Sena siela jauname kūne. Kaip atpažinti?

[Benamis]

Kartais žmonės jaučiasi per seni šiam pasauliui. Apie juos sakoma, kad turi seną sielą. Skaitydami šias eilutes jie greičiausiai atpažins save. Kartais jų veido bruožai ir kūno sudėjimas gali būti vaikiški, bet viską išduoda gilus žvilgsnis ir neįprasta jų amžiui kalba. Jau nuo vaikystės tokie žmonės girdi, kaip suaugusieji stebisi jų ne pagal amžių brandžia iškalba, mintimis ir idėjomis. Aplinkiniams tokie žmonės atrodo truputėlį keistoki, per tylūs. Jie neretai jaučiasi nesuprasti.

"jauna siela"
Kad ir kaip bebūtų, toji išmintis ir asmenybės brandumas gyvenime jiems padeda. Jie eina per gyvenimą, suprasdami, kas jiems kelia džiaugsmą, o kas priešingai liūdina. Jie geba priimti pasaulį atvira širdimi, turi tvirtą nuomonę ir visada gali ją apginti.

Kaip atpažinti seną sielą jauname kūne. Kai kurios savybės bendros daugeliui iš jų:

Jie dažnai būna atsiskyrę vienišiai. Paprastai jie turi keletą labai artimų draugų, bet daugiau jiems ir nereikia.

Labai vertina žinias, išmintį ir tiesą.

Jie mėgsta skaityti. Gali visas santaupas išleisti naujoms knygoms.

Jie turi stiprų polinkį į dvasingumą.

Susimąstę, dažnai analizuoja save ir pasaulį.

Jie jaučiasi dėkingi už tai, kad gyvena šiame pasaulyje ir gali bendrauti su žmonėmis.

Kreipia dėmesį į svarbiausius dalykus.

Nėra materialistai.

Vaikystėje jie buvo laikomi ne pagal metus protingais, introvertais ir maištingais.

Jie patys jaučiasi seni.

Jie supranta visatos dėsnius ir tai, kad viskas šiame pasaulyje yra labai glaudžiai susiję.

Jie turi stiprią intuiciją, kuria gali pasikliauti tuomet, kai ateina sunkūs laikai.

Jie moka išklausyti, paguosti ir nuraminti. Šie žmonės tampa labai geri, nuoširdūs ir visada pasiruošę padėti draugai.

Visi žmonės, kurie turi bent vieną savybę, juos išskiriančią iš kitų (o tokie yra beveik visi), kartais jaučiasi nesuprasti ir atstumti. Su kokiais sunkumais susiduria žmonės, kurių jauname kūne, įkalinta sena siela:

Bendraamžiai dažnai galvoja, kad tokie asmenys yra nuobodūs.

Sunku rasti žmonių, kurie juos suprastų. Neretai jie jaučiasi labai vieniši šioje Žemėje.

Jie nepritampa prie nė vienos amžiaus grupės žmonių. Jaunesni ir bendraamžiai galvoja, kad tokie asmenys nuobodūs ir neįdomūs, o vyresni taip pat vertina tik amžių ir netrokšta, kad jų kompanijoje būtų jaunuolių.

Į porą jie dažniausiai renkasi vyresnius gyvenimo partnerius (bent 10 - 15 metų). Rasti partnerį, kuris suprastų ir būtų panašaus amžiaus - labai sunku, kartais net neįmanoma.

Visada jaučiasi, kad yra kitokie. Tai, kas vienus džiugina, liūdina ar piktina, jiems nekelia jokių emocijų. Nepaisant to, jie nenori keistis, nes iš esmės yra laimingi būdami tokie, kokie yra.

Seną sielą turintieji labai stipriai išgyvena, kai žmonės jų rimtai nevertina.

Nepaisant to, kad jų siela sena, jie irgi nori linksmintis ir kvailioti, bet pamėginę tą padaryti, negali visiškai atsipalaiduoti, nes linksmą nuotaiką užgožia nuolatinės mintys apie tai, kaip kvailai jie atrodo.

