekrane, ji pirmiausia egzistavo kaip nulių ir vienetų seka kompiuterio atmintyje, kuri tuomet buvo interpretuota ir nusiųsta į ekraną, nurodant kurie pikseliai tavo ekrane turi nusidažyti juoda spalva, kad būtų galima matyti tą raidę.

cs

#4
gruodžio 11, 2016, 14:47:50 Redagavimas: gruodžio 11, 2016, 15:22:15 by cs
Citata iš: cs  gruodžio 09, 2016, 23:50:39Yra neįmintų klausimų: Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius ištikro aktyvuojamas programavimas? Kaip jis ten atsiduria išviso? Lotyniškos raidės rodo apie programavimo kalbos kūrimą ir parametrų nustatymuose lotyniška raidžių sistema gerai atsispindi. Kažkodėl parametrai nematomi, nors jie yra ir netgi realūs. Parametrai taip pat rodo, kad virtualume programavimas yra ikeltas. Kokiu būdu tai reikia padaryti?
Reikia neužmiršti, kad būtent apie tai ir diskutuojame. Tai jau buvo įminta pirmame poste.

Parametrų ir tuo pačiu raidynų nesusiesi nei su klavetūra, ne su dar kuom nors, bet to ką kalbu.

Citata iš: cs  gruodžio 11, 2016, 12:52:27Kokiu metodu visas lotyniškas raidynas yra susietas su metalo lydiniu ir elektros srove? (Metalo lydinys = shema)
Nagrinėjant raidyno sąsajas su pačiu įrenginiu reikia galutinai užmiršti 1 ir 0. Nieko nesako. Užmiršti ir kitokius pasižymėjimus ar išvertimus, nes tai jokia nepradinė kalba čia nagrinėjama. Pradinė kalba kurios aš ieškau nėra tarp lotyniškų simbolių. Lotyniškas raidynas yra nustatytas parametrais. Iki tol, gali nebūti išvis jokios kalbos raidžių. Jokių pikselių rodmenų.

Kol nėra išvis jokios kalbos, kaip sukurti sąlygos sakinius, ten apibrėžti ir šablonus, kuriuos užskaitys kaip logiškais ir teisingais?

Kodėl sąlygos "if" žodis teisingas, o "ff" neteisingas? Galima per atitikmenis padaryti ir "ff" teisingu ir žinau kaip. Bet pagrindas vistiek išlieka, kad yra tam tikros sąsajos. Sąsajos nusako surištumą su tam tikromis shemoje esančiomis dalimis. Kitaip galima vadinti "link" arba linkinimu su įrenginiu. Ir tas linkinimas yra pagrindas. (hardware su software linkinimas)

Kaip įmanoma sulinkinti žodį "if" su shema? Su metalo lydiniu.

Programavimą reikia įkelti ir dar papildomai sufiksuoti su kiekviena shemoje esančia dalimi (su metalu). Nesufiksavus įvyktų chaosas. Ko dar nesuprasti? Lotynišką raidyną sufiksuoti su shemoje esančiu transistoriu, su gate ir t.t. Ar padaroma tai rankomis?

Tik vėliau galėsi išdažyti visokiomis spalvomis...


_Anonimas_

Tik dar kartą patvirtinai, kad apie jokią virtualią realybę mes čia nekalbame.

Pasistengsiu paskutinį kartą pabandyti atsakyti į klausimą, nes panašu, kad jau tiesiog trollini.

Programavimo nereikia niekaip "sufiksuoti" su schemoje esančiomis dalimis. Mes tiesiog siunčiame elektrinius signalus, kurie yra interpretuojami elektros schemų, kurias mes jau esame sukūrę ir kurios nekis. Programavimas nepakeičia elektros schemos, o tiesiog aktyvuoja tam tikras jos dalis, naudodamas elektrinius signalus, kurie kontroliuoja tranzistorius.

Kol nebuvo jokių kalbų, instrukcijos ir buvo siunčiamos nuliais ir vienetais viena po kitos, jas užrašant ant popieriaus - tai buvo nepaprastai nepatogu. Tam ir buvo sukurta assembly kalba, kuri yra aukštesnio lygio, nei mašininė kalba, ir kuri yra specialiai pritaikyta tam tikrai kompiuterio architektūrai. Ji mums suteikia galimybę užrašyti sudėtingas instrukcijas suprantamesne leksika. Po assembly, žinoma, seka aukšto lygio programavimo kalbos.

cs

#6
gruodžio 11, 2016, 20:06:02 Redagavimas: gruodžio 11, 2016, 23:31:31 by cs
1 ir 0 neįmanoma paversti kažkuom daugiau. O paversti ar sukurti assembly kalbas įmanoma tik kitais įrenginiais. Vėliau įkėlus į mašiną (kuri apdoroja skirtingais signalais 1 ir 0) galima pamatyti tą programavimą.

