Revoliucija medicinoje: gyvensime ilgiau nei 150 metų?

[_Anonimas_]

Tokios nesąmonės seniai negirdėjau. Jei žmonės neskirtų tiek laiko visokiems pseudomoksliniams "matematiniams" modeliams, kurių net patys nemoka tiksliai apibrėžti, tai gal išties dabar turėtume galimybę gyventi daug ilgiau.

[xsistemax]

O sakai,kad audringų ginčų nerandi.
Kas konkrečiai yra nesąmonė?Nesutinki su grafiko forma?Nusibraižyk paprasčiausią koordinačių sistemą:fiziniai-psichiniai pajėgumai y ašyje,gyvenimo trukmė-x.Nepaisant menkų aberacijų nepastebėti parabolės gali tik aklas.Grafiko galuose aiškiai matomas kontrolės bei sinchronizacijos stiprėjimas bei silpnėjimas.
Savaime kyla klausimas,kas yra tas koordinatorius ir sinchronizatorius.Ir atsiranda abejonė,jog matome ne visą trajektoriją,o tik dalį kažko daugiau.Matematinis modeliavimas yra mokslinis metodas,tiesiog nėra kito analizės būdo.
Bet jei esi užkietėjęs materialistas,tai grafiko galams paaiškinti sugalvosi visokias Didžiojo sprogimo,infliacijos teorijas bei singuliariumus,tokiu būdu save įvarydamas į desperatišką savo teorijos pateisinimo ieškojimą išgalvojant vis naujus reiškinius,kurių realybėje nėra nei "kvapo"...

[_Anonimas_]

Man rodos, tu gyvenime nesi daręs matematinio modeliavimo, nes matematinis modeliavimas yra metodas, galintis fittinti grafiką jau turimiems duomenims. Tu net negali apibūdinti, kas tiksliai yra fiziniai - psichiniai pajėgumai, tai iš kur galima gauti duomenis ir rasti artimiausią funkciją least squares metodu? Bet ir apie pastarąjį, ko gero, gyvenime nesi girdėjęs, nes, ką čia darai, yra ne matematinis modeliavimas, o bereikšmių grafikų peckeliojimas ir popieriaus gadinimas.

[xsistemax]

Iš to,jog reikalauji precizikos darau išvadą,jog esi matematikas.
Man,kaip fizikui,gerai pažįstamas matematinis modeliavimas,bet dažniausiai tenka veikti priešingai:sukurti matematinį modelį ir po to realizuoti procesą realybėje.Todėl gerai žinau,jog realybėje šimtaprocentinės precizikos nėra dėl parazitinių ryšių.
Grafikas iš esmės vienodas,kokį parametrą nepaimtum.Kad ir atpažinimo reakciją smegenyse,vadinamą P300.Reakcijos greitis ir intensyvumas brėžia parabolinę kreivę.Aukščiausias taškas-maždaug 40-ies metų amžiuje.
Beveik tas pats su jėga,ištverme,metabolizmu ir t.t.
Duomenų šitam tyrimui per akis,žmogus nėra kažkokia retenybė.
Geriausias rezultatas gaunamas tiriant statistinius vieno ar kito parametro duomenis pagal amžiaus grupes.Imant pagal lytis atskirai moterų grafikas turi gan ryškų netolygumą klimakteriniu laikotarpiu.Dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros.
Nukrypom nuo temos.Tiesiog manau,jog žmogui pilnai užtenka dabartinės gyvenimo trukmės,daug didesnė problema yra ligos.Aš asmeniškai norėčiau sulaukti tų 75-erių sveikas,žvalus ir šviesaus proto,sukviesti per savo paskutinį gimtadienį artimus žmones,su jais pabendrauti,pajuokauti,atsisveikinti ir su šypsena veide mirti.

[_Anonimas_]

@xsistemax, deja, esu ne matematikas. Jei įdomu, studijuoju elektronikos ir elektros inžineriją.
O dėl tavo fizikos išsilavinimo verčia abejoti jau vien ši frazė:

Bet jei esi užkietėjęs materialistas,tai grafiko galams paaiškinti sugalvosi visokias Didžiojo sprogimo,infliacijos teorijas bei singuliariumus,tokiu būdu save įvarydamas į desperatišką savo teorijos pateisinimo ieškojimą išgalvojant vis naujus reiškinius,kurių realybėje nėra nei "kvapo"...

Jei klystu, atsiprašau.
Vis dėlto ačiū, kad pirmąkart paminėjai bent vieną parametrą (P300), pasidomėsiu.

[gidas]

Palaikau antrąjį variantą.

Kiek supratau iš šaltinių nebuvimo, aršios diskusijos dėl parabolės ir sinusoidės (gyvybės matematinio modelio) verda dažniausiai prie bokalo, kas yra gerai.  Dėl parabolės abi pusės kaip ir sutaria, tik su pradžia ir pabaiga jau yra trintis - į šiuos parabolininkų "probleminius" taškus ir kreipia ugnį sinusoidininkai, nors jūjų parabolė kaip sinusoidės dalis ir apskritai gyvenimo sinusoidiniai svyravimai atrodo dar labiau problemiški. Savaime aišku, kad diskusijos esmė yra sąmonė - kas ir kaip ten virpa pereinant simetrijos ašį ir išilgai ašies, nes dėl aiškios fizikos sutaria visi.

Visa ši diskusija kiek primena "ginčą dėl skonio". Ką gi, tokia jau to žmogelio prigimtis, ir nuo jos niekur nepabėgsi. Gal kada ir naudos duoda.
Asmeniškai man patinka parabolė, o jau hiperbolė būtų visai neblogai.   

[xsistemax]

Filosofas pabandė optimizuoti fizikų(mano ir Anonimo net specializacijos beveik identiškos) ginčą,visai neblogai pavyko.Bet prapylė patį svarbiausią dalyką.Tie "skonio" skirtumai yra esminiai,radikaliai keičiantys pasaulio supratimą.
Pirmuoju atveju gyvenimas(ir žmogus) yra vienkartinis unikalus reiškinys.Požiūris,išprovokuotas primityvaus buitinio stereotipo,kad viskas turi turėti pradžią ir pabaigą.Reikalaujantis rasti to priežastis,sukergiant absoliutinius ir reliatyvinius dydžius.Iš tokio "sukryžminimo" gimsta,švelniai tariant,tokie neįgalūs palikuonys,kaip Didysis sprogimas,infliacijos teorija ir,amžinąjį atilsį, singuliariumas.Nepaisant konkrečių mokslinių laimėjimų(M.Planko konstanta).Kodėl A.A?Singuliariumą galutinai palaidojo mokslininkų oficialus pareiškimas,jog visata-iš NIEKO.
Antruoju atveju gyvenimas(ir žmogus) pripažįstamas begaliniu cikliniu procesu,visiškai atitinkančiu realybės stebėjimų rezultatus.Atitinkančiu visų pažinimo sričių deklaruojamą požiūrį.
Išskyrus materializmą.Bet jis-tik ideologija.