Socialinio (materialaus) ir paranormalaus gyvenimo suderinimas

Pradėjo Amadeus, vasario 22, 2017, 23:50:08

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Amadeus

vasario 22, 2017, 23:50:08 Redagavimas: vasario 22, 2017, 23:51:59 by Amadeus
Norėčiau padiskutuoti su jumis, išgirsti šiek tiek apie jūsų gyvenimus, kas kiek norės dalintis apie tai..
Kaip balansuojate tarp socialinio ir paranormalaus gyvenimo?

Ar neprarandant balanso ir taip pat esate aktyvūs socialiniame gyvenime? Ar savęs, galbūt gyvenimo prasmės, ar dvasiškumo esmės paieškos netrukdo gyvenime? Galbūt bendraujate tik su tam tikra bendraminčių grupe? O gal visiškai esate atsiskyrę, nes šiandieninėje visuomenėje nebematote prasmės?


Pasidarė įdomu, nes šiame tinklalapyje daugybė skirtingų žmonių: amžiumi, tikėjimais, požiūriais. Manau, kad kiekvienas gyvename labai skirtingose aplinkose ir norėčiau daugiau sužinoti apie kiekvieną iš jūsų. Nereikia išsamių gyvenimo detalių, bet diskusijos eigoje būtų įdomu sužinoti, kokius darbus dirba, kaip gyvena skirtingus suvokimus apie gyvenimą turintys žmonės.

Tad pradėsiu nuo savęs. :)

Šią temą sukūriau, nes būtent pačiam šiuo metu gan sunku suderinti nesuvaržytą požiūrį į gyvenimą, kadangi artimieji, didelė dalis draugų paskendę materialiame džiaugsme. Turėjau sunkumų suderinant, nes staiga užplūdo paranormalūs reiškiniai, kurie privedė prie kardinalių pokyčių gyvenime. Nuo depresijos iki užtikrinto jausmo savo kelyje, kuriame meilė merginai buvo pritemdžius dvasinių ieškojimų poreikį, bet jam sugrįžus įvyko spartus vidinis tobulėjimas. Be viso to negaliu nustot domėtis, kur link eina mūsų žemė ir tai labai stipriai veikia mane. (naikinimas, savidestrukcija visos planetos mąstu, žmonių bukinimas) Todėl gan sunku išlaikyt pusiausvyrą.

Mano siekiss ne kiek sulaukt patarimų, bet diskutuojant padėt sau susikurt savo gyvenimo modelį.(Taip pat visuomet priimu kitų žmonių patirtį ir mokausi iš jos) Tiesiog noriu padiskutuoti, paklausinėti ir tuo pačiu pabendrauti.

Benamis

Kol kas nesipliesiu, bet noriu parasyti, kad labai idomi tema ;)

paragraf 78

Kažkada suvokiau, kad svarbiausia buvimas savimi, nuo tada nebereikia niekur balansuoti.

pilkasai

Citata iš: paragraf 78  vasario 23, 2017, 07:12:43Kažkada suvokiau, kad svarbiausia buvimas savimi, nuo tada nebereikia niekur balansuoti.
Nelygu koks tas "buvimas savimi" jei esi toks kaip dauguma ar panasus tai ir balansuoti nereikia, jei esi skirtingas, kitoks, bet uzsidares ir nesireiski, arba reiskies tik tam tikram ratui irgi balansuot nereikia, taciau jei tavo suvokimas, poziuris i pasauli, dvasinius ieskojimus, samokslinius dalykus, ezoterinius ar paranormalius reiskinius ir tt radikaliai skiriasi nuo daugumos kitu ir tu tai nori isakyti parodyti ar pan, o ne laikyti savi be balansavimo tada lieka tik du keliai- vienatve atsrumtasis (uzdaras panasiai mastanciu ratas) ar kokia psicheatrijos ligonine.

As pats irgi turiu savo poziuri i tam tikrus reiskinius, pasaulio santvarka, dvasinius ar paronarmalius reikalus ir tt, tai galiu pasakyt kad tokiom temom praktiskai ner su kuom pasisneket, nes arba ziuri kaip i psichini, arba nieko nezino ar nesupranta arba ir viena ir kita, kartais net imi galvoti ar tikrai viskas man gerai su ta galva, nors saltas kritiskas mastymas, logika ir kt dalykai rodo esent teisu. Todel pilkos mases fenomenas egsistuoja, nes 98 proc zmoniu tikrai nesivargina iseit uz savo suvokimo ar konforto ribos tam kad bent jau pasistengt suzinot ka naujo, jiems uztenka savo ismaniuju, tv, pliatku apie kaimyne stefanija, nauja kildisines palta, ar kainas suvalkuose. Man tai protu nesuvokiamas kaip sitaip dvasiniame ir protiniame urve galima gyvent....

