Kaip įmanoma psichotroninė telepatija?

Pradėjo klajunas, lapkričio 16, 2015, 17:44:55

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

_Anonimas_

Ech, aplenkė mane @TinSoldier :D Manau, labai gerai viską paaiškinai, bet vis tiek įkeliu, ką parašiau:
Na, mokslinio metodo žingsniai, jei jau labai supaprastinime, yra klausimas -> hipotezė -> tyrimas -> išvados. Visi žingsniai yra logiški ir net nežinau, ką čia daugiau ir aiškinti, bet pabandysiu pateikti pavyzdį iš istorijos.
Tarkim nesupranti, kokia yra atomų sandara, tad iškeli hipotezę, kad atomų modelis yra labai panašus į planetos ir palydovo modelį, tik čia neigiamo krūvio dalelė skrieja aplink teigiamo krūvio branduolį. Iš šios hipotezės seka labai svarbus teiginys - kadangi elektronas skrieja aplink branduolį, jis turi turėti tam tikrą pagreitį, nukreiptą į branduolį. Iš ankstesnių eksperimentų žinome, kad pagreitis priverčia elektringąsias daleles spinduliuoti elektromagnetinę radiaciją ir taip prarasti energiją. Jeigu tai yra tiesa, tai pagal skaičiavimus elektronas turėtų labai greitai prarasti visą savo energiją ir trenktis į branduolį. Taigi nusprendi padaryti eksperimentą ir patikrinti, ar tai yra tiesa realybėje. Žinoma, eksperimentas rodo, kad tai realybėje nevyksta, tad turi sukurti naują hipotezę. Dabar pagalvoji, kad gal išties elektronas yra branduolio išorėje, bet jis gali turėti tik tam tikras energijas (būti energijos lygmenyse). Patikrini, kad taip iš tiesų vyksta ir elektronai negali turėti energijos, kuri yra tarp tam tikrų energijos lygmenų. Padarai išvadą, kad šis energijos lygmenų modelis atitinka realybę ir svarbiausia - parašai šio tyrimo limitacijas: kad ir supranti, jog elektronai užima energijos lygmenis, deja, negali paaiškinti, kokie dėsniai tai apibrėžia. Bet tai nėra katastrofa, nes modelis yra atviras ateities patobulinimams. Ir taip atsitinka, kad po keliolikos metų Šriodingeris su šutve suformuoja kvantinę teoriją, kuri puikiai paaiškina šį keistą tavo aprašytą elektrono elgesį ir dar daugiau.
Koks moralas? Mano manymu, pats svarbiausias mokslinio metodo bruožas, jog tai nėra negrįžtama veiksmų linija, kaip kad galėjo pasirodyti iš mano pirmo sakinio, bet tai yra ciklinis procesas. Rodyklės iš išvadų visų pirma veda į hipotezę, o vėliau, kai hipotezė pasitvirtina, ir į naujus klausimus. Moksliniame metode vienintelis ribotumas yra tas, kad ne visada įmanoma kontroliuoti kintamuosius ir taip atlikti pakankamai išsamų tyrimą, o tenka stebėti, tai, kas jau yra įvykę arba vyksta (pvz. kosmologija). Bet nežinau kito metodo, kuris galėtų apeiti šią problemą.

klajunas

Dabar, kaip žadėjau, pateiksiu fizikos metodą, kaip aš jį įsivaizduoju, kol kas nereplikuodamas į komentarus. Pastebėjau, kad bandėte neapkrauti savo įsivaizdavimų sudėtingais išvedžiojimais, kaip ir tinka forumui ir bandėte pasilikti mokslo filosofijos rėmuose, labai abstrakčiai, bet iš principo. Aš renkuosi kitą variantą ir pateiksiu fizikos metodą tokį, kokį pats nustačiau skenuodamas su fizika susijusią literatūrą. Tai bus daugiau techninis požiūris, bet ne per daug, nes pabandysiu apsiriboti Bendrąja fizika ir šiek tiek paliesiu aukštosios fizikos techninius elementus.