Turi būti kita (atskira, bet ne tapati) mašina galinti sukurti programavimą. Programavimas nėra pagamintas iš 1 ir 0 pagrindo, niekas neįvedinėjo atitikmenų, nes nematė efektyvumo.

Tau istorija žinoma nevisai ta. Netgi jungiant 1 ir 0 į kombinacijas - niekada nepamatysi jokio sąlygos sakinio "if" efektingumo. 1 ir 0 jungimas į sekas neefektingas. Todėl ir sakau, kad programavimas įkeltas. Jis sukurtas dar kitu įrenginiu, apie kurį gali neieškoti ir nerasi informacijos.

Kai susifiksuoja programavimas su shemomis - tai tampa per tobula, niekas nebesigilina, kas kur ir kaip atsidūrė. Gamtoje randamas metalas naudojamas kaip atmintis. Elektros srovė jį palaiko. Elektros srovei dingus - nebelieka atminties. Palaikymas nutrūksta. Tačiau dalis jo išsaugojama kitokiame metale.

Viskas ryškiai sufiksuota. Shema drauge su elektra yra informacijos terpė, o programavimas ten įkeltas, tarsi koks failas. Programavimas nesudarytas vien iš 1 ir 0 - taip veikia ją palaikanti energija. Tačiau čia ne programavimas.


cs

#7
gruodžio 12, 2016, 18:50:25 Redagavimas: gruodžio 12, 2016, 22:20:02 by cs
1 ir 0 paskirtis yra energijos palaikymo aprašas (info log). Kai elektros srovė pereina shemos dalis, kaskart sugaunamas signalas. Tuo pat metu shema įvertina: ar signalas sugautas, ar nesugautas. Paprastai pažymima 1 ir 0. Jeigu per nustatytą laiko tarpą nespėjo sugauti - vadinasi 0, jeigu spėjo - 1. Labai svarbus laikas ir greitis, būtent jis nusako šį fiksavimą, nuo to priklauso ir komandų kokybė.

Programavimas kyla iš komandų ir seniau atrastų sakinių visai kitais įrenginiais. Tokiu principu galima tik aktyvuoti, tai kas surišta, kas sufiksuota ir yra bendra. Programavimas keičia nustatytas reikšmes, bet neviršyja nustatytų galingumų pačios shemos.

Taip paprastai programavimas nesužadinamas VR. Tik pasitelkus neaiškios kilmės žodynus tai pamatoma.

Jeigu norite oficialios nuomonės, rasite čia:
https://en.wikipedia.org/wiki/Binary_code
https://en.wikipedia.org/wiki/Binary_number

Aš tik išsakau savo požiūrį.

xsistemax

cs,medicina,biologija ir t.t. irgi yra tik aktyvuojama kažkieno iš aukščiau sudėta informacija?Juk naudojama lotynų kalba... :)

cs

#9
gruodžio 12, 2016, 22:46:42 Redagavimas: gruodžio 12, 2016, 23:23:14 by cs
Citata iš: xsistemax  gruodžio 12, 2016, 22:32:38,medicina,biologija ir t.t. irgi yra tik aktyvuojama kažkieno iš aukščiau sudėta informacija?Juk naudojama lotynų kalba...
Ji nėra aktyvuojama, ji čia buvo palikta, o per laikus ji buvo surasta panaudoti įvairiais būdais.

cs

#10
gruodžio 23, 2016, 03:24:02 Redagavimas: gruodžio 23, 2016, 04:15:29 by cs
Kadangi mano aiškinimui yra pirma suteikiama reikšmė - lotyniškoms raidėms. Aiškinimas toks, kad tai metale natūraliai susiformavusios raidės, yra visiškai ne žmogaus darbo ir neturi jokios žmogiškos kilmės. Lotyniškos raidės - nebūtinai nuo lotynų kalbos.

Gali nepriklausomai atrastas raidynas būti kontroliuojamas kaip ir kiti fizikiniai parametrai skalėmis. Būtent apie tokį metodą ir mąstau. Galima raides sukelti ar bent padaryti skale. Daugelis fizikinių parametrų yra net neįrodinėjami, nes jie savyje yra sutraukti, o reguliuojant parametrus stebima norima parametrų kaita.

Tada skalė, pati kaip funkcija yra neapibrėžiama niekaip ir yra neįrodinėjama (automatiškai teisinga ir netgi praktiškai įmanoma atlikti). Tokia skalė gali savyje talpintis raides ir kiekvienas narys gali būti kaip skalės narys. Tada bereikia pasirinkti betkurį narį susiejant su skale taip pat susiejant su shema. Pats metalas savyje gali savyje kaupti informacijas. Tačiau veikimas ir informacijos realumas labai priklauso nuo energijos padavimo.

klajunas

Jeigu pateiktum vaizdžiai, būtų daug aiškiau. Kai kalbi apie raidės susiejimą su skale, tai man iš karto į galvą ateina fizikos metodas - skalė yra tik matematikos metafora. Kad raidę-parametrą būtų galima susieti su skale, jis turi turėti matavimo vienetus. Tarkime ilgis, x, matuojamas metrais, kurie turi kiekį arba skalę, nes galima pasakyti kiek metrų.