Amadeus

#4
vasario 23, 2017, 13:09:33 Redagavimas: vasario 23, 2017, 13:13:41 by Amadeus
Citata iš: paragraf 78  vasario 23, 2017, 07:12:43Kažkada suvokiau, kad svarbiausia buvimas savimi, nuo tada nebereikia niekur balansuoti.
Nenoriu kalbėt, kaip visažinis apie kito gyvenimą, bet.. Tu pats priklausai religijai,kuri yra priimta mūsų valstybėje, esi dalis bendruomenės taip pat mąstančių žmonių, manau, turi ir draugų ir pažįstamų už to rato,bet jie negalvoja apie tave keistai, nes bendrauji su jais paprastai. Ne itin esi sąmokslo teorijų šalininkas, gan skeptikas ir viską nori paaiškint racionaliai, taip pat dažnai remiesi savo religijai priimtinais faktais, nors nesibaidai mokslų atradimų, nes net ir tas pats vatikanas pripažino ateivius.

Ar teisus būčiau, jeigu pasakyčiau, kad šiame gyvenime esi ramus, nes išpažįsti tikėjimą, nenusidedi, vykdai Dievo žodį ir dėl to keliausi į dangų?

Jeigu aš teisus, tai tikrai paprasčiau gyveni gyvenimą ir mėgaujiesi kiekviena diena.

(( paragraf'ai, tikrai nesupyk, kad iš žinučių bandau analizuot Tave, peace))

Na čia gal šiek tiek mixuotas požiūris, nes jau senokai nesilankiau forume, bet parašiau nekritikuodamas ir jei tai nesi Tu, tai tikrai nepyk, bet kaip pavyzdį palyginsiu su savimi ir galbūt @pilkasai.

Citata iš: pilkasai  vasario 23, 2017, 07:48:43.
As pats irgi turiu savo poziuri i tam tikrus reiskinius, pasaulio santvarka, dvasinius ar paronarmalius reikalus ir tt, tai galiu pasakyt kad tokiom temom praktiskai ner su kuom pasisneket, nes arba ziuri kaip i psichini, arba nieko nezino ar nesupranta arba ir viena ir kita, kartais net imi galvoti ar tikrai viskas man gerai su ta galva, nors saltas kritiskas mastymas, logika ir kt dalykai rodo esent teisu. Todel pilkos mases fenomenas egsistuoja, nes 98 proc zmoniu tikrai nesivargina iseit uz savo suvokimo ar konforto ribos tam kad bent jau pasistengt suzinot ka naujo, jiems uztenka savo ismaniuju, tv, pliatku apie kaimyne stefanija, nauja kildisines palta, ar kainas suvalkuose. Man tai protu nesuvokiamas kaip sitaip dvasiniame ir protiniame urve galima gyvent....
Pritariu 100%. Visi žmonės aplinkui tarsi robotukai, net neįdomu šnekėt su didžiąja dauguma pažįstamų. Iš daugybės senų draugų, liko tik 2-3 nauji draugai, kurių gyvenimą pakeitė įvairios patirtys ir jie kartu galim rast bendrą temą.

Bet ką noriu pasakyt..vis dar reikia bendraut su tais robutukais, tiek artimųjų rate, darbe, kokiame susitikime ir pan. Sunku pasidaro, nors nepraradau socialinių sugebėjimų ir gebu palinkčiot galva ir padiskutuot apie beprasmius dalykus. Tik mano atveju, aš turiu draugę, po labai daug patirčių, tai tikra meilė, net sunku patikėt, bet ji vis dar robotukė ir bijau keist jos mąstymą.

Apie robotukus - aš daugybę valandų praleidau kritiškai mąstydamas, ar tai mano požiūris išsikreipė, ar tikrai   žmonės tokie abejingi sąmoningai ir nekalbu tik apie dvasiškumą. Ir nekalbu apie vyresnes žmonių kartas. Ne mėgstu įvardint - masinė hipnozė. Taip, teko daug sąmokslo teorijų pakramtyt, bet su kritiniu požiūriu, bet kai kurie dalykai tikrai nebėra tik sąmokslas.

