Kas yra sąmonė ir pasąmonė ?

Pradėjo Linas Esu, balandžio 29, 2017, 12:15:26

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Linas Esu

Šiame forume labai daug įdomių žmonių . Kaip apibrėžtumėte šias dvi sąvokas savo žodžiais ?

elteide

num idomi tema ...kaip aš atsimenu ir supratau iš Freudo ,Jungo ..tai sąmonė ką valdai savo valia, o pasąmonė kas nesiduoda lengvai valdoma ....ten  nuo gimimo įsirašiusi info - blogi geri atsiminimai, traumos , neurozės iš to pareina ..galima hipnozės pagalba įlyst į ten giliau arba iš šalutiniu dalykų spręst , kas ten slypi

Mekabciel

Pasąmonė - nesąmonė.

Pa-Ne. PN. PiNigas.
"Pinigas" yra - Ego padengimas. Iš egocentrinio ketinimo transformuoji į altruistinį.
Kiek moki išsiskaidyti kituose, išeit iš savo ego tuo daugiau gali atspindėt šviesos.
Gaunamą PN reik mokėt nukreipti tinkama linkme.
Ir tada PN tarnauja - sąmonei. 

Klausimas  "kas yra sąmonė ir pasąmonė?" yra mūsų nesąmonė.

Reikia išeit iš šitos nesąmonės...

elteide

Mekabciel..suvalgys dabar tave be užkandos ir be agurkų  :D

Creative

#4
balandžio 29, 2017, 19:35:21 Redagavimas: balandžio 29, 2017, 19:50:08 by Creative
Citata iš: Mekabciel  balandžio 29, 2017, 13:22:07Pasąmonė - nesąmonė.
Būtent kad  nesamonė t.y. nesamoninga tavo dalis.

Gėda prisipažinti bet aš negaliu atskirti samonę nuo pasamonės, nes priimu žmogų kaip visumą ir dėl to nedaloma, sunku suprasti kur pasamone veikia o kur samone ar net priešsamonę. galiu pacituoti tik wikipedija

CitataPasąmonė

Pasąmonė yra visuma psichinių procesų, kurie subjektyviai nekontroliuojami. Psichologijoje pasąmonė yra sąmonės priešingybė, ne visada tiesiogiai suvokiama, tačiau veikianti sąmoningą elgesį.

Pasąmonės charakteristikomis galima paaiškinti, kodėl žmogus savo veikloje vadovaujasi motyvais, kurie jam pačiam nėra „pasiekiami" sąmoningai bei nusakyti kitus asmenybės veiklos ypatumus.


Funkcijos

Evoliucijos metu pasąmonė susiformavo kaip sąmonės apsaugos mechanizmas, saugantis sąmonę nuo bereikalingo darbo ir nepakeliamų krūvių. Jei kokie nors sugebėjimai (kompetencijos) tam tikros veiklos, darbo metu gali sėkmingai veikti ir be sąmonės įsikišimo („automatiškai"), tokiu atveju pasąmonė atlaisvina sąmonę nuo psichinio krūvio.

Pasąmonė visada sergsti ir saugo tai, kas yra įgyta ir įsisavinta, nesvarbu, ar tai automatizuotas įgūdis, gebėjimas, ar kokia nors nuostata, pamatinis požiūris, norma.

Pasąmonės konservatyvumas yra vienas pagrindinių jos bruožų. Būtent pasąmonės dėka visa, kas yra individualiai įsisavinta, įgyta, gali įgauti imperatyvumo, griežtumo ir kategoriškumo savybių, kas būdinga nesąlyginiams refleksams. Tokios savybės gali paaiškinti ir tai, kad tam tikri gyvenimo momentai, kurie buvo kažkada (pvz., vaikystėje) suvokti nesąmoningai, gali traumuoti, veikdami inertiškai (be jokių sąmonės ar valios pastangų), nors jie buvo įsisavinti dar toli iki sąmoningo jų supratimo.
Funkcionavimo formos

Pasąmonė veikia nepastebimai. Ji pasireiškia ne tik sapnuose (įvairiais vaizdiniais), bet ir kiekvieną būdravimo arba transo akimirką. Žmogaus sąmonę ji veikia nuolat, ypač visus iracionalius reiškinius bei įvykius, taip pat jausmus bei emocijas.

