Savižudybė (Trumpai: Kas, kaip ir kodėl)

[zipphead]

Pradžioje susipažink su Pagalbos telefonais (ir, esant poreikiau, nedvejok, susisiek):
Psichologinės pagalbos tarnyba 8 800 28888 visą parą
Vaikų linija 8 5 2 116 111 11:00 - 21:00
Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui 8 800 77277 I-V 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija 8 800 66366 10:00 - 21:00
Vilties linija 8 5 2 116 123 visą parą

______________

Savižudybė - tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Nors savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia gana didelis skaičius žmonių.

Bandančių nusižudyti žmonių yra tikrai daug. Tyrimai rodo, jog moterys bando nusižudyti net du kartus dažniau nei vyrai. Visgi vyrai iš tiesų nusižudo dažniau.

Remiantis pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization) duomenimis, industrializuotose šalyse nusižudo maždaug 4 kartus daugiau jaunų vyrų nei moterų. Šis santykis skirtingose valstybėse svyruoja.  Lietuvoje jaunų vyrų nusižudo 7 kartus daugiau nei moterų.

Savižudybių lygiui įtakos turi keletas socialinių veiksnių. JAV atlikti savižudybių tyrimai parodė, jog aukštas savižudybių lygis susijęs su silpna atskiro laikotarpio ekonomika, dideliu senyvo amžiaus žmonių procentu populiacijoje, aukštu imigracijos bei žemu emigracijos lygiu, protestantizmu, aukštu urbanizacijos lygiu bei žema socialine integracija arba socialinio ryšio trūkumu.

Žmonės paprastai savižudybę suvokia kaip būdą užbaigti nepakeliamą gyvenimo situaciją. Nors daugybė žmonių retkarčiais pagalvoja apie savižudybę, visgi tik gana nedidelė dalis žmonių nusižudo.

Savižudžio sindromas apima trijų pakopų procesą. Pirmiausia asmuo jaučia, kad vienintelis būdas išspręsti problemą yra savižudybė. Vėliau asmuo pradeda save kaltinti dėl situacijos. Pagaliau jis išgyvena savižudiškas fantazijas ir mintyse atlieka savižudybės aktą.

Savižudybė beveik visuomet susijusi su padidėjusia socialine izoliacija. Ją lemia ilga įvairių problemų grandinė. Tuomet įvyksta kažkas, kas lemia naujus sunkumus ar pagilina senąsias problemas. Asmuo negali išspręsti problemų, didėja jo socialinė izoliacija, pagaliau jis jaučiasi visiškai beviltiškai, o savižudybė tampa vieninteliu priimtinu būdu išsivaduoti iš sunkumų.

Savižudis bando žudytis, siekdamas atkreipti į save dėmesį, pakeisti kitų elgesį, užsitikrinti užuojautą ir panašiai.
Beveik visuomet bandoma nusižudyti tuomet, kai netoliese esama žmonių.

Savižudybė aktas įgyvendinamas ilgalaikėmis arba trumpalaikėmis priemonėmis.

Buvo atliktas tyrimas, analizuojant 4,117 įvykusias savižudybes -Los Angeles- miesto apskrityje 1988-1991 metais.

Tyrimą atlikusių asmenų (pomirtinio skrodimo specialistų, kitų mokslinių darbuotojų bei savižudybės liudininkų) buvo paprašyta įvertinti savižudybės aktą šiais trimis pagrindiniais kriterijais:

- Mirtingumo tikimybė (kuris būdas sukeltų mirtį užtikrinčiausiai, skalėje nuo 0 (mirtis neįmanoma iki 100 (mirtis neišvengiama));

- Mirties laikas (Nustatytas laiko tarpas per kiek pasirinktas būdas lėmė mirtį);

- Agonija (skausmas ir diskomfortas , kurio tikiesi pasirinkęs vieną iš būdų, skalėje nuo 0 (beskausmis būdas) iki 100 (labiausiai skausmingas būdas))

LENTELĖ PRIDEDAMA.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyti esminiai skirtumai tarp savižudybės metodų, kuriuos pasirenka moteris ir vyrai. Vyrai dažniausiai pasirinkdavo didžiausios mirties tikimybės būdą, o moterų pasirenkami būdai buvo labai individualūs ir priklausydavo nuo susinaikinimo akto viešinimo siekiamybės (nuo to priklausydavo agonijos trukmė ir mirties momentas).

