Antroji Venera: į mūsiškę panašioje Saulės sistemoje aptiktas įdomus radinys

Pradėjo paragraf 78, lapkričio 14, 2015, 13:04:18

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

paragraf 78

Įdomus radinys. Kaip jį vertinate?

Antroji Venera: į mūsiškę panašioje Saulės sistemoje aptiktas įdomus radinys

Visai neseniai astronomai tyrinėjo netoliese esančią kitą planetų sistemą, kurioje aptiko į Venerą itin panašų darinį. Beje, ši sistema labai primena mūsiškę. Atrastą planetą astronomai apibūdina kaip vieną svarbiausių egzoplanetų, kuri skrieja aplink kitą žvaigždę, o ne Saulę.

Uolingoji planeta, pavadinta GJ 1132b, yra šiek tiek didesnė už Žemę. Tačiau savo sandara ji labiau primena Venerą, kadangi jos paviršius yra pernelyg karštas, kad jame galėtų egzistuoti skystas vanduo.

Nepaisydami šio fakto, mokslininkai vis tiek yra įsitikinę, kad atrasta planeta gali būti neįkainojama ieškant nežemiškos formos gyvybės.

GJ 1132b planeta nuo Žemės yra nutolusi per 39 šviesmečius, o tai reiškia, kad ji yra arčiausiai mūsų pasaulio aptikta uolinga egzoplaneta. Jos atstumas iki Žemės mokslininkams suteikia galimybę šį kosminį kūną stebėti specialiais kosminiais teleskopais.

Kadangi GJ 1132b aplink savo žvaigždę apskrieja per 1,6 dienos, astronomai dabar turi puikų pagrindą nustatyti, kokių cheminių pokyčių vyksta anapus Saulės sistemos (pavyzdžiui, tiriant atmosferos metaną).

Anot astronomų, GJ 1132b skrieja taip arti savo žvaigždės, kad jos paviršius įkaista iki 232 laipsnių pagal Celsijų. Čia yra per karšta egzistuoti gyvybei, tačiau tuo pačiu tai vis dar yra per vėsu, kad planetos paviršius išsilydytų.

Mokslininkai, tyrinėdami kosmoso platybes, tikisi aptikti Žemės planetos dvynę. Tačiau šiuo atveju pavyko aptikti antrą Venerą. Bet kokiu atveju mokslininkams tai yra dar vienas žingsnis, bandant pasiekti užsibrėžtą tikslą.


GJ 1132b

Paimta iš: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-51271/straipsnis/Antroji-Venera-i-musiske-panasioje-Saules-sistemoje-aptiktas-idomus-radinys

;D

manau mokslininkai labai klysta manydami,kad gyvybiai yra butinas butent skystas vanduo...nes jie lygina su musiske...taciau reiktu nepamirst,kad visata yra laaabai didele ir gyvybe gali buti pacios ivairiausios ir neitikeciausios sudeties.

TinSoldier

Citata iš: ;D  lapkričio 14, 2015, 14:04:53manau mokslininkai labai klysta manydami,kad gyvybiai yra butinas butent skystas vanduo...nes jie lygina su musiske...taciau reiktu nepamirst,kad visata yra laaabai didele ir gyvybe gali buti pacios ivairiausios ir neitikeciausios sudeties.
Tai puikiai suvokiama. Tiesiog mes neturime galimybių ieškoti kitokių nei aminorūgščių/anglies/vandens pagrindu susiformavusių gyvybių. Dabar atrandamos šitos mums pažįstamos medžiagos ir galima svarstyti: galbūt ir čia susikūrė gyvybė, panaši į mūsų, ir čia atkreipkime didesnį dėmesį.

Jeigu mąstysim: iš bet ko galėjo susiformuoti bet kokia gyvybė, tai kur mums dėmėsį kreipti? Ir taip labai sunku ieškoti tokiose platybėse ir tolybėse. Jeigu net neturėsim galimybių niekaip strateguoti, o tik badysim teleskopus aklai, tai iš vis šnipštas gausis...

;D


Tai puikiai suvokiama. Tiesiog mes neturime galimybių ieškoti kitokių nei aminorūgščių/anglies/vandens pagrindu susiformavusių gyvybių. Dabar atrandamos šitos mums pažįstamos medžiagos ir galima svarstyti: galbūt ir čia susikūrė gyvybė, panaši į mūsų, ir čia atkreipkime didesnį dėmesį.

Jeigu mąstysim: iš bet ko galėjo susiformuoti bet kokia gyvybė, tai kur mums dėmėsį kreipti? Ir taip labai sunku ieškoti tokiose platybėse ir tolybėse. Jeigu net neturėsim galimybių niekaip strateguoti, o tik badysim teleskopus aklai, tai iš vis šnipštas gausis...
[/quote]


galetu pirma nuo A iki Z musu saules sistema isnarsyt,o poto ziuret i tolius :)

paragraf 78

Na mokslininkai ieško ne tik mums pažįstamų gyvybės formų, tik labiausiai kreipiamas dėmesys į mums pažįstamas nes jas lengviau atpažinti

Aukštyn