Pasąmonė nuolat „atakuoja" žmogaus sąmonę, pateikdama vaizdinius, mintis, pasiūlydama elgesio variantus, aktyviai veikdama įsisavinant naujus dalykus (juos atmesdama arba priimdama). Pasąmonėje glūdi įsitikinimai, sąlyginiai refleksai, veiksmai, kurie atliekami apie tai negalvojant, „iš inercijos". Tuo galima paaiškinti, kodėl dauguma žmonių veikia vadovaudamiesi tam tikromis normomis, vertybėmis.

Pasąmonėje, ypač vaiko, greitai įsitvirtina tam tikri elgesio modeliai, principai, stereotipai, kurie po to nesąmoningai veikia tolesnę asmenybės raidą bei veiklą. Įteigti (sąmoningai, racionaliai arba iracionaliai) dalykai tampa žmogaus savasties dalimi, kuri kartais gali veikti netgi prieš žmogaus valią ar norus, esant vidiniam (sąmoningam) pasipriešinimui.

Apie 90 procentų informacijos, saugomos pasąmonėje, yra patekę per sąmonę. Dalis informacijos, patenkančios emocinių vertinimų forma (tuo sėkmingai naudojasi reklama), tampa žmogaus elgesio veiksniais ar netgi reguliatoriais. Todėl itin svarbu, kad individualus pasąmonėje saugomos informacijos turinys ir jos pobūdis būtų suvoktas ir sąmoningai vertinamas, nes to nebuvimas skatina tokį elgesį, kuris ne visada tampa racionaliai paaiškinamas ir ne visada yra naudingas pačiam žmogui (neapgalvotų nusikaltimų atvejais, esant afekto būsenai, valdomam aistrų bei kitų stiprių jausminių reiškinių).

Pasąmonės dėka automatizuoti ir įsisavinti įgūdžiai, gebėjimai, išlavinti prieš tai sąmoningos veiklos bei darbo pagalba, yra vienas iš teigiamos pasąmonės veiklos formų. Tuomet veikiama negalvojant apie tai, bet visa tai yra atsiradę būtent sąmoningos veiklos dėka ir įsitvirtinę pasąmonėje kaip individualiai reikšmingai bei svarbūs dalykai.
Pasąmonė ir vaizdiniai

Abstrakčias sąvokas pasąmonė verčia vaizdiniais. Ji nesugeba atskirti iliuzijų nuo tikrovės, todėl kiekvieną vaizdinį užfiksuoja kaip tikrą. Per jutimo organus pasąmonė gauna susikurto arba pamatyto vaizdo pagrįstumo patvirtinimą. Iš to gali išplaukti pasąmoningas tikėjimas vaizdinio realumu.

Vaiko pasąmonė automatiškai viską, ką suvokia, paverčia vaizdais, todėl jam nėra nerealių dalykų. Kelias į pasąmonę galimas ir sugestijos, hipnozės pagalba, esant giliam atsipalaidavimui (relaksacija), kai blokuojamas „vidinis cenzorius" (sąmonė), kruopščiai atrenkantis svarbią informaciją nuo nesvarbios ir be to priešinasi naujų teiginių, pažiūrų įsitvirtinimui pasąmonės kloduose.

