Naujas Turino drobulės tyrimas: ji tikrai yra iš Jėzaus laikų

Pradėjo Benamis, kovo 29, 2013, 16:25:43

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

TinSoldier

#30
spalio 31, 2015, 20:02:29 Redagavimas: spalio 31, 2015, 20:04:56 by TinSoldier
Beje, jeigu jau prikelta tema, tai neseniai buvo pakartotinai peržvelgti jau atlikti tyrimai, jų duomenys.

Čia iš tos istorijos, kur ne vienas pakartotinas skirtingų laboratorijų tyrimas atskleidė, jog drobulė yra iš viduramžių. Tačiau kritikai pareiškė, jog tyrimams naudotos tos drobulės dalelės, kurios buvo priklijuotos viduramžiais, o visa likusi drobė yra daug senesnė.

Tai šis naujas tyrimas leidžia manyti, jog tokia kritika nepagrįsta: nėra jokio esminio skirtumo tarp tyrimui naudotų dorbulės skiaučių ir likusios drobulės - ji vientisa. O anie tyrimai, drobulę datavę viduramžiams, įgyja dar kiek daugiau patikimumo.

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0040603115003093
http://www.centerforinquiry.net/blogs/entry/turin_shroud_still_a_fake/

paragraf 78

Šiaip kiek domėjausi, RKB neteigia, kad ji yra autentiška, tiesiog leidžiamas pamaldumas ir tiek. Kaip ir į šventąjį graalį, kurį ar tiksliau kuriuos galima rasti trijose skirtingose bažnyčiose, trys skirtingi indai. Tiesiog kadangi yra pamaldumo praktika kuri esmiškai nesikerta su bažnyčios mokymu, jos nebūna draudžiamos, kokios keistos bebūtų. Turino drobulės pamaldumas neprieštarauja, tad nėra draudžiamas. Ir kaip suprantu pačiai bažnyčiai jos autentiškumas nėra baisiai svarbus ir vertinamas labiau kaip liaudies pamaldumo praktika ir tiek

a.t.sielis

TURINO DROBULĖS AUTENTIŠKUMAS: UŽ IR PRIEŠ

Rugpjūčio 6-ąją švenčiama Kristaus atsimainymo šventė. „Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa (…) skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!" - šitaip įvykį pasakoja evangelistas Matas, pabrėždamas Jėzaus dievystės paliudijimą keletui mokinių.

Ta proga „Bernardinai.lt" skaitytojams siūlome tekstą, pasakojantį apie garsiąją Turino drobulę, kurioje galimai įspaustas Jėzaus Kristaus veido atvaizdas. Neseniai „Catholic Herald" dienraštyje kun. Dwightas Longeneckeris apibendrino ankstesnius ir naujausius duomenis, susijusius su pasaulyje labiausiai žinoma relikvija - pasidomėkime.

Viename iš Naujojo Testamentų tekstų, vadinamo Laišku žydams, rašoma: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome." Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra įvykis, kuriuo viliamės, tačiau jis yra ir nematoma tikrovė.

Tikintys Turinio drobulės tikrumu primygtinai pabrėžia, jog Drobulė yra šios vilties esmė ir įrodymas įvykio, kurio niekas nematė. Jie tiki, kad šis daiktas yra Jėzaus Kristaus įkapės. Drobulė buvo gerbiama ištisus amžius, o kai 17 amžiuje pateko į Turiną, tapo žymiausiu jos katedros lobiu. Pažvelgti į Drobulę atvykdavo popiežiai; Benediktas XVI, 2010-aisiais apsilankęs Turine, sakė, kad „Kristaus kentėjimuose tarsi veidrodyje regime savo kentėjimus".

Skeptikai su panieka žiūri į visą šią istoriją. Remdamiesi 1987-aisiais atliktu anglies (Carbon-14) tyrimu, sako: „Ji siekia tik viduramžius. Mokslas tarė savo žodį. Viskas aišku."

Tačiau Drobulės gerbėjai nenusileidžia, ir taip metai iš metų, vystantis technologijoms, kaupiasi vis daugiau įrodymų, kurie kiekvieną besidomintįjį tyrimais skatina skeptiškai vertinti skeptikus. Vienas naujausių teiginių - kad Drobulėje įsigėręs kraujas yra kankinto žmogaus - vėl atvėrė debatus.

Gražiai ironiška tai, kad būtent mūsų skeptiška ir mokslą garbinanti visuomenė prisidėjo prie visų šių naujų įrodymų atsiradimo. Drobulės santykiai su moderniomis technologijomis prasidėjo dar 1898-aisiais, kai Secondo Pia padarė pirmąją jos fotografiją. Išryškinęs negatyvą, jis pamatė, kad jame - žmogaus veido pozityvas. Fotografas padarė išvadą, kad pats atvaizdas iš esmės yra fotografinis negatyvas. Tad iškart kyla klausimas, jei Drobulė yra viduramžiais padarytas kūrinys, kaip jiems tai pavyko?

