Laisvio pagrobimo istorija ( I dalis )

Pradėjo Linas Esu, birželio 07, 2017, 11:59:54

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Linas Esu

Šį laišką http://apiemistika.lt gavo iš vieno portalo lankytojų kuris save pasivadino Laisviu. Joje pasakojama apie nepaprastą susitikimą su nežemiška gyvybės forma. Pasak laiško autoriaus tai pakeitė jo gyvenimą. Siūlome patiems perskaityti ir nuspręsti kiek joje yra tiesos.

„Norėčiau jums papasakoti nutikimą kuris pakeitė mano gyvenimą. Visa tai gali atrodyti netikra ir išgalvota, tačiau mano tikslas yra ne įtikinti, o papasakoti, o galimybė likti anonimu šiame puslapyje labai tinka. To nesu pasakojęs net savo draugams, tad visą laiką šią istoriją slėpiau savyje.

Man dabar 25 metai. Niekada netikėjau jokiais ateiviais, nežemiška gyvybės forma ir NSO. Visa tai atrodė kaip vaikų šnekos. Iš vis savo gyvenime netikėjau jokiais paranormaliais reiškiniais ir tuo nesidomėjau. Pasakoju tai tam, kad suprastumėte, jog ši istorija nėra mano kūrybos vaisius, nes daug kas patyrę panašius išgyvenimus būna apšaukti melagiais, kadangi jie domisi panašiais mistiniais reiškiniais ir pasak istoriją išklausiusių žmonių, jie tik siekia išgarsėti.

Pradėkime. Man buvo 20 metų kuomet išsiskyriau su drauge ir viską metęs išvykau iš Lietuvos. Kaip ir dauguma lietuvių vykau į Didžiąją Britaniją, o tiksliau į vieną mažą miestelį esantį šalia Liverpulio. Ten buvo mano draugas, tad galėjau tikėtis jo pagalbos ir paramos ieškant darbo. Gyvenimas ėjosi ta pačia rutina. Darbas, namai, savaitgaliais pramogos ir viskas vėl iš naujo iki vieno įvykio. Nepamenu dabar tiksliai datos, tačiau tai buvo spalio mėnesio galas, kuomet laukuose pirmą kartą pamačiau keistas šviesas.

Kadangi gyvenau mažame miestelyje, čia nebuvo daugiabučių. Mano namas stovėjo pagrindinės gatvės, einančios pro visą miestelį, gale. Pro langus matėsi pievos, bei Anglijai tipinės kalvos. Tą vakarą sėdėjau savo kambaryje ir pro langą pamačiau, šviesas kurios skraidė po dangų. Susidomėjau kas tai yra ir priėjau pažiūrėti arčiau. Šviesos buvo 4. Jos judėjo įvairiomis trajektorijomis, tai pirmyn, tai atgal. Atrodė, kad žaidžia gaudynių ar kažkas panašiai. Pirma mintis išvydus šviesas buvo tai, jog čia kažkokie lėktuvai valdomi radijo bangomis. Net nepagalvojau apie jokius NSO ar ateivius.

ateiviu pagrobimai 2Kuomet ėmiau tas šviesas stebėti ilgiau supratau, kad tai negali būti jokie radijo bangomis valdomi lėktuvėliai. Jų skridimo greitis ir manevrai niekaip negalėjo būti panašūs į jokius žmonių sukurtus prietaisus. Tos šviesos tiesiog pakeisdavo skridimo kampą iškart, nedarant jokių posūkių. Kartais skrisdavo į vieną pusę ir staigiai pajudėdavo atgal. Bežiūrint pro langą supratau, kad tai kažkas išskirtinio. Negalėjau pasikviesti draugo, nes jis tuo metu dirbo naktinėje pamainoje. Jo darbo grafikas buvo dirbti naktimis, o mano iš ryto.

Pasiėmiau savo telefoną ir pradėjau filmuoti, tačiau prieš 5 metus telefonų kameros buvo tikrai prastos ir vaizdo įraše kurį nufilmavau beveik nieko nesimatė, nes tuo metu kai filmavau, lauke jau buvo sutemę. Po kokių 10 minučių NSO stebėjimo (dabar nebijau pasakyti, kad tai buvo NSO, nes puikiai tai žinau) tos švieselės pranyko. Tas vakaras baigėsi be jokių keistenybių ar kitokių nutikimų.

Grįžus draugui iš darbo jam papasakojau apie tai ką mačiau, jis tik nusijuokė ir pasakė, kad man gal pasivaideno, ar, kad tai buvo tik lėktuvai ar dar kas nors. Žodžiu nelabai jis susidomėjo mano istorija ir nelabai kreipė į tai dėmesį. Praėjus kokioms 4 - 5 dienoms (tiksliai jau nebepamenu) aš ir vėl išvydau tas šviesas. Tik šį kartą jos skraidė kur kas arčiau namų.