Jiems nepatinka, kai kiti nuolatos pabrėžia tai, kad jų siela tikriausiai yra sena.

Juos nuoširdžiai stebina jaunatviškų žmonių maksimalizmas, noras viską turėti ir kovoti dėl savo vietos po saule.

Nors juos pačius neretai apkaltina nuobodumu, bet seną sielą turintys žmonės neretai ir patys galvoja apie daugelį jaunatviškų žmonių kaip apie lėkštus, tuščius ir nieko neišmanančius.

Aplinkiniai neretai nesupranta, kad kartais jiems gali patikti būti vieniems namie.

Buvimas sena siela jauname kūne daugeliui žmonių kelia nerimą, baimę ir apgailestavimą, kad jie negali pasidalinti savo mintimis su dauguma žmonių, nes jie paprasčiausiai jų nesupras.

Tokie asmenys neretai laikomi kandžiais aštrialiežuviais, bet iš tikrųjų tokį jų požiūrį lemia tai, kad jie mato visumą, o ne detales. Jei kas nors papasakoja planą, jie nujaučia ir dažniausiai teisingai, kaip jis pasibaigs. Kalbėdami apie skaudžius dalykus, o nesileisdami į nerealias svajones, jie tampa nepopuliarūs.

Tikriausiai daugelis žmonių, kurie jaučiasi turintys seną sielą, galėtų pasakyti tą patį, ką ir vienas žmogus iš interneto platybių: „Žmonės ateina pas mane, norėdami išmintingo patarimo, bet gavę jį juo nepasinaudoja. Tai mane verčia manyti, kad jie apie mane rimtai negalvoja".

priekavos.lt

[knygute]

Mano siela sena jauname kūne  man 13 ir beveik viskas atitinka kas parašyta

[idenmeyou]

Na visi tie pritaikymai sau mano galva labai jau nerimti. Būna atveju, kada jaunas žmogus jaučiasi senas ir mano jog jaunimo linksmybės ne jam, bet jeigu tas žmogus yra įtraukiamas į jaunų žmonių grupė jo užslėpti norai linksmintis kaip mat iškyla ir žmogaus požiūris keičiasi labai greit.

Daugumoje dalykų nėra jokios mistikos arba prasmės, kurios neįmanoma suprasti, tiesiog reiktų pasigilinti į savo psichiką.

[domisrim]

Kažkaip keistai čia man viskas, juk visokių žmonių būna, vieni labiau užsidarę, liūdnesni, kiti labiau linkę bendrauti su kitais Pavyzdžiui aš ir toks ir toks, kartais valandų valandas galiu būti su draugais ar šiaip nenuobodžiai leisti laiką, o kartais visą dieną tyliu, su niekuo nebendrauju ir nieko neveikiu 

[paragraf 78]

Paskaičius teiginius atrodo, kad didžioji dalis žmonių save priskirs tiems kas turi seną sielą. Ir čia nelabai svarbu ar turi tas žmogus šias savybes ar ne, visi save vertina daug geriau nei yra iš tiesų. Pvz. daug kartų esu sutikęs tokių kurie teigia gebantys išklausyti, o realiai tai tokio skilo nelabai ir turi

[Iron Tara]

Taip, pritariu paragraf.

Aš asmeniškai manau, jog senos sielos tikrai egzistuoja, o ir jaunuose kūnuose jos neišvengiamai pabūvoja. Tačiau mano nuomone, senos sielos turi kiek kitokius požymius, nei šie, aprašytieji.

Patyrusios sielos geba puikiai prisitaikyti prie bet kokio amžiaus sielų, globoja jas kaip savo vaikus, t.y., yra protingi ir pakantūs. Apie populiarumą buvo teisingai parašyta, pritapti jiems ne visad sekasi, bet jaunos sielos, kurios save atradinėja, nebūtinai turi būti kaip avys irgi.