Tad tiesiog sunku balansuot, nes norisi ir džiaugtis šiuo gyvenimu, kad ir kaip artimai domiuosi budizmu, bet atsisakyt materialumo ir pasinert į vienuolio gyvenimą nejaučiu, kad yra mano pašaukimas. Noriu skleist gerumą, siekt begalybės šiuo gyvenimu, bet kartais realybė per daug apkartina viską ir sukuriu tokią temą. :D

Linas Esu

Citata iš: paragraf 78  vasario 23, 2017, 07:12:43Kažkada
 suvokiau, kad svarbiausia buvimas savimi, nuo tada nebereikia niekur balansuoti.
Auksinė mintis .

pilkasai

Citata iš: Amadeus  vasario 23, 2017, 13:09:33
Citata iš: paragraf 78  vasario 23, 2017, 07:12:43Kažkada suvokiau, kad svarbiausia buvimas savimi, nuo tada nebereikia niekur balansuoti.
Nenoriu kalbėt, kaip visažinis apie kito gyvenimą, bet.. Tu pats priklausai religijai,kuri yra priimta mūsų valstybėje, esi dalis bendruomenės taip pat mąstančių žmonių, manau, turi ir draugų ir pažįstamų už to rato,bet jie negalvoja apie tave keistai, nes bendrauji su jais paprastai. Ne itin esi sąmokslo teorijų šalininkas, gan skeptikas ir viską nori paaiškint racionaliai, taip pat dažnai remiesi savo religijai priimtinais faktais, nors nesibaidai mokslų atradimų, nes net ir tas pats vatikanas pripažino ateivius.

Ar teisus būčiau, jeigu pasakyčiau, kad šiame gyvenime esi ramus, nes išpažįsti tikėjimą, nenusidedi, vykdai Dievo žodį ir dėl to keliausi į dangų?

Jeigu aš teisus, tai tikrai paprasčiau gyveni gyvenimą ir mėgaujiesi kiekviena diena.

(( paragraf'ai, tikrai nesupyk, kad iš žinučių bandau analizuot Tave, peace))

Na čia gal šiek tiek mixuotas požiūris, nes jau senokai nesilankiau forume, bet parašiau nekritikuodamas ir jei tai nesi Tu, tai tikrai nepyk, bet kaip pavyzdį palyginsiu su savimi ir galbūt @pilkasai.

Citata iš: pilkasai  vasario 23, 2017, 07:48:43.
As pats irgi turiu savo poziuri i tam tikrus reiskinius, pasaulio santvarka, dvasinius ar paronarmalius reikalus ir tt, tai galiu pasakyt kad tokiom temom praktiskai ner su kuom pasisneket, nes arba ziuri kaip i psichini, arba nieko nezino ar nesupranta arba ir viena ir kita, kartais net imi galvoti ar tikrai viskas man gerai su ta galva, nors saltas kritiskas mastymas, logika ir kt dalykai rodo esent teisu. Todel pilkos mases fenomenas egsistuoja, nes 98 proc zmoniu tikrai nesivargina iseit uz savo suvokimo ar konforto ribos tam kad bent jau pasistengt suzinot ka naujo, jiems uztenka savo ismaniuju, tv, pliatku apie kaimyne stefanija, nauja kildisines palta, ar kainas suvalkuose. Man tai protu nesuvokiamas kaip sitaip dvasiniame ir protiniame urve galima gyvent....
Pritariu 100%. Visi žmonės aplinkui tarsi robotukai, net neįdomu šnekėt su didžiąja dauguma pažįstamų. Iš daugybės senų draugų, liko tik 2-3 nauji draugai, kurių gyvenimą pakeitė įvairios patirtys ir jie kartu galim rast bendrą temą.

Bet ką noriu pasakyt..vis dar reikia bendraut su tais robutukais, tiek artimųjų rate, darbe, kokiame susitikime ir pan. Sunku pasidaro, nors nepraradau socialinių sugebėjimų ir gebu palinkčiot galva ir padiskutuot apie beprasmius dalykus. Tik mano atveju, aš turiu draugę, po labai daug patirčių, tai tikra meilė, net sunku patikėt, bet ji vis dar robotukė ir bijau keist jos mąstymą.