Norint, kad tam tikri postulatai ar tiesos asmens būtų priimamos kaip aksiomos, tam būtinas nuolatinis jų kartojimas ir jų pripažinimas laisva valia, juos siekiant integruoti į jau esamą individualių įsitikinimų sistemą.
Pasąmonė psichoanalizėje

Zigmundas Froidas, psichoanalizės pradininkas, išskyrė tris sąmonės kategorijas:

    Sąmonė - sistema, susidedanti iš pojūčių, išgyvenimų, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu.
    Priešsąmonė susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai grįžti į sąmonę spontaniškai ar valingai (pavyzdžiui, pažįstamo, sutikto gatvėje, vardas).
    Pasąmonė - primityvių instinktų, emocijų, socialiai neprimtinų idėjų, siekių, trauminių atsiminimų, suvoktų dalykų „talpykla", kurie per sąmonę pateko ir įsitvirtino joje. Pasąmonės turinys nebūtinai vien tik neigiamas. Pasąmonei nėra svarbi logika, laikas, erdvė, racionalūs dalykai. Pasąmonė labiausiai atsiskleidžia sapnuose, nes pasąmonės kalba yra vaizdas. Nepaisant valios pastangų, vaizdiniai negali iškilti sąmoningai.

Vėliau šį modelį Froidas pakeitė kita teorija apie Id, Ego ir Superego. Šiame modelyje pasąmonė praktiškai atitinka Id, nors ir Ego bei Superego sritys gali būti nesąmoningomis.
Pasąmonė psichoanalitikoje

Karlas Gustavas Jungas teigė, jog ne tik instinktai yra psichikos varomoji jėga. Jis taip pat psichikos struktūroje išryškino sąmonę, asmeninę pasamonę, kurią sudaro kompleksai ir kolektyvinę pasąmonę, kuri nepriklauso nuo mūsų asmeninio patyrimo. Pasak Jungo, žmogus gimsta ne tuščias, bet su tam tikra parinktimi kažkaip elgtis, jausti, suvokti bei galvoti. Tai paveldima iš protėvių. Kolektyvinę pasamonę sudaro archetipai:

    anima - neįsisąmoninta vyro asmenybės moteriškoji pusė
    animus - neįsisamoninta moters asmenybės vyriškoji pusė
    persona - socialiniai asmenybės vaidmenys
    šešėlis - neįsisąmoninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenybė sau nenori priskirti
    savastis - asmenybę reguoliuojantis centras, vientisumo ir harmonijos įsikūnijimas
    išmintis - gyvenimiškos išminties ir brandumo įasmeninimas
    dievas - galaktinė, psichinės realybės, suprojektuotos į išorinį pasaulį, realizacija
    archetipas - universali, visiems žmonėms būdinga mąstymo forma

Pasąmonės atradimas
Richard Bergh vykdoma hipnozė, 1887 m.

    Dinaminės psichoterapijos pirmtakai: istoriniai ir antropologiniai tyrinėjimai rodo, kad pirmykštėse bendruomenėse naudotų metodų (egzorcizmas, hipnozė, magija) pagrindus tiria ir modernioji psichoterapija, tačiau kitais aspektais.
    Vokiečių gydytojas Francas Antonas Mesmeris (1734-1815) laikomas pirmosios dinaminės psichoterapijos pagrindėju (1775-1900).
    Prancūzų neurologas Žanas-Martin Charcot (1825-1893) tyrinėjo Salpêtrière ligoninėje Paryžiuje „trauminius sutrikimus" ir analizavo skirtumus tarp organinių ir isterinių sutrikimų. Z. Froidas 1885-1886 dirbo šioje klinikoje 4 mėnesius.
    Prancūzų filosofijos profesorius, gydytojas ir psichoterapeutas Pjeras Janet (1859-1947) pirmasis pagrindė dinaminės psichiatrijos naująją sistemą (1900). Jo kūriniai buvo pagrindiniai šaltiniai Froido, Adlerio ir Jungo veikalams.
    Zigmundas Froidas (1856-1939) laikomas pasąmonės „atradėju". Jis pirmasis įkūrė psichoanalizės mokyklą. Ji savo įtaka pakeitė tuometinį žmogaus suvokimą ir sampratą.
    Alfredas Adleris (1870-1937) ir individualioji psichologija nuo psichoanalizės skiriasi savo pragmatine teorija, pabrėždama individo nedalomumą, bei teleologine ir socialine žmogaus orientacija. Adleris manė, kad ankstyvosios vaikystės situacijos nesąmoningai veikia suaugusio žmogaus gyvenimo stilių. Adlerio teorija paveikė Neopsichoanalizės formavimąsi.
    Karlas Gustavas Jungas (1875-1961) bei analitinė psichologija turi fundamentalių panašumų su psichoanalize. Abi patvirtina „kelionės į pasąmonę" galimybę mokymo ir gydymo analizės forma.
Galiu tik kaip pavyzdį paeikti iš savo ppraeities kaip pasamonė veikia. pvz namuose nusižiurėjau karoliukus skaiičiuoti jappa vadinasi  ar kažkas panašaus ir taip užsimaniau kad kit dieną ruošiuosi aš važiuot pas vienuolius ir tik ilipis į autobusą žiūriu laikrodžio ant rankos nera o aš kuo puikiausiai atsimenu kad ji turejau apsidejus ir jau keitinau vėl išlipti kol durys neužsivėrė, bet tik priejau ir priešnosi užsidarė, aš galvoju  vadinasi taip reikia. na nuvažiavau aš pas vienuolius ir pamačiau pas juos tuo karoliukus galvoju gal nupirkti išeis, ir kažkaip pasiskundžiau kad pameččiau laikrodį turbut kur nors gatvej. tai jie iš visos širdies davė man ta karoliuku vėrinį apsiviniot vietoj laikrodžio. aš taip apsiždiaugiau, grįžtu namo ir žiūriu kad laikrodis kaip niekur nieko guli ant stalo. o aš pergyvenau kad pamečiau pakeliui. toks atmintes blokas išejo. Bet už tat turiu dabar karoliukus ir kartais paskaičiuoju.

