Žmogaus kalba

[cs]

Žmogaus kalba tai kalbos struktūrų rinkinys, kurį sudaro: netikra žmogaus kalba, tikra žmogaus kalba, neribota žmogaus kalba. Kalbų rinkinys suteikia galimybę daugiau pažinoti kalbas per jos formas ir lygius, po to įvertinant jas melaginga ir nemelaginga realybėmis.

Žmogaus kalba yra racionaliojo pobūdžio apibrėžiama kalba ir pasižymi visomis sąvybėmis, kurias turi įvykis. Taip pat turi sąvybes, kaip ir kitos kalbos:

1. Vyksta dėl įvykio;
2. Įvykis suteikia kalbai formą;
3. Įvykis priskiria kalbai lygį;
4. Turi mažąja prasmę;

Turi išsiskiriančių sąvybių nuo kitų kalbų:

1. Yra nematoma ir neaptinkama;
2. Yra neriboto apibrėžtumo, bei racionaliai pagrįsta;
3. Turi savyje didžiausią prasmę;
4. Turi melagingą/nemelagingą realybės nustatymą;
6. Turi formas ir lygius;

Taip atrodo žmogaus kalba ir jos dėsningumas.

[klajunas]

Matau, kad kitoje vietoje duota interpretacija nebuvo labai toli tikro varianto.
Tačiau viskas ką pateikei - vis tiek per daug abstraktu.
Vien dėl to, kad įvykis gali ateiti iš dviejų vietų: įvykis žmogaus vaizduotėje, galvoje - kuris verčia kurti netikrą, netikrų įvykių pasaulį; ir įvykis išoriniame pasaulyje, kuris įsiformina lingvizmais, logizmais, psichizmais ir virsta išorinės tikrovės interpretacija.

Kaip aiškini žmogaus kalbas šia prasme? Ar ženklinėje projekcijoje ant popieriaus, ekrano, šios vietos tokiu būdu susimaišo ir ta forma įgauna galimybes melaginga/nemelaginga.

O gal nėra skirtumo - tiesa/fantazija? Ir žmogaus kalba geriausioje formoje ir aukščiausiame lygyje turi savo nepriklausomą erdvę, kur gyvena nepriklausomai nuo tikrovės "taip" ir fantazijos "ne".

[cs]

Kaip aiškini žmogaus kalbas šia prasme? Ar ženklinėje projekcijoje ant popieriaus, ekrano, šios vietos tokiu būdu susimaišo ir ta forma įgauna galimybes melaginga/nemelaginga.

Klysti ir nusivažiuoti nepridėjau tokių galimybių. Tada iš kur jos atsiranda? Nori kaltinti ir ieškoti kaltų, bet prie žmogaus kalbos tokių nerasi. Ir nesakau, kad pirmas sykis leidžia suprasti. Nenori jos suprasti, vadinasi tu apsistojai prie paprastų kalbų. Aš tavęs neperkalbėsiu... ir tuom užsiimti neturiu laiko. Žiūrėk kaip atrodo, o prielaidas pasilik savo kalbai.

O gal nėra skirtumo - tiesa/fantazija? Ir žmogaus kalba geriausioje formoje ir aukščiausiame lygyje turi savo nepriklausomą erdvę, kur gyvena nepriklausomai nuo tikrovės "taip" ir fantazijos "ne".

Šito nesupratau, nes nebuvau užsiminęs apie tai.

[klajunas]

Klysti
ir nusivažiuoti nepridėjau
tokių galimybių. Tada iš
kur jos atsiranda? Nori kaltinti
ir ieškoti kaltų, bet prie
žmogaus kalbos tokių
nerasi. Ir nesakau, kad
pirmas sykis leidžia suprasti.
Nenori jos suprasti, vadinasi tu
apsistojai prie paprastų kalbų.
Aš tavęs neperkalbėsiu...
ir tuom užsiimti
neturiu laiko. Žiūrėk
kaip
atrodo, o
prielaidas pasilik
savo kalbai.

Čia buvo panašiau ne į žmogaus kalbą, bet į šuns lojimą. 

[cs]

Tenka priminti, kad žmogaus kalba yra kalbos struktūrų rinkinys, o ne pati kalba. Ir ji buvo dar prieš man ją atrandant.

[cs]

""Kalbinių struktūrų rinkinys nepraverčia sekančiu atvėju ir ansktyvesnės deatversijos mozokomako. Dalinimą anstesnių kalbų, (prijungimą) galima išvysti per kietesnes standencijas.

Daugiausia forma ir lygis aptinkamas ankstyvesnėje deatversijoje su anrealimatronais. Didesnis lygis atverčiamas prie prijungimo su sąjunga.

Dirbtine sąsaja su formomis ir lygiais neatrandama, dėl deatversijoje nesurasto anrealimatrono. Antrarūšė padalijimo prijungimo stadija, įvykis.