Tačiau tokios raidės naudojamos ne informacijai įkelti/išimti, bet aprašyti sandarą ir susieti ją su matematinėmis struktūromis. Lotyniškos raidės čia ne prie ko, parametrą galima žymėti ir hieroglifu. Tai susitarimo reikalas.

Jeigu manai, kad substancijos sandaroje yra užkoduota kokia nors pirmykštė kalba, tai mąstai labai neįprastai. Galėtum plačiau paaiškinti šią savo teoriją, nes tokios nesu dar girdėjęs, o ir mano mąstymas prie tokio interpretavimo nelabai linksta.

cs

#12
gruodžio 23, 2016, 20:41:29 Redagavimas: gruodžio 23, 2016, 21:12:02 by cs
Citata iš: klajunas  gruodžio 23, 2016, 19:51:33Tarkime ilgis, x, matuojamas metrais, kurie turi kiekį arba skalę, nes galima pasakyti kiek metrų.
Teisingai supratai kaip noriu nusakyti raidyno surašymo kietame pagrinde principą. Todėl skalėje galima įsivesti betkokius sau norimus fizikinius parametrus, kurie yra neįrodinėjami, dėl to kad praktiškai jie jau anksčiau išbandyti (įvairiomis iki šiol atrastomis priemonėmis). Man atrodo panašiai galima fizikinį dydį kelią panaudoti surašant raidyną. Nuoseklus surašymas kiekvienos raidės vienaip ar kitaip atsilieka kelių ilgiais. O kada atsilieka, ar nors kiek skiriasi kelio ilgiai, tada galima pastebėti skirtingus vienetus. Vienetai skirtingi - nariai skirtingi.

Raidynas šiuo atvėju yra pasižymėjimas arba išvertimas skaičių ar heroglifų apie kuriuos užsimeni. Tokiu principu betkoks raidyno narys yra tiek reikšmingas ir tiek skirtingas, kiek ir kelių (atkarpų) padaryta. Vienaip ar kitaip raidyno nariai yra skirtingi (nes gali užiimti skirtingas pasitalpinimo vietas). Pagrindas yra fizikinis dydis kelias, kurį galima apskaičiuoti dar kitais parametrais išvedus iš laiko ir greičio sandaugos. Nors ir neatrodo, bet gali būti šiek tiek fizikos ir čia.

Raidynas neatstoja kalbos. Raidė atitinka raidę metale. Skalės arba (kelias) yra visų prarametrų pradmuo. Vien dėl to ir manau, kad toks parametrinis principas gali būti panaudotas ir raidynui, gali tiesiog raidės neduoti poveikio, bet būti kaip ilgis ar atkarpa ir toje vietoje "būti". Pavyzdžiui: 1=a, 2=b, 3=c.

Tačiau turim bėdą, nei su pikseliais nenudažysi, nei įrašysi kalbos raidyno, kol nesukursi priemonės raidynui sukurti. Raidynas turi pirma kažkaip būti atrastas, o vėliau gali būti panaudotas. Mano teorijos dalis yra apie tai, kad raidynas neaiškiomis priežastimis buvo praktiškai sukurtas. Praktiškai kol nebuvo dar programavimo. Aiškiai matosi, kad istorija neta, jokiais bitais neįmanoma atkurti jokių heroglifų, o tuo labiau kalbų. O mano manymu, tam turėjo būti daug galingesnė priemonė kurti atskirai kalbai ir kalbos simboliams, kuriuos galima būtų įkelti ir panaudoti programavimui.

Citata iš: klajunas  gruodžio 23, 2016, 19:51:33susitarimo reikalas
Ar nemanai, kad susitarimas panaudotas kaip priemonė, neprimena jokio fizikinio dėsnio iki šiol atrasto. Tai yra tiesiog metalas ir jame sutraukti visokių rūšių fizikiniai parametrai atitinkantys (garsus, raides, spalvas). Nėra be pradžios jokio įmanomo sužadinimo. Informacija turi turėti savo pradinį metodą, savo patalpinimo pradžią ir priemones naudotas iki informacijos "išsklaidymo į visas puses". Tačiau jokio tokio istorijos aprašo fizikoje nėra. Yra aprašyti pavieniai parametrai, bet pradžios ar atsiradimo - nėra. Kaikurių atsakymų - tikrai nėra, reikia pripažinti.

