Žinojimo ir tikėjimo santykis

[cs]

...grįžtant prie pagrindinės temos

[qoute]Kalbant apie metafizinę sferą, kuri neprieinama fiziniams jutimams, tikėjimas greičiausiai vienintelis žinių laidininkas. Žinojimas įgyjamas per tikėjimą. Su sąlyga, kad tas žodis, kuriuo tikima, atspindi realią dalykų padėtį, yra nesumeluotas, realistinis, teisingas, tiesa.[/qoute]

Tarp įvairovės ypatumai išsiskiria ir savotiškai pralenkia priežastingumo ribas. Iškart nebėra teisingumo. Kaip numatyta, ypatybė tai svetima pažintis arba kontaktas, neišreikštas iki to momento, kol jis neįtakoja lemties ar gyvenimo būdo.

Pagal mane „ypatybės suvokimas" gali būti vienintelis tikrovės ir realybės apraiškos nenatūralus (jau pilnai žmoguje susiformavęs matuoklis).

Ar begalima kuom nors pasitikėti?

[a.t.sielis]

Ar begalima kuom nors pasitikėti?

Galima. Pasitikėti galima Dievu ir savim: gyvenimą gyvename savim, o gyvenimo centre yra visų gyvenimų šaltinis - Dievas, kurio galių dalelytės esame.

[cs]

Paieška apraiškos, kuri susijusi su tikėjimu kyla iš spėliojimo. Bandydami suvokti aplinkinį pasaulį susiduriame su neaiškumais - jie sukelia nepatogumą, neretais atvėjais verčia abėjoti tikrumu. Visos aplinkybės skaičiuojasi, galima abėjotinus ir nežinomus atvėjus įtraukti ir padaryti nemenką išvadą, kuri bus tuometinė ir nepaskutinė išvada. Priežastys, kurios susijusios su tikėjimu ir įtemptas spėliojimas yra išvadų rinkinys, pasiteisnusių ir įgyvendintų idėjų mišinys. Kratinys sukelia norą žinoti per tikėjimą, yra procesas, kuris įtraukia į pasitikėjimo atvėjus, kuriuose spėliojimas pavirsta grynu žinojimu ir jam nebereikia patvirtinimų. Tam tikros religijos yra šventos, šventumas prasideda ir baigiasi, kol visi jį su savimi nešiojasi ir žino apie jį iš savo patirties. Patirtis visada atveda prie pasaulio suvokimo, kokio ir norisi.

Tačiau racionalusis būdas veikia priešingai. Reikalingi duomenys ir analizės, rezultatai norint pasilyginti įvykiais, kurie stebimi. Tam svarbu nenuklysti nuo rezultatų ir sukauptų/pasitvirtinusių žinių. Siekis racionaliai kažką parodyti, neretais atvėjais laikomas aukščiausiai. Todėl šis būdas suprasti arba žinoti dalykus yra itin griežtas, jame nustatinėjamos klaidos ir įvertinama žala ar nauda per vertes. Yra pritaikytas žinojimo modelis ir jis nesikeičia.

Bendrai žinoma, tiek tikėjimas tiek žinojimas į kažką atsiremia. Remiasi į pasaulį kurį tik pradedame suprasti ir neturime jokių tikslių atsakymų, kurie nebūtų mūsų pačių sutartinai palaikyti. Filosofija kyla iš veiklumo, priešingu atvėju ji kyla iš pastabų ir klaidų. Filosofija yra pasirenkama ir žinios gali sutapti su pasirinkimu, kuris yra pats artimiausias šiuo metu.

Dar yra žinoma, kad neretais atvėjais tikėjimu suabėjojama ir net nebandoma gilintis. Tikėjimas, kaip prieš tai sakiau: kyla iš įtempto spėliojimo, kuris kyla iš aplinkos ir greičiausiai jis bus pradinis, t.y. ankstesnis nei kokia nors padaryta išvada išvesta iš surinktų duomenų, kas reiškia žinojimą. Žinojimas gali būti nukreiptas įvairiai ir nereiškia, kad dominuodamas ir imdamas viršų per racionalius duomenis ir informaciją įgauną formą. Bent kokia žinojimo forma atsiranda iš eksperimento, svajonės ir spėjimo. To negalima nežinoti.

[cs]

Viena tai yra žinoti ir matyti aiškią viziją, kas būdinga technologijoms ir pareina analoginiu suvokimu žmogui, tačiau visko pradžia kilo iš žmogaus ir kalbos, be abėjonės. Tikėjimas lengvas žinojimo laipsnis sukuria ir plečia vizijų ir analogiškai iliuzijų pratininę funkciją, kurią paprasta įsidėmėti. Žinojimas yra sunkiai įsidėmimas ir yra kryptinis pažinimo būdas, kuriam tenka: aiškūs ir seniau susikūrę arba besikuriantys kalbiniai procesai. Procesų sustabdyti nariai kuria kryptinę vaizdoseką leidžiančią arba mokyti arba tyrinėti(iš jų gaunama idėjinė nešiojimo ir sklaidos idėja). Jeigu žinotume daugiau krypčių ir tyrimas būtų lengvesnis, turėtume daugiau neišrūšiuotų minčių, kurių pasekoje atsiranda žinios ir pastata pradinėms sąlygomis egzistuoti informacijai. Visa tai žinant būtų lengva nuspėti, kuriam tikslui naudojamas tikėjimas, o kuriam žinojimas...

[El]

Mano nuomone tikėjimas nereikalauja žinojimo. Atvirksčiai, žinojimas (o absoliutus žinojimas daugeliu atveju yra paprasčiausiai neįmanomas) kartais net silpnina tikėjimą.