Ką daro fizikas pirmiausiai? Jis sukuria fizinę sistemą, kuriai pritaiko tam tikrus stereotipinius standartinius ir šabloniškus veiksmus. Tie veiksmai yra a) fizinės sistemos parametrizavimas, b) kiekvieno parametro matematizavimas, pritaikant skaičiaus operatorių ir c) parametrų susiejimas tam tikrais santykiais, po šito veiksmo gaunant formulę, kuri ir aprašo pagrindinį „dėsnį". Čia atrodo viskas gerai, labai geras ir efektyvus metodas. Tačiau jis turi labai ribotas galimybes. Nes ribotas sąmonei empiriniu patyrimu galimų išskirti parametrų skaičius, kadangi yra tik tokios pagrindinės fizikos kategorijos: a) substancija, b) erdvė, c ) judėjimas, ir d) laikas.

Vadinasi galimi tokie deriniai: a) erdvė-laikas, b) substancija-laikas, c) substancija-erdvė, ir d) substancija-substancija. Šių parametrų ir galimų santykių matematizavimas yra tik skaidymas į gabaliukus pagal pasirinktą matavimo vienetą, t. y., metro standartas, sekundės standartas, kilogramo standartas ir t.t. Erdvė yra 5 metrai, laiko yra 100 sekundžių ir t.t.

Toliau nelendant į mandrą matematiką, Bendrosios fizikos formulėse apsiribojama standartiniais aritmetiniais veiksmais, kurie susiveda į skaičių jungimą ir atskyrimą. Bet tai dar per daug primityvu. Galima užgriebti sudėtingiau - santykiai lygtyse (diferencialinėse ir integralinėse) yra intensyvūs, t.y. nukreipti į vidų, pavyzdžiui, funkcijos išvestinė ir ekstensyvūs, nukreipti į išorę, pavyzdžiui, integralai. Integralai ir išvestinės susijusios lygtyje kaip daugyba ir dalyba, t. y., jeigu vienoje lygties pusėje turime sandaugą prilygintą rezultatui, tai atlikę lygties pertvarką ir perkėlę skaičių į kitą lygybės pusę, gauname „išvestinę" arba dalybą.


 
Visas šis šablonas yra sukraunamas į fizinę sistemą ir fizikas gauną pagrindinę fizinės sistemos „mechanikos" lygtį. Niutono F=ma, F/m=a; arba Lagranžo


 
Kuri prilygsta Niutono lygčiai


 
Kodėl šis ryšys yra labai svarbus? Todėl, kad jis perkeltas į kvantinių laukų kūrimo šabloną, tik vietoje funkcijų naudoja banginės funkcijos arba kvantinio lauko operatorių, kuriuos įstato į Lagranžo lygtį. Ši lygtis tokia svarbi todėl, kad iš jos išvedamos įvairių kvantinių laukų reliatyvistinės mechanikos lygtys, kurių ištakos yra primityvi Niutono pagrindinė lygtis.

Ir kur tik nepažiūrėsi visur taikomas tas pats šablonas, tik šiek tiek modifikuotas, performuluotas į kitą matematinę struktūrą, bet iš esmės ekvivalentiškas. Man kyla toks klausimas ar šis metodas, net jeigu ir efektyvus skaičiavimuose ir matavimuose, yra adekvatus bet kokios realybės aprašymo būdas? Ar gali išsemti viską? Juk akivaizdu, kad ne. Maža to, jis net neįgalus sprendžiant daugelį klausimų, pavyzdžiui, sąmonės. Šitas metodas nėra joks absoliutas ir jį ne tik galima, bet ir būtina išplėsti. Ir tai nebūtinai fantazija.

Dabar apibendrinant. Fizikos metodo esmė yra trijų kontinuumų sujungimas, kurių visi yra žmogaus galvoje: a) sensoriumo kontinuumas su b) fizinių parametrų sistemų kontinuumais ir c) matematinių struktūrų kontinuumais. Visa empirika lieka žmogaus galvoje, o skirtingas sritis jungia kontinuumų ekvivalentiškumo klausimas - kontinuumai ekvivalentiški galvoje todėl, kad taip į bendrą vaizdinį juos suriša smegenys, o matavimai yra tik figos lapelis, kuris pridengia šį primityvumą, kuris užmaskuojamas "efektyvumo" sąvoka.