Buvo apie 23h nakties ir aš jau gulėjau lovoje, tačiau pamačius pro langą, kad kažkas šviečia atsistojau pažiūrėti. Jos skraidė tikrai arti. Galėjau įžiūrėti šviesų kontūrus. Pastebėjau, kad tai metaliniai objektai. Beje, šį kartą jų buvo tik 2. Pamačius, kad tai metaliniai objektai iškart pagalvojau apie NSO ir ateivius. Pamenu kaip nutirpo visas kūnas. Tiesiog sustingau stovėdamas prie lango. Apėmė kažkokia stipri baimė. Dažnai žmonės sako, kad norėtų pamatyti ateivius, tačiau kai pamatai kažką tokio keisto ar suvoki, kad tai padarai iš kitų planetų tu pasimeti, tavo kūną tiesiog suparalyžiuoja. Bent jau man nutiko būtent taip.

Stebint NSO antrą kartą buvau toks išsigandęs, kad pamiršau jog galiu juos nufilmuoti, kadangi jie buvo žymiai arčiau. Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad šį kartą objektai neskraidė taip kaip aną kartą. Jie kybojo ore ir lėtai judėdavo tai į vieną pusę, tai į kitą.

Kas nutiko vėliau sunku ir paaiškinti. Pamenu save stovintį prie lango ir su išgąsčiu žiūrintį į tuos objektus kurie kybojo ore maždaug 100 metrų atstumu nuo mano namų. Ir kitą minutę aš prabundu savo lovoje. Buvo apie 6h ryto. Nieko neatsiminiau, nei kaip atsiguliau į lovą, nei to kas nutiko su NSO. Visiškai nieko. Vieną minutę aš žiūriu į juos, o kitą jau guliu savo lovoje praėjus maždaug 7 valandoms. Prireikė gal kokių 5 minučių kol susigaudžiau kas ir kaip. Pašokau iš lovos ir vėl priėjau prie lango. Net nebuvo nieko. Jokiu skraidančių objektų.

Po to karto ėmiau vis dažniau galvoti apie tai kas nutiko, Bandžiau atgaminti visą to vakaro seką. Mąsčiau ar tai galėjo būti tik sapnas. Tačiau kuomet išvydau šviesas pro langą aš nė nemiegojau. Aš tik gulėjau lovoje ir žaidžiau telefonu, nė nenorėjau dar miego. Taip pat pastebėjau kai ką keisto ant savo dešinės rankos. Joje buvo mėlynė. Tačiau ne mėlynos, o geltonos spalvos. Kokių 2×2 cm dydžio. Stengiausi save raminti ir įtikinėti, kad nieko man nenutiko. Bandžiau sukurti kokią nors teoriją, kad tik pasijausčiau ramiau. Sau pasakiau, kad ko gero iš didelio išgąsčio nepajutau, kaip įsinorėjau miego ir taip atsigulęs į lovą užmigau, o ranką susitrenkiau kambaryje, nes nedegiau šviesos kai ėjau prie lango ir kambaryje buvo tamsu, tačiau viduje vis vien jaučiausi sutrikęs ir išsigandęs.

Tą dieną darbe dirbau kaip ne savas. Nenorėjau, kad baigtųsi darbo diena, nes žinojau, kad reikės grįžti namo, o namuose teks ir vėl praleisti naktį vienam. Su draugu kuris dirba naktimis mes susitinkame tik rytais, jei aš atsikeliu anksčiau ir savaitgaliais, nes kai aš dirbu jis miega ir atvirkščiai. To kas nutiko tą vakarą jam nepasakojau niekada. Maniau, kad pradės juoktis ir palaikys bepročiu.

Taip praėjo apie pora mėnesių. Šviesų daugiau nebemačiau ir viskas rodosi stojo į savas vėžes. Vėl darbas, namai, pramogos iki vienos nakties kuri padėjo man atsiminti kas nutiko tą paskutinę naktį kuomet mačiau NSO.

Tačiau apie tai kitą kartą, nes istorija gana ilga ir nesinori tiek daug iškart prirašyti. Kol kas nežinau ar verta pasakoti visa tai, nes ko skeptikų pasaulyje yra gana daug. Aš ir pats toks buvau ir jei žmonėms viskas atrodo juokingai, tai nėra esmės pasakoti tai kas nutiko vėliau."

Istoriją atsiuntė Laisvis

Linas Esu


Aukštyn