Mokslininkai aptiko planetą, kurią vadina keisčiausia kada nors atrasta

Pradėjo Benamis, kovo 31, 2016, 20:44:09

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Mokslininkai aptiko planetą, kurią vadina keisčiausia kada nors atrasta (112) Pridėti antraštę www.DELFI.lt 2016 m. kovo 31 d. 17:40 Už Saulės sistemos ribų atrasta maždaug 2 tūkst. planetų, tačiau panašu, kad ši yra keisčiausia, kada nors mokslininkų aptikta, rašo „huffingtonpost.com".

Lava pertekusi „super žemė" pavadinta 55 Cancri e yra dukart didesnė už mūsų planetą, tačiau aštuoniskart tankesnė. Be to, šalia savo „saulės" ji egzistuoja taip arti, kad jos metai trunka 18 Žemės valandų.

Planetą nuo jos saulės skiria vos 40 šviesmečių (cia tikriausiai vertejai nusigrybavo ir tureta omenyje, kad mus nuo sios planetos skirtia 40 sviesmeciu). Viena jos pusė amžinai dega amžinoje naktyje - ten temperatūra siekia apie 2 tūkst. laipsnių Celsijaus, amžinos dienos pusė - dar karštesnė. Šie duomenys publikuoti žurnale „Nature", juos renkant naudotasi NASA kosminio teleskopo Spitzer surinkta informacija.

„Dienos pusėje galėtų tekėti lavos upės ir itin karšti magmos baseinai. Taip pat manome, kad naktinėje pusėje lava galėtų būti sukietėjusi", - sakė Belgijoje esančio Liege universiteto atstovas Michaelis Gillonas.

Reikia tik padėkoti radiacijai ir jos saulės audroms už tai, kad 55 Cancri e keliaudama palieka dulkių pėdsakus. Remiantis NASA animaciniu filmuku, tai galėtų atrodyti taip:



55 Cancri e yra tokia karšta, kad jos atmosfera yra išgaravusi, tačiau taip nutikę tik dieninėje planetos pusėje. Mokslininkai tiki, kad naktinė vis dar turi savo atmosferą. Dėl to, kad ši planeta yra taip arti, ji buvo plačiai tyrinėjama, tačiau ilgą laiką mokslininkai nesutarė, ką jie mato šios planetos paviršiuje.

Buvo tikima, kad galbūt ji padengta vandeniu, kiti sakė, kad ji gali būti sudaryta iš deimantų. Dabar jie tikina, kad planetą dengia lavos upės ir ežerai, tačiau ir dėl to jie nėra tikri. „Mes vis dar nesame tikri, iš ko sudaryta ši planeta. Tai - mįslė", - tvirtina Kembridžo universiteto Kavendišo laboratorijos atstovai.

DELFI

Šaulys

Perziurejau Astronomy magazine informacija apie planeta. Ji suduomino mokslininkus tuo kad iki siolei vistik galvojama kad jos pavirsiu ir gal net greiciau visa pagrinda sudaro deimantai. Be abejo traukiantis nors ir labai nepaprastas laimikis. Kaszin ar taip lengvai pasikastum deimantu 1600 C karstyje. Idomu, kad mokslininkai dar galvoja apie planetos atmosfera.
Kalbant bendrais bruozais mokslas kovoja su dilemma kiek daug gali buti planetu panasiu I zeme. manau kad Johanna Teske is Arizonos Universiteto, kuri atliko issamia sios planetos "E" is saules 55 Cancri sistemos analize yra siuo atveju pesimiste.
Kiek panasu I siuolaikine spauda - ziurekite - sensacija - kad atkreipti visu demesi, o po to trenkia I akis kad mes visatoje vieni.
As manau kad tokiu planetu kaip Zeme yra begalybe. Taip kaip ir kosmosas yra begalinis.

Deimantai. visas pavirsius - A?

Aukštyn