Senos sielos turi sukaupusios tiek patirties, jog rodos, jokios negandos negali jų išgąsdinti. O jos ir negyvena pergyvendamos dėl dar neįvykusios ateities bijodamos maro, karo ar egzaminų pražios. Senos sielos nieko nesigaili iš praeities, nes kiekvienas dalykas - tiek klaidos, tiek pasisekimai - yra visuomet teigiamo ženklo, pavadinimu patirtis.

Taip pat pridėčiau smalsumą bei neišsenkamą žingeidumą. Jos nori kuo daugiau išmanyti visko apie viską, tačiau į nieką taip giliai neįsigilina, nes žino, jog jei tai padarys, joms pritrūks laiko Žemėje sužinoti apie kitus dalykus ir jie liks nepatirti, nepaliesti, nepauostyti. Tad šie žmonės nuolat kažko imasi, retai ką užbaigia, visad aktyvūs, o sėdint ramiai namie, kai jie nesijaučia nuilsę, mano, tarsi švaistytų savo brangų laiką. Kiekvienas pasiūlymas kažką pamatyti, kažkur nuvažiuoti yra priimami kaip galimybės, beatsiveriančios durys į neaprėpiamą patirties vandenyną.

Tad nereiktų kiekvieno kitokio, nepritampančio masėms žmogaus, vadinti sena siela. Senos sielos nedepresuoja ir nestresuoja, čia, mano manymu, yra pagrindinė savybė, pagal kurią reiktų atskirti sielos amžių

[SPACE]

Taip, tai teisybė, tik "sena siela" nevisai teisingas pasakymas, tai talmudinis terminas, išpropaguotas amerikiečių psichologų, teisingesnis budistinis "bodhisatva", tai siela, atėjusi priminti žmonėms apie dvasinį pasaulį.

[Banas123]

Taip, pritariu paragraf.

Aš asmeniškai manau, jog senos sielos tikrai egzistuoja, o ir jaunuose kūnuose jos neišvengiamai pabūvoja. Tačiau mano nuomone, senos sielos turi kiek kitokius požymius, nei šie, aprašytieji.

Patyrusios sielos geba puikiai prisitaikyti prie bet kokio amžiaus sielų, globoja jas kaip savo vaikus, t.y., yra protingi ir pakantūs. Apie populiarumą buvo teisingai parašyta, pritapti jiems ne visad sekasi, bet jaunos sielos, kurios save atradinėja, nebūtinai turi būti kaip avys irgi.

Senos sielos turi sukaupusios tiek patirties, jog rodos, jokios negandos negali jų išgąsdinti. O jos ir negyvena pergyvendamos dėl dar neįvykusios ateities bijodamos maro, karo ar egzaminų pražios. Senos sielos nieko nesigaili iš praeities, nes kiekvienas dalykas - tiek klaidos, tiek pasisekimai - yra visuomet teigiamo ženklo, pavadinimu patirtis.

Taip pat pridėčiau smalsumą bei neišsenkamą žingeidumą. Jos nori kuo daugiau išmanyti visko apie viską, tačiau į nieką taip giliai neįsigilina, nes žino, jog jei tai padarys, joms pritrūks laiko Žemėje sužinoti apie kitus dalykus ir jie liks nepatirti, nepaliesti, nepauostyti. Tad šie žmonės nuolat kažko imasi, retai ką užbaigia, visad aktyvūs, o sėdint ramiai namie, kai jie nesijaučia nuilsę, mano, tarsi švaistytų savo brangų laiką. Kiekvienas pasiūlymas kažką pamatyti, kažkur nuvažiuoti yra priimami kaip galimybės, beatsiveriančios durys į neaprėpiamą patirties vandenyną.

Tad nereiktų kiekvieno kitokio, nepritampančio masėms žmogaus, vadinti sena siela. Senos sielos nedepresuoja ir nestresuoja, čia, mano manymu, yra pagrindinė savybė, pagal kurią reiktų atskirti sielos amžių

Čia spėju save apibūdinai?

[Iron Tara]

Čia spėju save apibūdinai?

