Neatpažintas skraidantis objektas

Pradėjo Anomalija, rugpjūčio 27, 2011, 18:48:41

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Citata iš: valdas  liepos 27, 2013, 20:53:38
gyvenimas man leido pamatyti ir metiorita gyvai su visais garsais,kamuolini zaiba ir ne viena karta ir su jo paliktais padariniais.neatpazinti objektai mano akiratyje, taipat pateko.nuotrauku turiu pakankamai ,kad kas jas mate atsakymas ,nesuprantu.kodel taip bijosi.gal lengviaiu pasakas rodyti ir teigti vardan pelno.


Nors teksto rislumas yra tikrai ne geriausias, bet kaip supratau turi nemazai NSO nuotrauku? Teisingai?

Raganius

Citata iš: valdas  liepos 27, 2013, 20:53:38
gyvenimas man leido pamatyti ir metiorita gyvai su visais garsais,kamuolini zaiba ir ne viena karta ir su jo paliktais padariniais.neatpazinti objektai mano akiratyje, taipat pateko.nuotrauku turiu pakankamai ,kad kas jas mate atsakymas ,nesuprantu.kodel taip bijosi.gal lengviaiu pasakas rodyti ir teigti vardan pelno.

Jeigu nesunku pasidalink tomis nuotraukomis.

Calibrae277

nu jo pasirode pasigire ir dingo negi sunku kelias tas nuotraukas imest

Jezzy

Citata iš: Shark  balandžio 04, 2013, 19:53:51
Citata iš: Iron Tara  balandžio 04, 2013, 18:55:35
Citata iš: Shark  balandžio 03, 2013, 20:00:28
Esu 100% procentu įsitikinęs, kad mes visatoje nevieni <...>


Kas tave įtikino?



Visata per didelė, kad mes joje būtume vieni. Reikia tik įsivaizduoti kiek tokių planetų kaip žemė yra! Žinoma čia tik mano nuomonė ir kaip dažniausiai būna tai kiek žmoniu tiek ir nuomonių  ;)




Nemanau ar kažkas žino ištikro ,kokia visgi didumo ta visata.
Visur tik spėliojimai. :)

Supera

Aš prisidedu prie tikinčių :), vien tik mokslui matoma visatos dalys yra nesuvokiamai didelė, tai įsivaizduokit likusią. Bet vat klausimas ar mes turim tai ko reikia, kad ateiviai mus lankytų.

O kas dėl skraidančių lėkščių, mačiau dokumentiką apie nacius, kurie jas kūrė, ir pirmos lėkštės pastebėtos JAV sutapo su tuo, kad iš Vokietijos po  II pasaulinio karo amerikiečiai mokslininkus atsigabeno, ten jau dirbusius prie tokių projektų.

Benamis

Citata iš: Jezzy  balandžio 11, 2014, 00:19:10
Nemanau ar kažkas žino ištikro ,kokia visgi didumo ta visata.
Visur tik spėliojimai. :)


Bet turime sutikti, kad visata visgi yra labai didele. Kad butu lengviau isivaizduoti nukreipiu i viena tema forume: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2854.0 :)