_Anonimas_

Citata iš: klajunas  lapkričio 19, 2015, 16:02:08Nes ribotas sąmonei empiriniu patyrimu galimų išskirti parametrų skaičius, kadangi yra tik tokios pagrindinės fizikos kategorijos: a) substancija, b) erdvė, c ) judėjimas, ir d) laikas.

Vadinasi galimi tokie deriniai: a) erdvė-laikas, b) substancija-laikas, c) substancija-erdvė, ir d) substancija-substancija.
Iš kur tu šitas kategorijas ištraukei?

Citata iš: klajunas  lapkričio 19, 2015, 16:02:08Visas šis šablonas yra sukraunamas į fizinę sistemą ir fizikas gauną pagrindinę fizinės sistemos „mechanikos" lygtį. Niutono F=ma, F/m=a; arba Lagranžo
Citata iš: klajunas  lapkričio 19, 2015, 16:02:08Kodėl šis ryšys yra labai svarbus? Todėl, kad jis perkeltas į kvantinių laukų kūrimo šabloną, tik vietoje funkcijų naudoja banginės funkcijos arba kvantinio lauko operatorių, kuriuos įstato į Lagranžo lygtį. Ši lygtis tokia svarbi todėl, kad iš jos išvedamos įvairių kvantinių laukų reliatyvistinės mechanikos lygtys, kurių ištakos yra primityvi Niutono pagrindinė lygtis.
Na, ką čia rašei apie matematiką daugiausiai teisinga, išskyrus dalis apie kvantinę fiziką. Kvantinėje fizikoje Langrangian beveik nenaudojama, vietoj to pasitelkiama Hamiltonian, vien dėl to, kad kvantinėje mechanikoje daug kas yra išreikšta per momentum. Bet taip, čia esmės nekeičia. Aš nematau, jokios problemos, kad kvantinė fizika yra susieta su klasikine mechanika. Nes, ar tai būtų klasikinė ar kvantinė mechanika, energijos tvermė galioja tiek tam, tiek anam (neskaitant mažo laiko tarpo, kurį apibrėžia uncertainty principle). Esmė tame, kad tiek Langrangian, tiek Hamiltonian gali padėti generalizuoti problemą ir tiek.

Citata iš: klajunas  lapkričio 19, 2015, 16:02:08Ir kur tik nepažiūrėsi visur taikomas tas pats šablonas, tik šiek tiek modifikuotas, performuluotas į kitą matematinę struktūrą, bet iš esmės ekvivalentiškas. Man kyla toks klausimas ar šis metodas, net jeigu ir efektyvus skaičiavimuose ir matavimuose, yra adekvatus bet kokios realybės aprašymo būdas? Ar gali išsemti viską? Juk akivaizdu, kad ne. Maža to, jis net neįgalus sprendžiant daugelį klausimų, pavyzdžiui, sąmonės. Šitas metodas nėra joks absoliutas ir jį ne tik galima, bet ir būtina išplėsti. Ir tai nebūtinai fantazija.
O tai koks dabartinis metodas gali atsakyti į klausimus, susijusius su sąmone?

klajunas

#48
lapkričio 19, 2015, 18:02:06 Redagavimas: lapkričio 19, 2015, 18:04:17 by klajunas
Citata iš: _Anonimas_  lapkričio 19, 2015, 16:27:09Kvantinėje fizikoje Langrangian beveik nenaudojama, vietoj to pasitelkiama Hamiltonian, vien dėl to, kad kvantinėje mechanikoje daug kas yra išreikšta per momentum
Aš kalbu ne apie kvantinę mechaniką, bet apie kvantinių laukų teoriją, o čia visgi naudojamas Lagranžianas, o ne Hamiltonianas. Bet čia nėra jokios problemos, ne vien dėl to, ką tu sakai, bet ir dėl to, kad yra konvertavimo iš vieno į kitą formulė. Čia yra ne esmės, bet formuluotės klausimas.