Na.. Save geriausiai pažįstu

[idenmeyou]

Man sielos reinkarnacijos idėja niekada neatrodė rimta ir greičiausiai neatrodys. Įdomu tai, kad teigiama jog senos ar jaunos sielos atstovai turi tam tikras psichines, charakteristines savybes, kaip vieni materialistai, kiti ne, vieni dvasingi, kiti ne, moka išklausyti, o kiti priešingai, žodžiu nebeminėsiu, bet akivaizdu jog pagal šį straipsnį siela turi savybes. Bet kodėl tuomet turėdama šias savybes, kurioms išugdyti visada reikia atminties žmogus negali atsiminti ankstesnių gyvenimų.

Juk bet ką ugdydamas savyje visada žmogus remiasi ankstesnėmis patirtimis, jeigu nieko neatsimintum, bet ką ugdydamas vis pradėtum iš naujo, taigi gautųsi jog siela turi turėti atmintį, bet ankstesnio gyvenimo akivaizdžiai nepamena, taigi kertasi šie dalykai.

[lexx]

Man sielos reinkarnacijos idėja niekada neatrodė rimta ir greičiausiai neatrodys. Įdomu tai, kad teigiama jog senos ar jaunos sielos atstovai turi tam tikras psichines, charakteristines savybes, kaip vieni materialistai, kiti ne, vieni dvasingi, kiti ne, moka išklausyti, o kiti priešingai, žodžiu nebeminėsiu, bet akivaizdu jog pagal šį straipsnį siela turi savybes. Bet kodėl tuomet turėdama šias savybes, kurioms išugdyti visada reikia atminties žmogus negali atsiminti ankstesnių gyvenimų.

Juk bet ką ugdydamas savyje visada žmogus remiasi ankstesnėmis patirtimis, jeigu nieko neatsimintum, bet ką ugdydamas vis pradėtum iš naujo, taigi gautųsi jog siela turi turėti atmintį, bet ankstesnio gyvenimo akivaizdžiai nepamena, taigi kertasi šie dalykai.

Pabandysiu atsakyti trumpai.  Sąmonė tai materiali (smegenų) atmintis, o pasąmonė tai sielos atmintis. čia tik mano a priori nuomonė.

[Extrasz]

Seną sielą turintis žmogus žinos, kad ją turi.

[idenmeyou]

Pabandysiu atsakyti trumpai.  Sąmonė tai materiali (smegenų) atmintis, o pasąmonė tai sielos atmintis. čia tik mano a priori nuomonė.

Bet pasąmonė per daug jau priklausoma nuo išorės, materialaus pasaulio išoriniai veiksniai veikia pąsamonę, o ji paveikia sąmonę.

[Mas]

Sielai laikas neegzistuoja. Siena nesensta, nemirsta. Tai kaip ji gali buti sena? Straipsnio autorius aprase zmogaus (-niu) charakterio bruozus ir tai kas jiems (to charakterio zmonems) budinga.

[saulius]

O tu žinok, beplaukdama pasroviui gali ir ant kokio akmens užplaukt. O norai ir siekiai (taip tie patys kurie priverčia gražyti rankas iš nekntrumo) patys atbus. Laiko reikia. Nors va būtent jo mes ir turim mažai.
Arba kita pusė. Gyevnimas yra įpročių krūva. Pusė iš tavo turimų dalykų (taip, net norai ir siekiai. noras siekti) yra išugdyti, kaip ir pasitikėjimas. Priversk save daryti kai kuriuos dalykus (kuriems jautiesi per sena - t.y nejauti jokio noro ar prasmės tai daryti) o paskui, kas žino, gal įsimylėsi ir visai pamirši tokią sielos senatvę, gražyti rankas ir juoksies garsiai, o gal tiesiog įprasi, ir išmoksi džiaugtis lyg darytum tai pirmą sykį.
Nei sėkmės, nei nieko panašaus nelinkėsiu nes ne nuo to šitas priklauso. Man padėjo autobusai. (ir meilė kas be ko, tik ne tam kam tikėjausi).