Fanden

Žinau, kad tai gali nuskambėti labai banaliai, tačiau mano močiutė (kuri vis dėlto, manau, yra linkusi perdėti) teigė, jog yra mačiusi ne tik skraidančią lėkštę (jos apibūdinimas buvo daugmaž toks: vieną dieną aš ir daugelis kitų žmonių <paminėsiu tai buvo Panevėžyje apie, jei nesuklysiu, 1980-1985metus), matė tupinčią skraidančią lėkštę ant kalvos, esančios netoli degalinės (kuri buvo vos keli šimtai metrų nuo jos gyvenamosios vietos). Negana to, ji teigė, jog ateiviai apsilankė jos namuose ir, pakeitę pavidalą, apsimetė mano seneliu (kuris jau senokai buvo išėjęs į darbą). Nereikia turbūt ir sakyti, kad priėmiau tai skeptiškai. Tačiau, kas man buvo išties keista, po kiek laiko, kalbantis su mama (po vieno nutikimo, kai aš ir mano tėvai danguje pamatėme išties racionaliai nepaaiškinamas šviesas [turiu omenyje, racionaliai bent ta prasme, kuria mes šiandien suvokiame mokslą ir technologijas]), ji, mano nuostabai, pasakė, jog yra mačiusi ateivių laivą (ant tos pačios kalvos, kurios, kaip minėjo mano močiutė, matė ir ji. Šie abu pasakojimai buvo nesusiję ir juos skyrė bent kelių metų skirtumas; juolab, nors ir nelabai tikiu močiutės pasakojimais, kadangi ji visąlaik buvo kiek "keistas" žmogus, tačiau tikrai nuoširdžiai tikiu savo mamos žodžiais, - ji tikrai yra "žemiškas" žmogus ir visiškai nematau prasmės jai meluoti).
Tai buvo tai, ką norėjau pasakyti iš savo, kaip istoriškai pažintos, pusės, per tėvus ir senelius.
Kitas dalykas yra tai, ką mačiau savo akimis. Žinoma, nemačiau pačių ateivių ar kad ir pačios tupinčios ateivių lėkštės. Tačiau mano tėvai gyvena tame pačiame rajone (kur, pasak močiutės ir mamos, buvo nusileidusi ta skraidanti lėkštė) ir turiu pasakyti, kad tikrai ne kartą ir ne du mačiau racionaliai nepaaiškinamas šviesas danguje (neneigiu, tai galėjo būti kažkas paaiškinamo, bet galbūt viso labo mano protas tam suteikė tam tikrą mistifikaciją ir pavertė kažkokiu fenomenu, bet vėlgi, esu gana skeptiškos prigimties, tačiau joks racionalus paaiškinamas nei tuo metu, nei dabar nepatenkina manęs). Negana to, kad ir kaip tai galbūt banaliai ar fantastiškai tai skambėtų, vaikystėje manęs nepalikdavo ramybėje įvairios baimės - sakysit, tai tik vaikiška fantazija. Taip, kodėl gi ne. Tačiau, nepaisant visų kitų nutikimų, vienas įvykis man paliko itin gilų prisiminimą ir poveikį, - aš jį trumpai nupasakosiu dabar, tačiau jis tikrai skambės labai supaprastintai ir netgi tam tikra prasme nuvalkiotai, bet vis dėlto, tai dar ir dabar, lyg būtų vos ką tik įvykęs momentas, nepalieka manęs ramybėje: buvo naktis, man buvo galbūt kokie 7-8 metai. Miegojau savo lovoje savo kambaryje; netikėjai prabudau ir atmerkiau akis (kad būtų aiškiau, turiu paminėti, kad mano kambarį nakties metu visada apšviesdavo šviesos iš lauko, - niekada nebūdavo tamsu "nors į akį durk"), ir kai pramerkiau savo akis, pamačiau siluetą - lyg žmogaus, - buvo galva, kūnas, kuris, numanomai, turėjo taip pat dvi rankas ir dvi kojas; tačiau jis labiau panešėjo į šešėlį. Negana to, jis stovėjo tokia poza, lyg dešinę ranką (kaip dabar atsimenu) būtų priglaudęs prie krūtinės (ta prasme, lyg žmogus dešinę ranką laikytų priglaudęs prie krūtinės, kur yra širdis). Ir vis dėlto, pačia savo esme aš suvokiau, kad tai nėra žmogus (prie viso to dvasinio jausmo prisidėjo faktas, kad jo galvos forma rodėsi gerokai didesnė nei eilinio žmogaus). Mažas, išsigandęs vaikas - ką jis galėjo daryti? Aš tik užsiklojau galvą, visa tirtėdama iš baimės ir plačiomis, nepajėgiačiomis užsimerkti iš baimės akimis, aš spoksojau į tamsą, kurią sukėlė kaldros kampas ant mano veido. Ryte, kai papasakojau tėvams, šie, žinoma, numojo ranka į tai, ir apsimetė, lyg nieko nebūtų buvę. Tačiau būtent tada, po kelerių metų, kai su mama išsikalbėjome apie visas tas ateivių lėkštes ir pačius ateivius, ji nebeatrodė tokia užtikrinta, jog tai tebuvo mano sapnas, nors nieko konkretesnio ir nepasakė. Man pasirodė, jog tai tebuvo jos bandymas atsiriboti nuo to kito pasaulio, susitelkiant ties šiuo. Po to karto nemačiau nieko panašaus, nors tokia būsena (išgąsties, tačiau kartu ir susidomėjimo), manęs nepalieka nė minutei. Kaip ir sakiau, NSO (ta prasme, kad tai išties buvo racionaliai nepaaiškinamos šviesos danguje) mačiau ne kartą, tačiau nieko daugiau, nieko konkretesnio nemačiau. Ir vis dėlto, manau, jog manymas, kad esame vieninteliai Visatoje, kaip kažkas jau minėjo, būtų ne tik didelis savanaudiškumas, bet, manau, ir siaubingas naivumas. Ir kaip filme "Contact" sakė: jei būtume vieninteliai Visatoje, tai būtų pernelyg didelis erdvės švaistymas, argi ne?
Tai, ką norėjau pasakyti šia žinute, nereiškia, jog turite patikėti mano ar kieno nors kito žodžiais apie NSO ar ateivius; tai reiškia, jog manau, kad bet koks išankstinis, juo labiau kategoriškais nusistatymas yra ne kas kita, kaip tik didžiulė klaida - turiu omenyje, mes galime MANYTI, kad žinome, tačiau niekada IŠ TIKRŲJŲ nežinome; tai turėtų mus sulaikyti nuo bet kokio išankstinio nusistatymo. Lygiai taip pat, kaip aš neteigiu, kad BE ABEJONĖS NESAME vienintelė gyvybė Visatoje; aš tik sakau, kad mes negalime būti TIKRI, jo esame. Tas pats galioja ir priešingam mąstymui (ar galbūt tikėjimui, kad ir kaip tai beįvardintume :) )