Citata iš: _Anonimas_  lapkričio 19, 2015, 16:27:09Nes ribotas sąmonei empiriniu patyrimu galimų išskirti parametrų skaičius, kadangi yra tik tokios pagrindinės fizikos kategorijos: a) substancija, b) erdvė, c ) judėjimas, ir d) laikas.Vadinasi galimi tokie deriniai: a) erdvė-laikas, b) substancija-laikas, c) substancija-erdvė, ir d) substancija-substancija. Iš kur tu šitas kategorijas ištraukei?
Skaičiau daug fizikos formulių, kurios sudarytos iš parametrų ir operatorių ir ištraukiau.  :D

_Anonimas_

Citata iš: klajunas  lapkričio 19, 2015, 18:02:06Aš kalbu ne apie kvantinę mechaniką, bet apie kvantinių laukų teoriją, o čia visgi naudojamas Lagranžianas, o ne Hamiltonianas. Bet čia nėra jokios problemos, ne vien dėl to, ką tu sakai, bet ir dėl to, kad yra konvertavimo iš vieno į kitą formulė. Čia yra ne esmės, bet formuluotės klausimas.
O, rimtai tu apie QFT rašei :D Čia vienas iš tų kartų, kai mačiau tai, ką norėjau matyti.

Citata iš: klajunas  lapkričio 19, 2015, 18:02:06Skaičiau daug fizikos formulių, kurios sudarytos iš parametrų ir operatorių ir ištraukiau.  :D
Na, bet tai kokia šito esmė? Čia tas pats kas sakyti, kad tvartą sudaro trys kategorijos: sienos, karvės ir melžimas.

klajunas

Citata iš: _Anonimas_  lapkričio 19, 2015, 19:11:20Na, bet tai kokia šito esmė? Čia tas pats kas sakyti, kad tvartą sudaro trys kategorijos: sienos, karvės ir melžimas.
Čia aš ant fizikų pavariau tik tam, kad nebūtų per daug pasikėlę, nes jie tikrai nėra jokie proto stebuklai. Esmė to, ką aš rekomenduoju visiems fizikams padaryti yra išplėsti šį metodą į parapsichologijos sritį.

Pavyzdžiui, kodėl nebūtų galima kurti sąmonės ir atitinkamai telepatijos teorijos taip, kaip kažkada buvo sukurta Higgso lauko teorija paaiškinti masei.

(Beje, netikiu, kad CERN iš tikro šią teoriją įrodė. Man taip atrodo, kad tai daugiau buvo viešųjų ryšių akcija, nors, aišku, tokia įtikinama, kad net Nobelio premiją davė.  ;D )


Vytautas

Citata iš: klajunas  lapkričio 19, 2015, 19:25:14Čia aš ant fizikų pavariau tik tam, kad nebūtų per daug pasikėlę, nes jie tikrai nėra jokie proto stebuklai. Esmė to, ką aš rekomenduoju visiems fizikams padaryti yra išplėsti šį metodą į parapsichologijos sritį.
Šiaip visumoje esam elektromagnetinių impulsų visumą. Kai tą savybę prarandame tampame lavonais. Taip kad fizikams čia tikrai yra ką veikti. Bet ta visuma tėra pasekmė. O kur priežastis?  :)

klajunas

Manau šiek tiek kitaip - esame sluoksniuotas pyragas. Elektromagnetiniai impulsai yra pats paviršius, kurį fizikai vadina LF (leptonų fotonų) sluoksniu. Toliau eina QGF sluoksnis (kvarkų gliuonų q-fotonų). Dar giliau vadinamasis GN sluoksnis (gnostinių kompleksų), iš kurio sudarytos sielinės substancijos. O priežastis? New Age ezoterikai ją vadina Šaltiniu.

Kitaip sakant, elektromagnetiniai impulsai - tai ne žmogus, bet žmogaus lukštas.  ;D

Visažinis

Abejoju, ar tu teisinga forumą pasirinkai. Ar manai čia daug kas gali fizikos formulėm su tavim bendrauti?

klajunas

Citata iš: Visažinis  lapkričio 20, 2015, 14:14:22Abejoju, ar tu teisinga forumą pasirinkai. Ar manai čia daug kas gali fizikos formulėm su tavim bendrauti?
Čia buvo tik atsakymas į vieną konkretų klausimą, aš niekada formulėmis bendrauti nesiruošiau, bet kas domisi turi žinoti, kad galiu ir formulėmis, jeigu ką domina.