Mekabciel

#5
balandžio 29, 2017, 20:11:31 Redagavimas: balandžio 29, 2017, 20:29:27 by Mekabciel
Citata iš: Creative  balandžio 29, 2017, 19:35:21Būtent kad  nesamonė t.y. nesamoninga tavo dalis.

Gėda prisipažinti bet aš negaliu atskirti samonę nuo pasamonės, nes priimu žmogų kaip visumą ir dėl to nedaloma, sunku suprasti kur pasamone veikia o kur samone ar net priešsamonę.
Nesąmonė, tai kai yra supaprastina, o žmogus detalizuoja.

Gal padės šita formulė atskirti. :)





Linas Esu

Dar kas nors ? ar tai viskas ? :D
Citata iš: elteide  balandžio 29, 2017, 12:52:24num idomi tema ...kaip aš atsimenu ir supratau iš Freudo ,Jungo ..tai sąmonė ką valdai savo valia, o pasąmonė kas nesiduoda lengvai valdoma ....ten  nuo gimimo įsirašiusi info - blogi geri atsiminimai, traumos , neurozės iš to pareina ..galima hipnozės pagalba įlyst į ten giliau arba iš šalutiniu dalykų spręst , kas ten slypi
Zigmundas turėjo dvi skirtingas teorijas , apie kurią kalbame ?

Linas Esu

#7
gegužės 02, 2017, 03:33:55 Redagavimas: gegužės 02, 2017, 03:51:41 by Linas Esu
Creative , teigėte jog skaitėte daug knygų psichologijos tema , bet dabar stipriai suabejojau , kai nesugebate keliais sakiniais apibūdinti savo paties nuomonės apie sąmonę ir pasąmonę , tik kopijuojate wikipediją . Paskutiniai komentarai pseudomokslininko klajūno " skyrelyje " ...tikrai nemanau jog esate perskaitęs bent vieną iš jūsų paties išvardintų knygų .

elteide

Citata iš: Linas Esu  gegužės 02, 2017, 03:30:46Dar kas nors ? ar tai viskas ? :D
Zigmundas turėjo dvi skirtingas teorijas , apie kurią kalbame ?
nepamenu kokias? kiek pamenu jis viską vesdino iš/ apie libido

Linas Esu

Konkrečiai kalbu apie psichikos struktūrą , ikisąmonė , priešsąmonė , sąmonė . Bei naujesnę teoriją papildytą ego , superego , id .