Calibrae277

Citata iš: Fanden  balandžio 12, 2014, 17:30:03
<paminėsiu tai buvo Panevėžyje
matė tupinčią skraidančią lėkštę ant kalvos, esančios netoli degalinės


Labas Fanden
Idomus pasakojimas tikrai sudominai kur yra tas kalnas ant kurio tupėjo ta skraidanti lekstė,
matai gerai pažistu panevežį tai tiesiog smalsu pasidarė gal koki vakarą pasisektu ten nuvaziuot pavakaroti ir neticia kažką pamatitį.
beje labai tiksliai išsireiskei paskutineje pastraipoje už tai duodu pliusiuka :)


Ezekiel

Citata iš: Fanden  balandžio 12, 2014, 17:30:03
tai buvo Panevėžyje apie, jei nesuklysiu, 1980-1985metus), matė tupinčią skraidančią lėkštę ant kalvos, esančios netoli degalinės (kuri buvo vos keli šimtai metrų nuo jos gyvenamosios vietos). Negana to, ji teigė, jog ateiviai apsilankė jos namuose ir, pakeitę pavidalą, apsimetė mano seneliu (kuris jau senokai buvo išėjęs į darbą)


Gal ir nemelavo senelė, nes panašias kontaktų istorijas girdėjau. O kaip atrodė ateivia ir kaip pakeitė pavidalą?

Fanden

Citata iš: Calibrae277  gegužės 04, 2014, 23:51:51
Citata iš: Fanden  balandžio 12, 2014, 17:30:03
<paminėsiu tai buvo Panevėžyje
matė tupinčią skraidančią lėkštę ant kalvos, esančios netoli degalinės


Labas Fanden
Idomus pasakojimas tikrai sudominai kur yra tas kalnas ant kurio tupėjo ta skraidanti lekstė,
matai gerai pažistu panevežį tai tiesiog smalsu pasidarė gal koki vakarą pasisektu ten nuvaziuot pavakaroti ir neticia kažką pamatitį.
beje labai tiksliai išsireiskei paskutineje pastraipoje už tai duodu pliusiuka :)


Sveiki dar kartą, nuo mano rašytos žinutės praėjo daugiau nei metai, tad tų, kurie man uždavė klausimus po mano pasakojimo, atsiprašau.. :) Bet štai aš vėl čia.