Aš čia norėjau parodyti, kad šitas kelias yra labai lengvas ir jis, neabejoju, visas yra ištyrinėtas ir valdžia turi rezultatus, o jeigu turi juos, tai galima neabejoti, kad randa ir praktinių pritaikymų.

Man tik įdomu ar pavyko bent kiek išklibinti nepajudinamą skepticizmą, kad "ne ir viskas, ir nėra ką daugiau šnekėti, o tu su savo formulėmis varyk iš čia". Tada tai aišku iš tikro man nebus čia ką veikti. Nes tuo, ką aš teigiu, aš žmonėms ne blogo, bet gero noriu. Ateinu su ištiesta ranka, o randu tik surambėjusį mąstymą ir susidorojimo mašiną, kurios tikslas ne idėją paplatinti, bet sumalti į miltus viską, kas neįtelpa į sisteminius rėmus.

Be to, čia tik viena tema, apšilimui, ją bus galima uždaryti, jeigu neatsiras norinčių diskutuoti ir pradėti kitas temas.

klajunas

Kad būtų į ką reaguoti, vėl prie temos.

Paaiškinsiu, kuo skiriasi mokslinis ir parapsichologinis metodas, kad nebūtų beprasmių ginčų, nepataikančių į klausimo esmę. Mokslininkai didžiuojasi savo kontroliuojamais eksperimentais, kurie pagrįsti tiksliais savybių matavimais. Tačiau pabandykite pamąstyti, kas tai yra matavimais pagrįsta sistema.

Paimkime liniuotę su skale, chronometrą, svarstykles ir judesio detektorių. Padėkime dvi kaladėles tam tikroje padėtyje. Tada vieną iš jų ranka pastumkime taip, kad kartu pajudėtų ir kita kaladėlė. Matavimo prietaisais galime išmatuoti kelio ilgį (liniuote), judėjimo trukmę (chronometru), sistemos svorį (svarstyklės) ir judesio įvykį (judėjimo detektorius). Surašomi visi skaičiai, ir teigiama, kad čia yra tikras ir vienintelis tikrovės pažinimas, kurį naudoja Mokslas iš didžiosios raidės.

Dabar atlikime kitą veiksmą. Išmetam visus matavimo prietaisus, paliekam tik kaladėles. Kas lieka? Ar lieka tikrovė? - Lieka. Ar lieka pažinimas? - Klausimas. Nes jeigu vieninteliu pažinimo būdu laikomas mokslinis, tai pašalinus prietaisus nelieka ir mokslinio pažinimo. Bet tai nereiškia, kad nelieka jokio kito sąlyčio su tikrove būdo. Lieka pirmapradis, betarpiškas santykis su ja, kurį taip pat galima laikyti pažinimo forma. Būtent tokią formą ir naudoja kai kurie ezoterikai.

Aišku galima į mokslo rėmus pamėginti įsprausti ir ezoteriką. Tada dedi visus išvardintus prietaisus šalia ir atlieki „eksperimentus". Tačiau akivaizdu tai, kad metodo galimybės ribotos, nes sąveika su objektu vyksta netinkamu būdu, nes jai reikia ne kontakto ir skalės, bet tam tikros pirmapradės sąmonės būsenos, iš kurios kyla nors ir kitoks, bet visgi taip pat pažinimas.

xsistemax

Klajune,džiaugiuosi,jog čia pasirodei.:)
Tu teisus,būtina kurti naujas mokslines metodikas,kad išsiaiškinti paranormalių reiškinių prigimtį,galų gale juos įvaldyti..Įrodinėti,kad jie egzistuoja nereikia,tokių reiškinių kiekis ir dažnumas kalba pats už save.
Visa problema tame,jog pasaulį pojūčiais ir prietaisais stebime labai siaurai,lyg tamsiame miške klaidžiotume pasišviesdami siauru lazerio spinduliu.Todėl matome labai mažai.Fiksuojami poveikiai ir sąveikos tą patvirtina.
Sąmonė yra labai menka psichinės veiklos dalis,ji ir sąveikauja su tradicinio mokslo tyrinėjama pasaulio dalimi.Paranormalūs reiškiniai glūdi gilesniame lygmenyje,kuris iš esmės prieinamas tik pasąmonei.Tai subtiliųjų materijų sritis,prieigą prie kurios neįmanoma užtikrinti sąmoningai.Tai ir atbaido oficialųjį mokslą.
Daug perspektyvų šitoje srityje turi kvantinė mechanika,ne už kalnų naujos mokslo srities,kvantinės psichofizikos atsiradimas.Juk telepatija iš esmės gali būti aiškinama kvantų porų sąveika.

