Kas yra dvasingumas ?

Pradėjo Linas Esu, rugsėjo 22, 2017, 21:31:21

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Linas Esu

rugsėjo 22, 2017, 21:31:21 Redagavimas: rugsėjo 22, 2017, 22:07:28 by Linas Esu
Dvasingumas - aukščiausia, nemateriali realybė, vidinis kelias link būties prasmės suvokimo, giliausių vertybių ir reikšmių refleksija. Dvasinės praktikos, tokios kaip meditacija, malda, savivoka yra skirtos tobulinti individo vidinį gyvenimą, vesti asmenybę prie sąjungos su visaapimančia realybe pajautos, pajausti vienovę su kosmosu, Dievu, žmonija. Dvasingumas dažnai patiriamas kaip įkvėpimo šaltinis, gyvenimo kelrodis. Dvasingumas pagrįstas tikėjimu nematerialia realybe, transcendentiniu pasaulio ir visos būties šaltiniu.



Tradiciškai dvasingumas įvardinamas kaip viena iš religinio pojūčio dalių ir neretai tapatinamas su religingumu. Tačiau sekuliarizmo plitimas Vakarų visuomenėje kiek praplėtė dvasingumo sąvoką. Dabar dvasingumu neretai įvardinama ir ateistinė pasaulėžiūra, tačiau pabrėžianti žmonių vienovę, meilę, harmoniją, tarpusavio sąsają, neįtraukiant antgamtiškų galių. Tokios dvasinės pasaulėžiūros kaip Naujasis Amžius, panteizmas, religinis natūralizmas įžvelgia dvasingumą visame supančiame pasaulyje.

Religijos dvasingumą vertina įvairiai, bet laiko jį neatsiejama sąjungos su Dievu dalimi. Krikščionybėje dvasingumas suvokiamas kaip asmeninis santykis su Dievu, o dvasingas žmogus tas, kuris teikia pirmenybę tokio santykio užmezgimui, o ne ritualams, tradicijoms ar bendruomeninei veiklai.

Nors tiek dvasingumas, tiek religija siekia galutinio Dievo (Absoliuto) pažinimo, tačiau šiais laikais šie keliai yra atskiriami. Šiuolaikiniai dvasiniai mokytojai neretai teigia, kad religija tėra formalus, išorinis ieškojimas, įspaustas į civilizacijos rėmus, o dvasingumas yra labai individualus, asmeninis, vidinis kelias pažinimo link.

Psichologiniu požiūriu dvasingumas siejamas su asmens vidine harmonija, teigiamu santykiu su pasauliu, laimės, gyvenimo prasmės pajauta.

Tikrai įdomios Žako Fresko mintys apie dvasingumą ir religijas / dievus .



Temos klausimai :

1. Koks žodžio " Dvasingumas " apibrėžimas ?

2. Ar būti dvasingu , būtina išpažinti kokią nors religiją ? (taip/ne kodėl taip manote ? )

3. Ar ateistas , agnostikas ir t.t. ( žmogus neturintis nieko bendro su religijomis , tikėjimu į aukščiausią būtybę ) gali būti dvasingas ? (taip/ne kodėl taip manote ? )

4. Ar save laikote dvasingu ?

5. Kaip tapti dvasingu žmogumi , ką patartumėte kitiems ?

eternal.bliss

Tikėjimas yra bevertis. Jis tėra dar viena iliuzija susikurta proto, kuris negali logiškai paaiškinti kažko, arba dar blogiau, tikėjimas kuris primestas, paveldėtas iš išorės, žmogaus, situacijos.
Kalbu ne apie religija, o apie tikėjimą kažkuo ko negali paaiškinti.

Nenusprendimas, arba atvirumas viskam yra tobulesnis požiūris. Su tokiu požiūriu gali nagrinėti objektyviai, nešališkai, ir gal net suprasti.

Dvasingumas nėra susitapatinimas, dėl to netinka jam nei religijos nei mokslas nei betkokia dežė. Net pats žodis dvasingumas jam netinka, nes tai yra kas yra.
Dėl to protui taip sunku suvokti ar net apčiuopti kažka kas nėra objektas. Tik dėl šio negebėjimo yra sukurtos religijos.

Tai kaip bandymas aprašyti vandens skonį, vanduo pats savaime neturi skonio, mineralai jam sukuria skonio pojutį, todėl gali aprašyti tik jo nebuvimą, bet negali pilnai aprašyti to.


4. Betkokia tapatybė nutolina nuo realiaus pasiekimo, nes tapatinimasis yra kaip rūbas sielai, kuo jų daugiau tuo sunkiau matyti. Bet net ir pati siela yra rūbas.



Aukštyn