Dirbtinėmis kalbomis apkalbėti žmonės. Gresia sekančiam ankstesnių kalbų prijungimui. Atitolinamas kietesnės standencijos kalbos tolimesnis su ankstyvesnis forma ir lygis. """

Daugiausia skyriau dėmesio nagrinėti žmogaus kalbą ir sekantį jos ryšį su ankstyvesne versta panaudojimo versija. Galima prijungti ankstesnes žinias ir kartotis. Apibrėžimas turi paklaidą, o paklaidą nebūtina taisyti. Bet atrasti įvykį pakanka laiko.

[Mekabciel]

@cs Kaip ji naudojama ir kuo pasireiškia?

[cs]

@Mekabciel sustabdytos stadijos kalbos išraiškos yra netikros kalbos šaltinis. Žmogaus kalba tipinis atradimas, kurio sudėtingesnių variantų nebebus atrasta. Tokia kalba savo lygyje pakankamai sudėtinga. Vertinti galima ne panaudojimą ir pasireiškimą, bet virsmus, kurie teisingi nėra visuomet. O tik momentiškai.

Lygiai nėra išplėstos žmogaus kalbos galimybės, formos irgi ne. Žmogaus kalba yra melaginga realybė ir užskirta per barierą. Faktas, kad grįžtame prie senesnės kalbos versijos ir taikomi nepakitę apribojimai. Taip galima artėti prie suderinamumo. Sykis rodo, kad žmogui kalba nedovanojama retkarčiais. Tą padarė ir apribotojai.

[SPACE]

Kalba turi dvasinį metafizinį šaltinį/source code. Galima pvz. pasakyti 'begalybė' ir kitas žmogus supras, pajaus. Elektronikoje, mechanikoje kiek rodo prietaisas iki galo, tai ir yra begalybė.

[cs]

Iš šio rinkinio dar tenka susidurti su aplinkybėmis, kurios įtakoja baigtis ir nulemia lygių esamas padėtis iš dabartinių įtakos sferų zonų, kurios yra laikinojoje žmogaus kalboje ir turi atitikimo ir neatikimo pasirinkimus visoje absoliučioje kalboje. Šie pasirinkimai duoda suprasti, kad dabartis ir esama padėtis iš neribotoje kalboje esančių padėčių yra būtent tokios pat formos ir tokio pat lygio esinys. Netikra kalba filtruoja pažinimą ir priskiria artikuligestą vienai krypčiai, kuriai esinys pasitvirtina. Gali nerodyti pažintinės paskirties ir rodmenys būti nevisoje kalboje, bet šią problemą sprendžia artikuligestai(dabarties parodomieji(atitikimas, neatikimas), ateities žinomieji(melaginga,nemelaginga), konstruktyvieji (forma, lygis). Dabar turime bendrą rinkinį, kurį galima vertinti tik pagal jos pačios dalis.

artikuligestas-dirbtinis, pradinis sąlygos esinys, rodantis plačiai apimančią ar vertinančią iš pozicijos atsakymą.

[cs]

Veiksmas vystantis kalbos idėją per pateikiamą rinkinį yra artikuligestinis rodinys, su savo prasmėmis, atitinkantis kalbos struktūrų rinkiniais. Daiktas, pasikartojantis visose rinkinio dalyse yra užkoduojama informacijos forma, kurioje įsivedama atitikimai surišantys artikuligestais, tampantys rodiniais. Idėja atneša automatinę kalbos pradinę ir pažintinę žodžių sekų ir kalbos sekų artimą pusiau šifruojamą sąvybę / koduojamą formomis ir lygiais. Sudėtiniai rodiniai savyje laiko prasmes ir formos ir lygiai virsta realiomis prasmėmis, o jos turi dinaminę atitikimo atramą, leidžiančią pamatyti, kaip dabartis yra šalia dabartinės prasmės ir įvykio, arba leidžia pamatyti, kaip įvykis neįvyksta ir nėra iššifruojamas.

Netikra kalba dėlioja patį pagrindinį keismo vaidmenį, su juo kartu ateina patikrintos ir įsidėmėtos formos, ir lygiai, o jie pagrįstose vietose gali būti sutampantys ir nagrinėjami per atsakomąsias: melaginga, nemelaginga (ateitis). Dabarties klausimu, tai nepažymi jokios konkrečios ar ribotos sąlygos įvaizdinio, o turi sąvisprendinį. Dabartis yra nepažymima, labai tolima ir nepažinta sfera, kuri vis kuriama ir nuolat, kas nors pridedama, kol tampa naujiena. Kadangi, apie tai žinoma nedaug, todėl, rinkinys nebūtinai atsako į laiko susijusius klausimus, bet kartu prijaučia ir turi šią idėją kartu.