Profesorius Nicholas Allenas iš Pietų Afrikos pasiūlė mintį, kad viduramžiais egzistavo medžiagos ir žinios, kaip sukurti „fotografiją". Jis pamėgino sukurti analogišką atvaizdą ant lininio audinio, pasitelkdamas teorinį procesą. Tačiau atvaizdų ekspertas Barrie Schwortzas, beje, nekrikščionis, sukritikavo Alleno darbą, kuris pasižymi tik keletu Drobulės savybių.

Hipotezės atmušinėjamos vienų ir kitų - tarsi teniso kamuoliukas. Vienas mokslininkas pasiūlo mintį, kaip paslaptingoji Drobulė galėjo būti sukurta vien tam, kad kitas tyrėjas įrodytų, jog tai neįmanoma.

1987-aisiais buvo atliktas Anglies-14 datos nustatymo tyrimas, kuris parodė, jog Drobulė siekia 13 amžių. Kaip ir buvo galima tikėtis, rezultatai sulaukė smarkios kritikos dėl kelių priežasčių. Pastaruoju metu kritikai argumentuoja, kad 1987-ųjų tyrimui buvo paimti Drobulės pakraščių audinio skiautiniai, kurie buvo meistriškai suadyti viduramžiais. Todėl anglies tyrimas (kaip teigiama) ir nėra tikslus.

Visiškai kitokį datos nustatymo testą atliko Giulio Fanti Paduvos universitete 2013-aisiais. Ši technologija naudoja infraraudonuosius spindulius ir spektroskopiją, siekiant išmatuoti radiacijos intensyvumą pagal bangų ilgį - tuo remiantis galima apskaičiuoti datą. Remiantis Fanti metodu, teigiama, kad Drobulės data yra laikotarpis tarp 300 pr. Kristų - 400 po Kristaus. Žinoma, netrūksta kritikų, teigiančių, kad Fanti metodas yra nepatikimas.

Šiuo metu turime daugybę patikimų žinių apie Drobulę, tačiau labai daug žmonių atmeta Drobulės autentiškumo galimybę, remdamiesi vien senuoju anglies tyrimu.

Tačiau geras detektyvas juk neapsiriboja vienu įrodymu. Jis renka ir vertina visus faktus. Štai įrodyti faktai, kuriuos aš laikau įtikinančiais.

1. Atvaizdas. Tai jokia dėmė, ir jis nėra nupieštas ant Drobulės. Jis nėra išdegintas įprastu aukštos temperatūros taikymo metodu. Jis yra įspaustas ant audinio pasitelkiant technologiją, kurios dar negalime paaiškinti. Nei mokslininkai, nei istorikai negali atkartoti atvaizdo, pasitelkdami viduramžiais žinotas technologijas, jie nesugeba jo atkartoti ir su šiuolaikinėmis technologijomis.

Italų mokslininkas Paolo DiLazzaro penkerius metus mėgino atkartoti atvaizdą ir padarė išvadą, kad jis išgautas ultravioletine šviesa, tačiau atvaizdui sukurti reikalinga ultravioletinė šviesa „stipriai viršija maksimalią galią, kurią skleidžia bet kuris šiandien prieinamas ultravioletinės šviesos šaltinis". Tokiam sprogimui reikalingas laikas „būtų trumpesnis nei 1/40 sekundės, o ultravioletinės šviesos intensyvumas turėtų prilygti maždaug keletui milijardų vatų."

2. Atvaizdo 3D savybės. Drobulėje įsispaudęs vyro atvaizdas gali būti nuskaitomas 3D Vaizdo technologijomis. Su paveikslais tokie testai neįmanomi.

3. Nukryžiavimo akivaizdumas. Nukryžiuoto žmogaus žaizdos puikiai atitinka ne tik romėniško nukryžiavimo, bet ir konkretaus Jėzaus nukryžiavimo detales: nuplakimas, erškėčių vainikas, nesulaužyti kaulai ir žaizda šone. Be to, viduramžių paveiksluose dažniausiai vaizduojami vinių dūriai Jėzaus delnuose, tuo tarpu Drobulė liudija apie vinių dūrius riešuose, kas būtų anatomiškai teisinga. Delnų raumenys nebūtų atlaikę vyro kūno svorio.

4. Geografija. Ant Drobulės randamos žiedadulkės ne tik iš Jeruzalės srities, bet ir Turkijos, bei kitų vietų, kur Drobulė tikėtina yra pabuvusi. Dulkės, nusėdusios atvaizdo vietose, kurios lietė kūno kelius ir pėdas, yra iš Jeruzalės aplinkos.

5. Duomenys apie žydų laidojimo papročius. Atrasti pėdsakai prieskoninių augalų, naudotų žydų laidojimo apeigose.

6. Kraujas ir atvaizdas. Kraujo dėmės ant Drobulės yra tikro žmogiško kraujo, o ne dažų pėdsakai. Kraujo nutekėjimas tiksliai atspindi nukryžiavimą ir palaidojimą. Atvaizdas įsispaudė drobėje vėliau nei kraujo dėmės. Faktas, kad kraujo dėmės išlaikė savo rausvą spalvą, įrodo, kad kraujuojantis žmogus patyrė kraštutinį žiaurumą. Naujausi atradimai liudija, kad nukryžiuotas vyras prieš tai buvo kankinamas.