Apie robotukus - aš daugybę valandų praleidau kritiškai mąstydamas, ar tai mano požiūris išsikreipė, ar tikrai   žmonės tokie abejingi sąmoningai ir nekalbu tik apie dvasiškumą. Ir nekalbu apie vyresnes žmonių kartas. Ne mėgstu įvardint - masinė hipnozė. Taip, teko daug sąmokslo teorijų pakramtyt, bet su kritiniu požiūriu, bet kai kurie dalykai tikrai nebėra tik sąmokslas.

Tad tiesiog sunku balansuot, nes norisi ir džiaugtis šiuo gyvenimu, kad ir kaip artimai domiuosi budizmu, bet atsisakyt materialumo ir pasinert į vienuolio gyvenimą nejaučiu, kad yra mano pašaukimas. Noriu skleist gerumą, siekt begalybės šiuo gyvenimu, bet kartais realybė per daug apkartina viską ir sukuriu tokią temą. :D
dabar as pritariu 100 proc, atrodo kad pats ir buciau parases.... net keista, as irgi zmonos nesiruosiu keist, nekalbu apie tai ir su kolegom darbe, ar su pazystamais, nes pirma jiems NEIDOMUS, globaliniai ir kt reiskiniai, antra jie TINGI mastyt net apie akivaizdzius dalykus ir tt ir pan, jiem juk svarbiau koks oras, ka per tv pagalba rode, ar kur kokia akcija maximoj, siaubas man kazkoks, as net vietos sau nerandu kai pradeda kalbet apie nieka, o as kad neiskrist is sociumo turiu linkciot ir pritart, nors nutaikes proga iskart  pasisalinu zodziu nera zodziu, na o zmonai karts nuo karto viskai parodau pirstu, paaiskinu pagrizdamas faktais tam tikrus dalykus ar reiskinius, labai gerai atrodo, kai kantrybes turedamas ir viska kantriai isdestes ir paaiskines, pamatau issiziojusi jos veida, tikrai atrodo kaip butu is hipnozes prikelta ir atsitokejus, bet kas isto, po minutes kitos vel transas ;)

paragraf 78

Citata iš: pilkasai  vasario 23, 2017, 07:48:43Nelygu koks tas "buvimas savimi" jei esi toks kaip dauguma ar panasus tai ir balansuoti nereikia, jei esi skirtingas, kitoks, bet uzsidares ir nesireiski, arba reiskies tik tam tikram ratui irgi balansuot nereikia, taciau jei tavo suvokimas, poziuris i pasauli, dvasinius ieskojimus, samokslinius dalykus, ezoterinius ar paranormalius reiskinius ir tt radikaliai skiriasi nuo daugumos kitu ir tu tai nori isakyti parodyti ar pan, o ne laikyti savi be balansavimo tada lieka tik du keliai- vienatve atsrumtasis (uzdaras panasiai mastanciu ratas) ar kokia psicheatrijos ligonine.
Visos būtinybės balansuoti kyla dėl nesąžinigumo su savimi (pvz. melavimas sau) ir su artimu (t.y. prieš kitus vaidini tokį koks neesi). Jei gyveni tiesoje, tada kam tas balansavimas? :)

Citata iš: Amadeus  vasario 23, 2017, 13:09:33Nenoriu kalbėt, kaip visažinis apie kito gyvenimą, bet.. Tu pats priklausai religijai,kuri yra priimta mūsų valstybėje, esi dalis bendruomenės taip pat mąstančių žmonių, manau, turi ir draugų ir pažįstamų už to rato,bet jie negalvoja apie tave keistai, nes bendrauji su jais paprastai. Ne itin esi sąmokslo teorijų šalininkas, gan skeptikas ir viską nori paaiškint racionaliai, taip pat dažnai remiesi savo religijai priimtinais faktais, nors nesibaidai mokslų atradimų, nes net ir tas pats vatikanas pripažino ateivius.
Viskas gražu ar ne? :) Kai bažnyčioje patampi pakankamai viešu asmeniu tada atsiranda fanai ir heiteriai ir veidmainiaudamas prieš vienus ir kitus turi balansuoti, jei esi savimi tada ne.
Draugai, viskas ok, bet ir su jais dažnai diskutuojame, nes didelė dalis mano bičiulių netikintys, kiti tikintys, treti ezoterikai, kiti visiškai panirę į sąmokslo teorijas. Tai laukas platus. Jei nebūčiau savimi tada turėčiau tiek balansuoti, kad galų gale nurautų stogą.