Taigi, atsakant į klausimą, tai ta kalva yra palei Molainių/Projektuotojų sankryžą, kur kažkokia degalinė stovi. Anais laikais, kiek žinau, ten buvo bene plynas laukas, o dabar jau gyvenamas rajonas kuriasi (neseniai įrengtus nuosavus namus turiu omeny), tad vargu, ar ta vieta dar ir dabar galėtų pasirodyti kažkuo neįprasta :) Nors aš kaskart, kai pro ten važiuoju, kažkaip susigūžiu... Anyway, tai vat, ir ta kalvelė puikiai matėsi iš devynaukščio namo, kuriame seniau ir gyveno mano močiutė.

O atsakant į @Ezekiel klausimą, turiu prisipažinti, kad nieko konkretaus negaliu pasakyti - kiek galiu prisiminti jos pasakojimą, niekada nesakė, kaip būtent tie ateiviai atrodė, ji tiesiog pasakė maždaug taip: "Aš gi žinojau, kad Algis [<- mano senelis] seniai išėjęs į darbą, o jie apsimetė juo. Bet aš juk jaučiau, kad ten ne jis." Iš jos pasakojimo susidarė įspūdis, kad tas tariamas mano senelis tiesiog atsirado fotelyje jos kambaryje ir be žodžių sėdėjo ir žiūrėjo į ją. Dar minėjo, kad "senelis" vėliau atsargiai prilietė berods jos ranką ir tai buvo būtent tai, kas mane siaubingai išgąsdino :D Pagalvojau "Dieve mano, numirčiau iš baimės, jei man taip būtų". O kaip ten viskas baigėsi - nebeatsimenu... Dabar kažkaip iš naujo užklaust tokių dalykų atrodo nei šis, nei tas, nors ir knieti. Vis laukiu tinkamos progos, kad kalba išeitų.

Calibrae277

žinau ta vieta, taip kažkada ten buvo laukas bet viska baigia ten apstatyti, na o su tavo seneliu tai kažkaip tikrai mistiškai gaunasi :) kokia prasmė tiems ateiviams taip elgtis čia toks klausimas iškila :) būtų įdomu tavo nuomonę apie tai sužinoti :)

UFO

Negi esat tokie durni ir kvaili kaip bato aulai? Kad nesuprantat tokiu elementariu dalyku? Per simtmeti paziurekit ,kaip viskas pasikeite? Kokios technologijos atsirado? O kiek pries tai tukstanciu metu zmones gyveno zemeje? O taip pazangumo kreive soko per simtmeti?Nesamone ,viskas taip pazenge i prieki tik nezeimiskos civilizacijos pagalba. :) Negi dar atsiras tokiu neismaneliu ,kurie manys ,kad tik zmones viska sugalvojo? :D :D

UFO2

Viska pasako apollo kosmoso astranautai ,kuriem buvo isakyta ,jokiu budu neprabilt apie nezemiska civilizacija sutikta menulyje ,taciau matet ,kaip apollo dalyviai senatveje pries mirti pradejo sneket ,vienas is apollo dalyviu Edgar Mitchell likus 5metam iki jo mirties pasake tiesiai sviesiai ,mes esam  ne vieni ,ateivius pats maciau savo akimis,tik viskas yra slepiama nuo visuomenes? Kuo tiketi? Kuris tikras astronautas pats pabuvojo menulyje sutikes nezemiskas civilizacijas ,ir kazkokiais tiket beviltiskais skeptikais kurie net nebuvo pakile auksciau zemes orbitos? :D turekit proto ,ne vienas apollo dalyvis yra pareiskes kad neesam vieni ,kaip kad valdzia bando nuslopinti ir paneigti bet koki fakta...

Aukštyn