Creative

Citata iš: Linas Esu  gegužės 02, 2017, 03:33:55Creative , teigėte jog skaitėte daug knygų psichologijos tema , bet dabar stipriai suabejojau , kai nesugebate keliais sakiniais apibūdinti savo paties nuomonės apie sąmonę ir pasąmonę , tik kopijuojate wikipediją . Paskutiniai komentarai pseudomokslininko klajūno " skyrelyje " ...tikrai nemanau jog esate perskaitęs bent vieną iš jūsų paties išvardintų knygų .
Yra kaip yra.. skaičiau prieš 10 metų. Nuo to laiko daug kas pasikeitė ir psihologijos žinios dja tapo neveiksmingos mano atveju na kaip ir ezoterines, todėl galvoje daug ką ištryniau kaip neveiksmingą. O knygas taip ašb jų nelabai ir prisimenu ir užimta galva visai kitais reikalais. O tu pasakok pasakok visiems idomu...

Linas Esu

Noriu diskutuoti , o ne pasakoti , kitu atveju atsidaryčiau blog'ą .
Suprantu užsimiršta , gaila jog nieko neprisimenate .

Creative

#12
gegužės 02, 2017, 16:17:41 Redagavimas: gegužės 02, 2017, 19:46:17 by Creative
Va aš galiu papasakot tai ką atsimenu. O atsimenu tai kodėl aš froido nieko neskaičiau ir jo teaorija man nepatiko. Apie libido ir tai kada sapnuoji seksa reiškiasekso nenori o reiškia kaą kitką, o jei nesapnuoji sekso reiškia nori sekso. Bet iš savo patirites galiu teigti kad yra visai kitaip, kad kai sapnuoju aš seksą reiškia kad jo noriu o nesapnuoju reiškia nenoriu ir taip daug dalykų kai sapnuoju, tai vadinama kompensacija.

Prisiminiau dar dėl kurios priežasties neprisimenu tai ką skaičiau o tai dėl to kad nieko gero nerasdavau bent jau tuo metu.

Sąmonė man asocijuojasi su dėmesiu.
O pasamonė visą kitą, tai sapnai, vaizduotė. Tai yra kada tu esi kaip demėsys o visą kitą yra pasamonė jei į vidų žiūrėt.
Daugiau aš neatskiriu.

Žinau kad kiekvienam individe slypi dar vienas žmogutis, kuris kartais nori išeiti iš kūno nes jam ankšta kurti, jausti ir pns. arba tiesiog kaip sako tavo vidinis vaikas.


P.s.: diskutuoti aš nemoku bet užtat pasakas sekti mielai..

Creative

Papasakosiu dar.  Jei neklystų tai vos ne kiekvienas turi savo nuomonę apie tai kas yra pasamonė.. negaliu dabar ką cituot nes neatsimenu ką tiksliai. Bet esmė tokia kad kievienas turi savo nuomonę, bet kažkaip jie susikalba tarpusavy, todėl ir negaliu nieko teigti ką manau pati nes nesuprantu ju. Tai Tiek

Dvidešimt Trys

Sąmonė mano nuomone, tai kas sutelkta dėmesio į dabartį, sąmoningumas fiksuoti kiekvieną akimirką tiek dešiniuoju pusrutuliu, tiek kairiuoju.
Pasąmonė, tai jau kiti mūsų matricos lygmenys, ar tai būtų sapnai, ar astralas, kitos dimensijos.. vistiek visa tai viena ir tas pats ir pasąmonė gali taip pat iškilti į sąmonės dėmesį. Manoma, kad pasąmonės neina kontroliuoti, bet iš tikrūjų daugiau ar mažiau ją galima iškelti į sąmonę. Pasąmonė taip pat daugiau ar mažiau gali patapti sąmone, bet žmonės dar tiek daug su tuom nėra susipažinę.

Manau geriausia tas ledkalnis ir atspindi sąmonę ir pasąmonę, kad sąmonė tai tik ledkalnio viršūnė, o didžioji dauguma pasąmonės... na bet juk vistiek ledkalnis tik vienas, jis neatskiros dvi dalys, tai viena dalis.

Aukštyn