Išsigelbėjimo nuo gyvenimo koncepcija (Rojaus koncepcija)

Pradėjo time, vasario 20, 2016, 00:04:24

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

time

Citata iš: Vytautas  vasario 20, 2016, 21:26:29Sakyčiau atvirkščiai maksimalus realybės kaitimas pagal savo suvokimą.
Čia realybė. Realybėje įmanoma.

O tikrovė kitas reiškinys. Tikrovė yra, kas lieka už mūsų suvokimo ribų. Ko negalim užfiksuoti - tikrovė, tai ką užfiksuojame yra realybė.

Nepainiok.

Vytautas

Citata iš: time  vasario 20, 2016, 21:50:19Nepainiok.
Susimąsčiau. :)
Man kažkaip tikrovė, realybė kaip ir tas pats. Aišku mes pažįstame, suvokiame labai mažai net nežinau tikrovės ar realybės. Bet kad ir to mažo suvokimo dėka sugebame egzistuoti šiame pasaulyje. Jei kas pradeda netinkamai suvokti ir nesugeba orientuotis šiame pasaulyje tiesiog žūsta. Jei tas suvokimas netinkamas valstybės mastu tokia valstybė žlunga. Bet terminuose nesigaudau. :)


time

#32
vasario 20, 2016, 22:36:09 Redagavimas: vasario 21, 2016, 00:14:15 by time
Citata iš: Vytautas  vasario 20, 2016, 22:01:10Susimąsčiau.
Tu esi kandidatas - tapti tuom. Ir aš ne šiaip sau metinėju pavyzdžius, bet siūlau susimąstyti. Mano supratimu, tie žmonės paveikti magijos.

Bet kokiame lygyje egzistuoja magija - nėra informacijos.

Teigti, kad visi kiti niekuom neišsiskiria ir, kad visi yra tapati masė - neteisinga. Aš bandau tau parodyti, kad net taip tikint galima tave, Vytautai, "užtrumpinti", kad tu nepajausi nieko ir neskaudės. Bet kadras bus įamžintas visam laikui. Realybė yra dar sudėtingesnė, nei betkuris mano.

Čia yra išbandymas, čia reikia ir valios ir noro ir ryžto atsispirti sistemai. Antraip pateksi į pragarą apgaudinėdamas save.

time

#33
vasario 22, 2016, 22:15:53 Redagavimas: vasario 22, 2016, 22:25:51 by time
Vietoj manęs geriau kitas suvoktu šį reikalą.

Aš visai ne tai skelbiu, ką turėčiau - todėl sakau, kad pirmo posto informacija - pasenusi.

Mes esame visiškai priklausomi nuo kalbos.

Viskas.



time

Pamėginsiu pradėti koncepcijos dalį.

Bandžiau dėlioti mintis, vienaip ir kitaip, bet nieko nesigavo. Regis lyg ir neskirta čia gyventi 'rojaus' sąlygomis, bet tada kodėl ir iš kur galėjo atsirasti tokia vieta, kaip rojus?

Vienareikšmiškai jis suprantamas, kaip gėrio tvirtovė, į kurią nori visi patekti. Aš manau, yra kažkoks rojus, bet jis nėra toks tobulas. Tačiau nenoriu apgaudinėti savęs ir kitų, neišsivaizduoju, koks tas rojus turi būti. Tačiau tarpais gyvenime yra jo momentų. Tai yra nušvitimas, kažkoks gėrio apsireiškimas.

Gėrio nušvitimas/apsireiškimas - gali atstoti rojų, tik bėda - tai laikinas dalykas. Šalia to reikia gyventi neaiškaus pobūdžio gyvenimą pilną kančių ir neteisybės. Tiesa, gyvenimas yra netobulas, bet pagalvojus ar nebūtų tiesiog lengviau mirti.

Nežinau, bet gyvenimo idėja yra kažkas surišta su kūryba/gamyba dėl kitų ir savęs. Tai yra kažkoks tarsi reikalingas išbandymas projekto, kurį sukūrė labai svarbi 'asmenybė'. Ta asmenybė gali būti ne tik dinaminis objektas, bet statinis ir gali kurti minčių pagalba. Jis tarsi gali išsivaizduojamus dalykus paversti materialiais dalykais.

