Materializmas ir totalitarizmas

[a.t.sielis]

Cituoju iš "Šiaurės atėnų":

Kitas priešnuodis - Emmanuelio Levino pasiūlytas totalitarinio mąstymo atsisakymas. Tik redukuojant priešais esantįjį į „kažką" įmanomas smurtas. Atsisakymas redukuoti asmenis į „kažką" neleistų jų paversti „daiktais".

http://www.satenai.lt/2016/11/18/pasaulio-pabaigos-troskimas-ir-politine-eschatologija/

Panašu, kad į totalitarinį mąstymą veda materializmas - sielos egzistencijos ir vertės nepripažinimas. Tada žmogų redukuoja į daiktą, ir įgyvendina savo juodus ideologinius planus, ideologija gali būti komunizmas, nacizmas, tradicionalizmas, neoliberalizmas, religinis fundamentalizmas, bet kuri, esmė - redukavimas, ir vertės nepripažinimas.

[Lucas]

Nematau materializme nieko blogo. Juk galų gale pats materializmas tai ne totalitarizmas. Būčiau linkęs verčiau pritarti kitam straipsnio autoriaus siūlomam priešnuodžiui:

Trečias priešnuodis - nuolatinis budrumas. Save ir pasaulį atidžiai stebintis kritiškas protas atpažintų šį pasaulio pabaigos troškimą, šį smurtą įgalinantį iracionalų pradą ir neleistų jam išplisti ir suvešėti.

P.S. dėkui už pasidalinimą geru straipsniu.

[a.t.sielis]

Pratęsiant cituotą mintį, materializmas veda tiesiai į totalitarizmą, t.y. žmogaus sudaiktinimą, redukavimą, o tada engimą ir bandymą valdyti kaip daiktą, priemonę.

Šių laikų viešoji atmosfera, t.y. žiniasklaida, ypatingai persmelkta materializmo. Žmonės žiniasklaidoje pateikiami kaip daiktai, kaip materialiai apibrėžtos būtybės, koncentruojantis į jų fiziologinį vaidmenį ir fiziologinį gyvenimą, ir stengiantis (sąmoningai tai daroma, ar ne, nesvarbu) kad jie dėmesį sutelktų būtent į tą siaurą žmogaus gyvenimo aspektą. Tokiu būdu visuomenė, bendruomenė, paklaidinama, ir klajoja iliuzijose. Vien dėl tokio netinkamai nukreipto dėmesingumo žmonės kreipia savo gyvenimus žalojančia kryptimi, ir lieka prie suskilusios geldos.

[xsistemax]

Paradoksalu,bet žmones visais laikais labiausiai engė valdantieji ir religinės organizacijos.