"Susietumas" negali būti pavadintas nei sąvybe, nei dėsniu. Susietumas labai realistiškas, tarpdimensinis.

klajunas

Manau, kad įdėjimo/išėmimo klausime nėra jokios mistikos. Tai susiję su tuo, kaip žmogus suvokia fizinius objektus - taip pat ir metalus. Metalo sandara suvokiama sluoksniuota ir tie sluoksniai susiję su skirtingomis suvokimo dalimis. Visa fizika įdedama į Z-struktūrą metaluose, kuri tiesiogiai koreliuoja su kognityvine žmogaus sąmonės atšaka. Vidinis gnostinis sluoksnis metale yra minties projekcija, o pagrindinis tokios projekcijos instrumentas yra kontinuumas.

Todėl manau, kad metaluose ne kažkas atrandama, kas ten būtų savaime, bet įdedama ir tik tada atrandama. Yra tik viena fundamentali hipotezė, kad metaluose yra kontinuumas, kuriam galima suteikti ir primesti įvairias formas. Viena vertus tam tikra forma yra tik įsivaizdavimo dalykas, bet kita vertus, yra ir tai, kas nepriklauso nuo žmogaus proto. Yra tapatybė tarp kažkokių narių, kuriuos galima žymėti x mintyje ir metale. Kadangi šie iksai susiję, tai kas atrandama apie iksą mintyje, galioja ir toms savybėms/struktūroms, kurios yra metale.

Raktinis žodis yra kontinuumas, kuris turi begalę galimybių. Tos galimybės modeliuojamos galvoje ir tada lyginamos su metalų sandara eksperimentuose. Turi būti ryšys ir tas ryšys gali būti patvirtintas, tik manau, raidės, raidynas yra simbolinė interpretacija. Gali būti, kad čia panašiai mąstai kaip aš apie "daugiagyslį", kuriuos teka informacija į sąmonės aktyvumo ciklo ekranus. Jame yra morfizmas - tai ką tu vadini "raide" - ir išilginis bei skersinis skirtumas, kuris į ekraną perduota morfizmo kodą. išilginis skirtumas yra dif, o skersinis grad. Naudojant šiuos skirtumus suformuojamas struktūrinis potencialas, kuris ekrane tampa objektu.

Tik mano terminai šiek tiek kitokie, aš imu pagrindu ne raides arba raidyną. Morfizmas - raidė yra tik simboliškai. Ir tai niekaip nesusiję su lotynišku raidynu. Taip pat čia daugiau galioja kalbant apie sąmonę, ne apie kompiuterius.

cs

#14
gruodžio 25, 2016, 00:12:53 Redagavimas: gruodžio 25, 2016, 00:19:31 by cs
Citata iš: klajunas  gruodžio 24, 2016, 11:57:07Todėl manau, kad metaluose ne kažkas atrandama, kas ten būtų savaime, bet įdedama ir tik tada atrandama.
Taip ir yra, kad įdedama, bet po panaudojimo metale visa informacija kad ir mažesnių dalelių pavidalu - niekur nedingsta. T.y. Informacija, kuri surašoma metale - nepanaikinama.

Pavyzdžiui kalbant apie laikmenas - laikmena nustoja veikti, kai yra subraižoma ar sulaužoma ir t.t. (tačiau nevisa) Tik, kaip visi linksta vaizduoti, nelabai įmanoma, kad informacija prankyktų ar išgaruotų, ar (elektronai išbėgiotų). Išgaruoti gali fragmentas, ar tik dalinė informacijos kaupimo dalis. Dalimis gali informacija surašyta metale "išbyrėti kartu su metalu". Į metalą ji ir buvo surašyta.

Nelabai norėjau pavaizduoti, kad metale randamas raidynas yra metale. Metale nebūna, kol neįrašoma. Bet viskas kartu ir įrašymas yra su metalu natūralus vyksmas. Jeigu metale yra galimybė kaupti informacijas, vadinasi, gamtoje formuojama kibernetinė ar netgi informacinė terpė.

Informacijai įrašyti reikalingas "kelias". Šiuo atvėju "kelias" yra paviršius, galimas ištikro būti panaudojamas kaip kaupiklis. O po jo paviršiumi, labai nuosekliai yra surašomi elektronai. Tie patys elektronai panaudojami kaip ir informacijos atgaminime. Todėl tie elektronai įgauna nematomas reikšmes, kurios ir yra pati informacija reikalinga nuskaitymui. Todėl nuskaitymas gali būti sudarytas kaip nuoseklus skaitiklis, galintis iš reikalingos vietos paiimti reikalingas informacijas.

Tačiau elektronai tėra nuskaitymo dalyje. Tik puse darbo suvokta. Tada kas pasilieka ištiesų metale? Ar įrašoma kita rūšis kvantinių būsenų ar dalelių?


Aukštyn