CitataAr teisus būčiau, jeigu pasakyčiau, kad šiame gyvenime esi ramus, nes išpažįsti tikėjimą, nenusidedi, vykdai Dievo žodį ir dėl to keliausi į dangų?
Aš esu nusidėjėlis gal net didesnis už tave :) ir nežinau ar keliausiu į dangų, nes apie tai nemąstau, tiesiog gyvenu savo gyvenimą, stengiuosi vadovautis Kristaus mokymu, bet toli gražu ne visada tai pavyksta.

CitataJeigu aš teisus, tai tikrai paprasčiau gyveni gyvenimą ir mėgaujiesi kiekviena diena.
Ne, tu ne teisus, bet ir taip, aš mėgausjuosi gyvenimu, nes esu savimi, o ne todėl kad ... na viskas ką ten prirašei


Esmė tame, kad:
1. Daug kas įtariai žvelgia į mano polinkį tyrinėti parnaormlybes
2. Kai kurie sako kad aš apsėstas, nes normalaus žmogaus tai nedomintų
3. Dalis tų kurie tiki paranormalybėmis mane lauko priešu, nes tipo kažką puolu
4. Dalis tų kurie yra ateistai, mane laiko nenormaliu nes tikiu dievu
5. Dalis mane kelia ant pjedestalo (kas man nepatinka ir su tokiais retai kada pabendrauju daugiau)
6. Dalis laiko keistuoliu
7. sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Jei nebūčiau savimi, tiesiog neišbalansuočiau tarp tokios begalės polių ir man būtų šakės :)

Todėl ir sakau, sąžiningumas su savimi ir aplinkiniais ir jei tau tai svarbu su dievu išlaisvina iš belekokių nesąmoningų balansąvimų

pilkasai

Citata iš: paragraf 78  vasario 23, 2017, 17:54:06
Citata iš: pilkasai  vasario 23, 2017, 07:48:43Nelygu koks tas "buvimas savimi" jei esi toks kaip dauguma ar panasus tai ir balansuoti nereikia, jei esi skirtingas, kitoks, bet uzsidares ir nesireiski, arba reiskies tik tam tikram ratui irgi balansuot nereikia, taciau jei tavo suvokimas, poziuris i pasauli, dvasinius ieskojimus, samokslinius dalykus, ezoterinius ar paranormalius reiskinius ir tt radikaliai skiriasi nuo daugumos kitu ir tu tai nori isakyti parodyti ar pan, o ne laikyti savi be balansavimo tada lieka tik du keliai- vienatve atsrumtasis (uzdaras panasiai mastanciu ratas) ar kokia psicheatrijos ligonine.
Visos būtinybės balansuoti kyla dėl nesąžinigumo su savimi (pvz. melavimas sau) ir su artimu (t.y. prieš kitus vaidini tokį koks neesi). Jei gyveni tiesoje, tada kam tas balansavimas? :)

Pats sau priestarauji, taip galetum rasyt, jei gyventum kur kalnuose aukstai, vienas kaip koks atsiskyrelis asketas ir su niekuom nebendrautum, o jai jau bendrauji su aplinkiniais, kad ir budamas saziningas pats su savim, tai jau yra balansavimas, tu juk turi isklausyt ka tau sako kiti? taip taip? juk nespjauni kiekvienam i veida jei kas na pagal tave? Ne visur ir visada sau leidi pasakyt ka galvoji ir kada galvoji? tiesa? ir tt ir pan, pats savo teigini ir paneigei papunkciui isvardydamas pavydzius.
Kas kita yra dvasine busena, taip sutinku, kada zmogus turi puikia dvasine atspara ir pusiausvyra jei visiskai nereikia niekur nieko balansuoti, ar klaidzioti, todel neplakime dvieju visiskai skirtingu dalyku i kiausiniene: yra dvasinis arba zmogaus vidinis balansas pusiausvyra ir isorinis sociumas bendravimas su aplinkiniais, be abejo abu sie dalykiai glaudziai susija bet tai ne tas pats, net ir pats svenciausias ramiausias ir ismintingiausias jogas  ar ismincius ilga laika tampomas uz plauku ar spardomas trinkteltu niekadejui lazda, o kadangi jus sere pats ir parasete kad irs jus megstanciu yra nemegstanciu ir tt, vadinas norite to ar ne su jais tenka susidurti  ir atitinkamai elgtis-balansuoti

Amadeus

@paragraf 78 Ačiū labai už atsakymą. Rašydamas tikrai nenorėjau parodyt, jog galvoju, kad gyveni pilnavertį ir tik laimingą gyvenimą, kai jokie hater'iai nebaksnoja piktais pasisakymais ir t.t. Vis gi skaitydamas supratau, kad būtent taip atrodo, ir išprovokavau Tavo atsakymą. Na aš tikrai ne hater'is ir malonu, kad pasidalinai.