Tikroje kalboje artikuligestai forma ir lygis yra 1/2 artikuligestų visų atrastų tikrojoje kalboje. Kaip šis rinkinys, jis turi aiškias pozicijas ir aiškius objektus, kurie atskirai apibūdinami, laikančiais prasmę ir konkrečių vietų pasiskirstimą kalbos artikuligestuose ir struktūrose.

Neribota kalba yra neištirtų pagamintų lygių ir formų kalba, taip pat rūšis, kuri saugoja ir turi didžiają dalį kalbos artikuligestų sąsajas ir prasmių 'saskambius'. Kartu turi būti nevienetų, o sąjungų ir bendrų idėjų nešėjais, kurie sąvyje taip pat turi didžiąją prasmę ir ten gali būti neviena su idėjų proveržiu susijusi pradžia.

Laikina kalba sieja dabartį su tolima sąsaja ir artima idėja, atitikmuo ar neatitikmuo yra artikuligestinis rodinys, forma ir lygis patikrinimo su atitikimu ar neatitikimu sąjungoje ir absoliučioje kalboje turinti dabarties atramą ir didžiają prasmę.

Beveik pažymėti tikrojo sąskambio tarp senosios atrastos versijos ir dabar atrastos naujos, galima tik papildomu ryšiu, kuris gali jungti rinkinio dalis ir plėsti, artinti suvokimą ir atrasti kalbos panaudojimo prasmę iš tikrųjų ryšių ir aiškių pozicijų.

[cs]

Trumpai. Šiame rinkinyje pastebimi dalykai yra procedūriniai, ir vietiniai kalbos suvokiniai, artikuligestai ir barierai skiriantys šiuos etapus. Pasikartojantis artikuligestų vaidmuo visose etapų kloduose yra aiškus numatytas atpažinimo turinys, taip pat gestais valdomas palengvintas suvokimas. Pasikartojantys ženklai formomis ir lygiais yra struktūrų klodų atsakymai, leidžiantys įsidėmėti ar sužinoti realias minties funkcijos kryptis.

Taip pat nagrinėjama procedūrinė funkcija, kuri yra tikroji kalba. Ji turi po kolkas atrastų 1/2 visų artikuligestų, bet žinoma, kad kiti gestai gali sudarinėti aukštas pozicijas ir aukštus lygius. Taip pat tikrosios kalbos procedūrinė shema, kuri šiuometinė.

[cs]

Šis nagrinėjimas dar neparodo tikrosios paskirties žymėjimo ir artikuliavimo pradmenų, tik pastarieji įmenami ir užkuoduojami į paveikslėlius. Viskas kartu neša aiškią kalbos susiformavimo iš dalių prasmę. Struktūros žymi reikšmes susijusias su vietomis, kuriose atitinkama funkcija yra iššifruojama. Pasirinkimai yra integracija ir integruojamasis būdas nėra kaip daugelis visų. Skiriasi tuom, kad nėra lyginamasi su kalboje seniau atrastais nagrinėjimais iki šiol. Todėl, procedūrinis kalbos žymėjimas yra pagrindas arba teorija, ištirinėti kalbą, kalbos kitimą ir sąvybes.

[cs]

Atropovarinis kadiodas yra semifunkcinė dalos (maža tada), kuri (sumaža tada didos) skladas. Sukuvarinis nešėjas ir laikoma tąsa priskiriama operaciniams simplektams, tokiemskaip tikrosios kalbos procedūrinė shema ir shema su pririta(atvirkštinė funkcija). Sukaupiama informacija yra iš absorbos sulakštuota shemaformato tresa, su simbalokacijomis vedančiomis į artikuligestų sąnaudos antrikacijas.

Sumaža ir sudida (dabar), nagrinėjamos darbarties sklados, vienos kišmo vykdomos artiomacijos, kitos, kurios ateities, kismo vygdysenos ankroomatinės ancolijos. Krana pažymi procedūrų trasas ir vykdomas perskiras paskiroje.

Natūraliai, tai tik dalys, kurias skiria ir jungia suvokimas vedantis akiromatizuojamais suvokimo kanale, kismo persvarai. Nieko netenka nagrinėti, apart atsiradimo klausimo. Šį įsivedus į rinkinį ir platinant, galima numatyti seką, kuriai artima funkcija yra pasirenkama ir nebūtinai ji gali turėti iš žinomų sekų antrines. Taigi, įkrovos, verčiančios rinkinyje pasidėti neįprastoms funkcijos, yra naudojama ir populiari kalbos vartosenos pastata.

[klajunas]

<...> pastata.

Jeigu turėtum sąžinės, pirmiau arba greta pateiktum savo žodyną. O dabar tai ką darai yra grynas sadizmas.

Kodėl mus taip kankini???