klajunas

Visiškai su tuo sutinku. Manau, kad perdėto skepticizmo loginė problema ta, kad jie modelį, kuris paaiškina vieną procentą tikrovės, aiškina kaip visą, šimto procentų tikrovę. Todėl jiems atrodo, kad jeigu jų modeliui prieštarauja, tai iš principo neįmanoma. Jeigu suprastų, kad 99 proc. tikrovės kol kas neaprėpia joks mokslinis modelis, tai nebūtų tokie užsispyrę, kad neįmanoma ir viskas. Laisvos vietos naujoms teorijoms, sukurtoms pačiais įvairiausiais metodais, taip pat negriežtais ir nemoksliniais, per akis. Nes kaip sakiau, pažįsta tikrovę ne tik mokslininkas. Pažinimas yra daug daugiau.

klajunas

#58
balandžio 12, 2016, 11:17:08 Redagavimas: balandžio 12, 2016, 11:19:48 by klajunas
Prie telepatijos temos, mano naujausios mintys. Gal pavyks atgaivinti diskusiją?

Minčių bendrapasaulis

Seniau buvo įprasta manyti, kad kitas žmogus bent kažkiek turi būti paslaptis, turi turėti privačią kertelę, kur galėtų jaustis visiškai „saugus". Viena iš tokių kertelių būdavo mąstymas ir mintys. Kita vertus, jos labai domindavo, todėl žmonės vieni kitus sekė ir šnipinėjo, siekdami išsiaiškinti vienas kito paslaptis. Tačiau tai - seniai praeitis, nes tokios saugios zonos neliko ir atitinkamai neliko paslapčių. Šiais laikas paslaptimis būti neįmanoma, paslaptis nėra nei vienas žmogus. To galima norėti, galima reikalauti, bet tai - neįmanoma. Galima tik gražiai ir patraukliai apsirengti, kaip kūnų bendrapasaulyje. Taip yra todėl, kad išslaptintos mąstymo paslaptys ir įmanoma vieno ar kito tipo telepatija.

Prieš pradėdamas aiškinti, pakartosiu savo telepatijos rūšių skirstymą, šį terminą suprantant labai plačiai, kaip vidinio pasaulio iškėlimą į viešumą vienu ar kitu būdu, turint omenyje atvejus, kai tam naudojamos specialios technikos. Telepatija yra

a) kognityvinė,

b) technologinė, ir

c) natūrali.

Kognityvinė telepatija naudoja minčių anatomijos panaudojimo metodą, nes iš esmės mintys yra pasaulio arba kalbos struktūra. Pasaulio struktūra yra vaizdinė mintis, kurioje išskleidžiamos vaizdinės pasaulio schemos; kalbos struktūra yra semantinė mintis, kurioje aktualizuojamos lingvistinės schemos, tokios kaip pavadinimų sistemos ir gramatika. Pasaulis ir kalba persikloja ir yra abipusiai atvaizdžiai vienas į kitą, naudojant aibių teorijos terminus. Bet kas gi yra pasaulis? Tai tik iš įvairių rakursų ir perspektyvų matomas žemės rutulys, koks nors jo paviršiaus fragmentas. Šis fragmentas sukalbinamas, priskiriant jam pavadinimus ir jam priskiriama tam tikra įvykių, veiksmų seka arba istorija. Kalbos struktūros yra visa žodynas, turint omenyje mano naudojamą schemą, kurioje pasaulis skirstomas į gyvą-negyvą, natūralų-dirbtinį ir t.t. Gramatika tai vyksmų ir veiksmų schemos, bei daiktų, jų struktūrinių dalių pavadinimai. Visa tai žinant, žinomos visos minčių galimybės ir, atitinkamai, naudojant papildomus duomenis galima išrinkti tikimybes, tendencijas, klasifikuoti žmonių tipus pagal jų reakcijas ir t.t.