Pagalvojus, ar mes taip nedarom? Kalba, žodis, idėja - norima tai realizuoti 'kietame pagrinde' , norima išsaugoti.

Visada yra mirties baimė - baimė, jog artimieji ir gerai pažįstami žmonės visada ilgėsis. Tai parodo, kad žmogus yra sąžiningas ir turi meilės jausmą 'saviems' . Tai labai stiprus ryšys. Visa tai svarbu norint išlikti. Dažnai kovojama ne dėl savęs, bet dėl kitų. Kažkuom kiti pradeda rūpėti ir atsiranda begalinis tikėjimas/atsidavimas veiklai.

Dirbtinė terpė atiima didžiausias vertybes ir suklaidina. Tada prasideda dirbtinis mąstymas, atsiranda ateistiškos idėjos, kurios neturi pagrindo. Neretai pašišvenčiama vienai veiklai, kuri dirbtinai neleidžia suvokti, kad aplink yra daugiau veiklų, kurios irgi įdomios. Visa tai - išsibalansavimas ir per didelis nukrypimas nuo realybės. O gale, kažko netekus, neretai graužiamasi, tariami, skausmo žodžiai: 'Jei tik galėčiau pakeisti praeitį...'

Visas šis dirbtinis reikalas itraukia dauguma šio laiko žmonių. Bet sprendimo iš šio reikalo niekas dar neatrado ir nebandė atrasti. Manau, kažkas įsiterpė ir sugadino šį gyvenimą, padarė jį vienkrypčiu ir neleidžia nieko daugiau padaryti - tik laukti savo pabaigos. Kažkas įdėjo, kad nėra prasmės gyventi, bet manau, jis suklydo.

Šis gyvenimas svarbus kažkuom, bet reikia atrasti šią prasmę. Reikia atrasti tikrąjį rojų ir nepakliūti į dirbtinį pasaulį, kuris neteikia laimės.

time

#35
liepos 09, 2016, 00:34:18 Redagavimas: liepos 09, 2016, 00:45:32 by time
Ratas sukasi aplink tą patį veikalą. Dvikryptis mąstymo metodas yra netikras, bet galimas patobulinti. Nors aš buvau beišradinėjantis jį, kažkas nutraukė eigą ir dabar aš atmetu jo koncepciją, laikau ją nevykusią. Nors prieš tai viskas buvo gerai ir įžvelgiau atrasti naują funkciją.

Vėlgi ko aš siekiau, kam reikalingas buvo dvikryptis mąstymas.

Gal kas ir susimąstė. Bet nebereikės mąstyti, nes pasakau atsakyma ir galėsite būti ramia galva. Pats išradinėjimas neturėjo jokios vizijos, kol išradinėjant nieko nesupratau ir už mane mintyse kažkas kitas išradinėjo.

Pats dvikryptis mąstymas buvo reikalingas išsaugoti tam tikras sistemas ir prilaikyti jas dar galiojančiomis, nors jos jau paseno. Pats prilaikymas, senų sistemų yra labai svarbus šioje realybėje.

Visada ieškojau būdų kaip padėti, ne pakenkti ir atrasti tokį būdą, kad aplenkti neesamus poreikius, užpildyti pilnai.

Pridedu shemą, kurios kaip matau, neberodo, nors buvau pridėjęs aukščiau prieš vieną postą. Čia yra dvikrypčio mąstymo metodas - pagrįstas tikėjimu.



Ką tokia shema bandau pavaizduoti, kam visas tyrimas reikalingas. Nors ištikro nežinau ir man niekas to nesako. Aišku prielaida tokia, kad turbūt darau, nes esu labai supykęs, nes man viskas buvo labai sumažinama priešingai nei kitiems, todėl tokia pagieža visiems.

Neabejoju, kad galima viską lengvai sunaikinti, bet tam nėra reikalo, nėra prasmės. Dar daug dalykų neatrasta ir tai galima suprasti iš to, kad kažkas gali sudėti kažkokias negirdėtas mintis kiekvienam, kas prieš tai nebuvo žinoma. Ir nereikia apsigauti, kad dabar viskas kitaip nei prieš tai. Prieš tai viskas buvo paprasčiau, o dabar sudėtingiau - niekada taip nebuvo. Niekas neklysta jei taip mano.

Aš maniau , kad svarbu išsaugoti tai kas sensta.

Aukštyn