7. Audinio tipas.Audinys atitinka pirmojo amžiaus Izraelio laikotarpį, tačiau niekaip netelpa į viduramžių Europos kontekstą. Klastotojas būtų turėjęs ne tik suklastoti atvaizdą, bet ir smulkiai žinoti pirmojo amžiaus audimo technologiją ir ne tik sugebėti ją atkartoti, bet ir įtaigiai pasendinti.

Nesame įpareigoti tikėti Drobulės autentiškumu; akivaizdu, ji - paslaptingas dalykas. Tai pasakius, vis dar išlieka paslaptis, kaip skeptikai sugeba laikyti nevertus dėmesio akivaizdžius dalykus. Jie garsiai reikalauja mokslinio pagrindimo, tačiau, kai šis pateikiamas, mažai kas atidžiau juo domisi. Paprasčiausiai trukteli pečiais ir sako: „Na, mes paprasčiausiai nežinome. Nieko tai neįrodo. Visa ką mes turime, tai tiesiog senas audeklas, kuriam dar neradome paaiškinimo."

Tikiu, kad Drobulė yra autentiška, tačiau, jeigu skeptikai man pateiks įtikinamų atsakymų, į klausimus, kuriuos pateikia Drobulė, esu jiems atviras.
Vienas iš kūrybiško skepticizmo principų yra tas, kad akivaizdus atsakymas paprastai yra teisingas. Mano galva, akivaizdus atsakymas yra tas, kad Turino drobulė yra Jėzaus Kristaus įkapės.

Tikiu, kad Drobulė yra autentiška, tačiau, jeigu skeptikai man pateiks įtikinamų atsakymų, į klausimus, kuriuos pateikia Drobulė, esu jiems atviras. Mano tikėjimas remiasi Prisikėlimu, ne pačia Drobule. Faktas, kad Drobulė ir toliau lieka paslaptimi, primena mums tą Naujojo Testamento eilutę, kuri kalba apie tai, kad „remiamės tikėjimu, o ne regėjimu".

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-08-06-turino-drobules-autentiskumas-uz-ir-pries/162405

TinSoldier

#33
rugpjūčio 06, 2017, 09:29:19 Redagavimas: rugpjūčio 06, 2017, 09:31:22 by TinSoldier
Citata iš: a.t.sielis  rugpjūčio 06, 2017, 09:02:25Dulkės, nusėdusios atvaizdo vietose, kurios lietė kūno kelius ir pėdas, yra iš Jeruzalės aplinkos.
Gal kas žinot, kokiu būdu nustatoma geografinė dulkės kilmė?

EDIT: Kažką radau į temą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4395444/

a.t.sielis

CitataNaujausi atradimai liudija, kad nukryžiuotas vyras prieš tai buvo kankinamas.
Citatahttps://cruxnow.com/global-church/2017/07/15/new-research-shroud-turin-bears-blood-torture-victim/

Very small particles attached to the linen fibers of the shroud "have recorded a scenario of great suffering, whose victim was wrapped up in the funeral cloth," said Elvio Carlino, a researcher at the Institute of Crystallography.
These particles, called "nanoparticles," had a "peculiar structure, size and distribution," said University of Padua professor Giulio Fanti.
And the nanoparticles are not typical of the blood of a healthy person. Rather, they show high levels of substances called creatinine and ferritin, found in patients who suffer forceful multiple traumas like torture.
"Hence, the presence of these biological nanoparticles found during our experiments point to a violent death for the man wrapped in the Turin Shroud," Fanti said.

Linas Esu

#35
rugpjūčio 06, 2017, 12:00:53 Redagavimas: rugpjūčio 06, 2017, 14:18:56 by Linas Esu
Fake as shit :D

Seniausiai Oxfordo universitete atlikti tyrimai patrvirtina , kad drobulė 1260-1390 metų . Panašią datą nustatė ir kitų dviejų likusių universitetų mokslininkai , Šveicarijos technlogijos ir JAV Arizonos . Žodžiu visų trijų nepriklausomų laboratorijų mokslininkai drobulę datuoja apie 1350 metus .

Man kur kas smalsiau dėl ko po 1988 m paskutinų nepriklausomų laboratorijų tyrimų , drobulės daugiau nebetyrė jokia nepriklausoma laboratorija ? Dėl ko ji tiriama tik katalikų , Italijoje ? Nebėra jokių nepriklausomų tyrimų , ale išleista per 9 mln jav dolerių , nesuprantu kam .

Visi šie išvardinti 7 teiginiai , yra katalikų mokslininkų nuomonės . Kai kurie iš jų jau senai paneigti nepriklausomų mokslininkų ar įvardinti kaip nieko nereiškiantys įrodant autentiškumą .

Aukštyn