Technologinė telepatija naudoja moduliuotą elektromagnetinę indukciją. Ši telepatija vyksta pagal žinomą technologinę schemą siųstuvas-nešėjas-imtuvas. Taip pavyzdžiui, natūraliai veikia kūnų bendrapasaulio netikra „telepatija", kuri atveria mūsų aplinkoje esančią daiktišką ir kūnišką situaciją. Šaltinis-siųstuvas yra saulė, dirbtinis šviestuvas; nešėjas yra elektromagnetinės bangos; toliau eina atspindintis objektas; imtuvas yra akies tinklainės ekranas, kuris gali priimti fotonus ir iš indukuotų signalų, dešifruoti objekto savybes. Tokios yra dvi fizinės akys. Tačiau akies funkcija seniai technologiškai atkartota ir mes turime fotoaparatus ir filmavimo kameras, kurios surenka signalus ir atgamina akims skirtus vaizdus. Su šiomis technologijomis reikalas tik tas, kad atgamintas signalas skirtas ne tiesiai sąmonei, kaip veikia pati akis, bet akims ir tik per jas vaizdai pasiekia sąmonę.

Technologinė telepatija gali pasiekti minčių bendrapasaulį. Tai reiškia, kad šaltinis yra pačios mintys, kurios turi elektromagnetinį komponentą; imtuvas yra minčių fotonų gaudymo antena-ekranas; ir dekoderis, kurio programa, pagal sudarytus žodynus, išverčia elektromagnetinius fotonus į informaciją ir tada perkelia jas į ekranus. Dar vienas variantas, kai informacija ne tik paimama iš vidaus, bet ir siunčiama ne į išorinius ekranus, skirtus akims, bet į vidinį sąmonės ekraną, apeinant akių tinklainę. Tai vyksta panaudojant neurorecepciją. Kadangi sąmonės ekraną formuoja neuronai, tai juos atitinkamai veikiant, galima į sąmonę tiesiogiai perkelti informaciją. Šitaip, tarp dviejų sąmonių įsiterpia telepatijos technologija, kuri imituoja telepatinės akies funkcijas, per kurias susiejamos dvi sąmonės tiesioginiu ryšiu. Šitaip atsiranda minčių bendrapasaulis, papildantis kūnų bendrapasaulį. Kaip tai veikia priklauso nuo technologinių telepatijos akių tinklo architektūros.

Paskutinė telepatijos rūšis yra natūrali telepatija. Pavadinimas rodo, kad technologinė akis turi turėti organinį analogą arba kitaip sakant smegenyse, arba anapusinėje sieloje, turi būti telepatijos organas. Ezoterikoje pavyzdžiui, tvirtinama, kad natūralus telepatijos ir ryšio su anapusiniu pasauliu organas yra kankorėžinė liauka, kuri atlieka trečios akies vaidmenį. Gali kilti klausimas, kodėl mes nesame telepatai, jeigu visi turime šį organą. Atsakymas paprastas, iš žmonių šitas gebėjimas atimtas prievarta, sugadinant arba užslopinant trečiąją akį. Tai yra ne kas kita, kaip trečios akies smegenų žievės lobotomija, kuri padaroma tam, kad žmogus būtų susilpnintas ir jį būtų galima išnaudoti kaip darbinį gyvulį. Tad natūralios telepatijos gebėjimo praradimas susijęs su sąmokslu prieš žmogų.

Schematiškai ši struktūra gali būti pavaizduota taip.



Šiame paveikslėlyje matome dvi, kūno akis ir trečią vidinę akį, kuri yra telepatijos organas. Daugeliui, žmonių jis nėra aktyvuotas, tad jiems įmanoma tik kognityvinė arba technologinė telepatija. Tačiau jeigu trečia akis nėra fiziškai apakusi arba amputuota, tai yra įvairios technikos, kurios leidžia bent pabandyti ją atidaryti. Tik nereikia trečios akies painioti su kognityvine telepatija arba vaizduote, nes ši leidžia tik pasyvią telepatiją, be komunikacijos. Kitaip sakant, tik „skaityti" kito žmogaus minčių galimybes. Aktyvi telepatija gali būti tik technologinė arba natūrali.