Veikiau reikėjo klaust apie tai kaip įsiliejai į bažnyčios gyvenimą, apie jaunystės dienas ir ar visada pavyko  būt savimi.

Pritariu viskam, ką parašei. Buvimas savimi, buvimas sąžiningu prieš save ir kitus yra laimingos dienos receptas. Šiuo metu tikrai nesu pilnai sąžiningas tiek su savimi tiek aplinkiniais. Tik kai bendrauju su tėčiu, ar sese negaliu pasakyt, kad man neįdomu kiek kainavo tie drabužiai, nors ta pati tema su kiekvienu pirkiniu. Kokia akcija, ką dar įdomaus ten matė. Arba pokalbiai apie kitus žmones, kaip jiems sekasi, o ar jis jau nusipirko tą ir t.t. ir pan. Tai taip tuščia..

Radau kelis kitus žmones, artimus mąstymu, atvirus mąstymui, bet aš dar tik pradedu kurt savo gyvenimą. Man 21m. Problema ta, kad nenoriu kurt tarp tokių žmonių, labai beprasmybė apima. Ne kiek, kad jie netikintys, bet kad nemąstantys, o iš to žalojantys save ir savo aplinką. Vis gi turiu paaiškint, kodėl taip mąstau. Mes valgom ir vartojam šią planetą nežmonišku greičiu. Kartu ir teršdami savo lėkštę bei stiklinę bei orą bei viską.

Tik veikiausiai, kad per daug analizuoju kitus žmones, tą patį ir su Tavimi bandžiau, nors kiek provokuodamas atsakymą, bet manau, kad be žmonių, kaip vieningo organizmo greit nieko nebeliks, todėl bandau vis suvokt dabartinį žmogų ir kaip prisikast iki jo, turiu omenyje, tikrojo jo.

Bet čia filosofija, kurią susikūriau ir turiu įveikt :D


paragraf 78

Citata iš: pilkasai  vasario 23, 2017, 19:01:33Pats sau priestarauji, taip galetum rasyt, jei gyventum kur kalnuose aukstai, vienas kaip koks atsiskyrelis asketas ir su niekuom nebendrautum, o jai jau bendrauji su aplinkiniais, kad ir budamas saziningas pats su savim, tai jau yra balansavimas, tu juk turi isklausyt ka tau sako kiti? taip taip? juk nespjauni kiekvienam i veida jei kas na pagal tave? Ne visur ir visada sau leidi pasakyt ka galvoji ir kada galvoji? tiesa? ir tt ir pan, pats savo teigini ir paneigei papunkciui isvardydamas pavydzius.
Jei negyveni tiesoje, tai ir kalnuose būsi išsibalansavęs :)
Aš nekalbu apie spjaudymą kitiems į veidą ar klausymą ar nesiklausymą.
Kalbu apie tai ar pataikaujama kitų nuomonei, savo geiduliams ir t.t. Jei ne, tada ir susigrūdusiame troleibuse kuriame visi kovoja dėl vietos tu neisšibalansuosi :)
Nežinau kaip aiškiau pasakyti.

@Amadeus rašei: Veikiau reikėjo klaust apie tai kaip įsiliejai į bažnyčios gyvenimą, apie jaunystės dienas ir ar visada pavyko  būt savimi.

Toli gražu ne visada ir dabar pavyksta visiškai tiesoje gyventi, bet stengiuosi (tai knisa aplinkinius) :) pastebiu kuo daugiau pataikauju sau ar kitiems tuo labiau išsibalansuoju, kuo mažiau, tuo ramiau gyvenu.