Pažymėtina, kad pasirenkamą susinaikinimo aktą ženkliai įtakoja (agonijos trukmė, skausmo lygis, mirties fakto laikas ir pan.) vartojamos narkotinės ar kitos psichiką veikiančios priemonės (pvz. stimuliantai, vaistai, alkoholis ir t.t.), todėl ne visada pasirinktas būdas gali būti Tavo Išeitis.

Svarbu atminti, kad savižudybė nėra Išeitis...

Literatūra:

P.B.Horton, G.R.Leslie, R.F.Larson. Sociology of Social Problems. - Prentice Hall, 1988
E.Ringel. The Presuicidal Syndrome. / Suicide and Life-Threatening Behavior, 6 (1977)
CE Rhyne, DI Templer, LG Brown and NB Peters, "Dimensions of Suicide: Perceptions of Lethality, Time and Agony", in Suicide and Life-Threatening Behavior, Vol. 25(3), 1995.
JJ Card, "Lethality of suicidal methods and suicide risk: Two distinct concepts", Omega 5, 1974.
NL Farberow and ES Shneidman, The Cry for Help, 1961.
Ieva Čepulkauskaitė, Visuomenės problema: savižudybė, 2010
Dr Phillip Nitschke with Dr Fiona Stewart, The Peaceful Pill eHandbook, revised 10 October 2009.

[Ezekiel]

"Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių, patyčių statistiką. Nedžiugina ir mūsų piktnaudžiavimo alkoholiu duomenys" - http://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/kodel-lietuva-savizudziu-tauta.d?id=31497937
Lietuva pirmauja pagal depresiją: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/liga-lietuva-padare-es-lydere.d?id=62265899

Alkoholio narkomanija, depresija ir smurtas šeimoje Lietuvoje yra opi problema. Valdžia su tuo nekovoja nors jau seniai reikėjo sekti Portugalijos pavyzdžiu ar mokslininku tokiu kaip David Nutt siūlytais narkomanijos mažinimo metodais, nes masiškai vartojamas alkoholis susijęs su smurtu, nusikalstamumu, depresija ir kitomis įdomis.
Aišku ekonomika ir skurdas irgi sužaidžia vaidmenį, faktorių gali būti daugiau.

[TeiwazA]

Dažnai pastebiu, kad pas mus Lietuvoje bijo kreiptis dėl psichologinių psichinių problemų. Dėl psichologinių tai žmonės įsitikinę, kad psichologė "kokia malalietka gyvenimo nepatyrus, ką ten man padės" arba, kad šiaip papliurpimas nepadės...O su psichiatrais, tai bijo, kad bus įrašas byloj, kad darbe sužinos ir atleis ir pan. Dažnas bijos, kad prirašys visokių vaistukų svaiginančių. O juos skiria kartais iš tiesų per daug nepagalvoję. Man buvo, kad svaigo galva, gydytojai nieko nerado niekas, tai kardiologė sakė "su širdim tau viskas gerai, ai išrašysiu antidepresantų, gal stresas tau". O ir draugui pasisakyti kokiam, kad yra depresija gėda. Nes paplitusi tokia nuomonė, kad žmonės neturi, ką veikti, tingi kažką keisti, pasidaro apatiški ir prisigalvoja, kad jiems depresija. Maždaug baik inkšt, neprisigalvojęs... Reiktų žmonėms skleisti daugiau informacijos apie psichologų ir psichiatrų darbą, gal nebe atrodytų toks baubas. O tai sėdi vienas po to žmogus ir galvoja, kad nebėra išeities ir pasidaro galą