Dabar apie tai, kaip ši sistema naudojama organizacijoje. Kalbėsiu tik apie aktyvią telepatiją, kuri gali sujungti žmones į tinklą naudojant įvairias tinklo architektūras, tarkime pagal ryšio tipą, kryptį, tinkle esančių žmonių skaičių ir t.t. Šią architektūrą ypač lengva modifikuoti esant technologinei telepatijai.

Taigi valstybės organizacija naudoja aktyvią ir pasyvią telepatiją, todėl ji visada veikia dviejuose lygmenyse: kūnų bendrapasaulyje ir minčių bendrapasaulyje. Kūnų bendrapasaulyje gyvena visi, bet ypač žemesnė klasė, o į minčių bendrapasaulį priimami tik rinktiniai žmonės, pirmiausiai valdžios agentūra. Čia įmanomos įvairios tinklo architektūros, kurios formuoja tam tikrą hierarchiją ir sistemą. Jos yra dirbtinės, tai yra, keičiamos pagal poreikius. Tokia sistema valstybei naudinga todėl, kad leidžia pajungti žmones prie šio tinklo ir kontroliuoti jų mąstymą, o jie, tuo tarpu, nežino, kad yra šitaip stebimi. Taip pavyzdžiui, apvaginėjami talentai ir genijai, vagiamos žinios, teorijos, gebėjimai, metodikos, planai, idėjos ir t.t. Be to, valdžia gali planuoti šiame minčių bendrapasaulyje nusikaltimus, kurių su dabartinėmis kriminalistikos technologijomis niekaip neįmanoma išaiškinti ir įrodyti. Taip yra todėl, kad visi valdžios organizatoriai dirba telepatijos principais ir kūnų pasaulyje nebūna jokių įrodymų. Tad jie gali išsisukinėti nuo atsakomybės apeliuodami į „nekaltumo prezumpciją". Atseit, kol neįrodyta - jie nekalti, ir žino, kad be jų valdomų technologijų, įrodyti neįmanoma. Tokiu principu nusikaltimus daro visos valstybės. Ir būtent dėl tokių priežasčių joms beveik visada pavyksta išsisukti.

Matome, kad valstybėje šios technologijos beveik išimtinai naudojamos nusikaltimų organizavimui. Valdžia tuo nesidalina todėl, kad bijo prarasti pranašumą ir supranta, kad jeigu paslaptis paaiškėtų, būtų išaiškinti visi valstybės nusikaltimai. Todėl lig šiol technologinė telepatija yra valstybinė paslaptis. Apsiginti nuo to būtų galima tik su natūralia telepatija, bet kad taip neatsitiktų, visiems trečia akis kastruojama ir jie telepatijos gebėjimą praranda. Natūrali telepatija valdžiai baisi todėl, kad ji nepripažįsta jokios architektūros, ir telepatų tinkle visi žmonės turi lygias sąlygas matyti vienas kito vidų, ko nepasakysi apie technologinę telepatiją.

https://psichotronika.wordpress.com/2016/04/09/minciu-bendrapasaulis/

Bla

Citata iš: klajunas<...>
Minčių bendrapasaulis
<...>
O kas, jeigu telepatija, kad ir kokia jos prigimties bebūtų, tiesiog tėra tam tikros sąveikos (tai net nebūtinai turi būti energija) pasireiškimas? Tiesiog keistai atrodo, kad kažkas kažką gali taip imti ir valdyti. Vargu, ar tai įmanoma apskritai, nebent pats asmuo pasiduoda tai įtakai. Nes na, jeigu asmuo nenori būti valdomas, tai kaip jį gali valdyti? Niekaip, nes jis to nenori ir pareiškė valią, kad to jam nereikia ir jis nenori. Taip, jeigu jis bus pavojingas, galima jį sunaikinti, pavyzdžiui, nužudyti, sugadinti psichiką. Tačiau pati asmenybė niekaip nebus nugalėta, nes būtų taikomos invazinės priemonės jai slopinti ir tiek. O jeigu ta asmenybė bus stipresnė negu invazinių priemonių sąveikų visumą, tai tada ta asmenybė tokias priemones tiesiog gan lengvai turėtų nušalinti.

Aukštyn