O kalbant apie PR sritį: tai jei tau kyla problemos dėl domėjimosi kyla klausimas kodėl. Aš pačiose įvairiausiose socialinėse grupėse niekad neslėpiau kad domina PR ir kažkaip niekad nerūpėjo ką kiti apie tai galvoja :)

vatari

Keistas klausimas, kadangi socialus gyvenimas užima daugiau laiko, nei paranormalus gyvenimas. Kasdieninis pažinimas daugiau apie save, ar galų gale apie tą "gyvenimo prasmę", kurią minėjai, tai yra smagi kelionė, kuri mano manymu neturi trukdyti (jeigu tau tas aktuolu). Tokia kaip bendraminčių grupė nelabai egzistuoja, nes dauguma yra apsikrovę problemomis, pramogomis ir neturi laiko gilintis į šiuos dalykus. Okultizmas, o dar aiškiau sakant: mano tikėjimas (apie kurį nenoriu labai plėstis) užima didžiąją dalį mano gyvenime. Kadangi man tai aktuolu ir dvasinis tobulėjimas, žinių plėtimas mane žavi, tai atrasti laisvo laiko vakare prie arbatos tikrai nėra sunku, daug sunkiau yra praktikuotis.

pilkasai

Tai tikrai, kad praktika ira pats svarbiausias dalykas, gali idealiai ismanyt pvz zmogaus anatomija, but 10 kart diplomuotas daktaras, bet jei zmoniu negydisi juo ir nebusi, tik "ant popieriaus", todel kaip as jum graziai pavydziu kurie dar jauni ir kuriems daug paprasciau rinktis gyvenimo kryptis... galiu tik patart kad rinktis reikia sirdim (na ir protas per daug neturetu priestaraut) visgi mano kukliu supratimu, sazine, tas visinis balsas, nuojauta, antrasis as, pasamone ir tt butent ir yra musu siela, angelas sargas ir Dievas viename, tik daznai jo neklausom, ignoruojam, nepaklausiam, todel neretai tenka nusivilt. Ir kas dar labai svarbu ir yra didziausia problema tai rasti Mokytoja, tikra Mokytoja, nes betkokios tikros tradicijos, slapti ar viesi mokymai, slaptos doktrinos ir tt yra perduodami is mOkytojo mokytojui ir taip nepertraukiamai, tik kad Ju nedaug o surast tikra misija ypatingai sudetinga, aisku pradziai tokiu mokytoju buna tevai veliau gali but ir bobute kaime tobulai gyvenanti cia ir dabar kiekviena diena, bet pasiekt kazko daugiau ir gaut zinias reikia tikro. Net nzn ar koks lietuvis aplamai tokiu gali but, na mano manymu K. Marciulynas gali but pasiekes nemaza lygi bet ar jis dar kada rinksis mokyniu kur ir kada neaisku.

Zodziu sudetingas reikalas su praktika, nes naudos is teorijos praktiskai 0, as jau senai nieko naujo teoriniam lygmeni nebesuzinau, bet praktiniam truksta laiko, aisku as cia jau save teisinu... buciau jaunas tai terba ant peciu ir po platuji pasauli,, Beja visi didieji Mokytojai ir religines figuros keliavo ir labai daug metu keliavo ir praktiskai mokes...

tadasas99

Nu man " buti savimi" modelis ne visai, ji biski reiketu patobulinti, nes jis gali reiksti savo nuomones kisima kur jos niekas neklause ir ji niekam neidomi, bet as ja issakiau   nes tai mano nuomone.
 As gyvenime daugiau stebetojas, matau ka zmones kalba, bandau suprsati kodel taip kalba, o savo nuomone pateikiu tik tuomet jei manau kad ji reikalinga pasnekovui ar bent jau ji bus i tema, pasnekovas nepritars bet ir neisizeis ar nesupyks, t.y. Daznai zmones kalba apie kazka nepaminedami savo neigiamos itakos paskatinusios tai, ar tiesiog apkalba kazka is savo aplinkos stengdamiesi nukreipti demesi nuo savu ydu, pataisyk zmogu tokioje vietoje ir turesi sirse.
 Forume sau leidziu biski atsipalaiduoti, issakydamas nuomone, neapgaudinekime saves, bukime teisingi su savimi, nesiteisinkime saves, supraskime savo klaidas ar netiesas, del to kapkurie supyksta, as del to sypsausi, nes tai reiskia kad bandymas pavyko, as buvau teisus mastydamas apie zmogaus vidini pasauli kuri supratau is keliu postu internete. ( ops, db jau ir nebesulauksiu atsakymo i az ;D
 Nors tai nereiskia kad esu uzsidares gyvenime, tiesiog gyvenime bendrauju kitomis temomis, forume daugiau psichologija filosofija o gyvenime praktiski dalykai technika kompiuterija ir pan.

Aukštyn