Žmogaus siela. Faktai ir prielaidos.

Pradėjo Benamis, liepos 31, 2013, 00:49:09

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Toks sakyciau nupopsintas straipsnis, bet kadangi visuomet dalinuosi tuo ka perskaitau, ikeliu :)

Žmogaus siela. Faktai ir prielaidos.

Mokslas taip greitai žengia į priekį, jog netrukus galbūt net skeptiškai nusiteikę mokslininkai turės pripažinti tyrėjų iškeltą neįtikėtiną teoriją, kad viskas nesibaigia po mirties. Kad žmogaus siela yra aukštesnė energijos forma, kuri yra nemari. Štai rusų mokslininkams jau pavyko specialiais prietaisais užfiksuoti, kaip ji po žmogaus mirties atsiskiria nuo kūno!

Kai prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo sukurtas auros fotografavimo principas, o apie 1960-uosius, pritaikius Kirliano fotografijos metodą, ir pats prietaisas, mokslininkams atsivėrė naujų perspektyvų. Daugybę metų buvo atliekama begalė tyrimų, sukurta speciali kompiuterinė programa, kuri gali atvaizduoti ne tik pačią aurą, jos virpesius, bet ir kitimą. Taigi auros fotografija suteikė galimybę objektyviai užfiksuoti žmonių, gyvūnų, augalų auras bei čakras, taip pat sužinoti savo fizinės, dvasinės, emocinės, psichinės sveikatos būklę. Svarbiausia, šis metodas tik patvirtino faktą, kad nesame vien materija: oda, kaulai, kepenys, širdis... Kad egzistuoja subtilusis kūnas, siela, dvasia. Kad energiją skleidžia ir akmenys, ir augalai. Kad akmenys ir medžiai gali gydyti savo energinėmis vibracijomis, kad kambariniai augalai „jaučia" juos puoselėjančių šeimininkų energiją...

Užfiksavo sielos „išėjimą"

Rusų mokslininkas K. Korotkovas, kuris maždaug prieš penkiasdešimt metų patobulino rusų tyrėjo S. Kirliano auros fotografavimo metodą ir sukūrė specialų prietaisą, ilgus metus pašventė aurų ir sielų tyrinėjimui. Taikant šį metodą, jam su kitais mokslininkais pavyko užfiksuoti žmogaus sielos atsiskyrimo nuo fizinio kūno momentą. Atlikus begalę eksperimentų, buvo pastebėta kad nuo mirusiųjų dar kurį laiką sklisdavo energija, kad energijos pulsavimas išnykdavo neiškart. Įdomiausia tai, kad natūralia mirtimi mirusių žmonių energijos sklidimo kreivė maždaug parą ar dvi (ilgiausiai tris) visada būdavo tolygi, visais atvejais panaši, o savižudžių ir netikėtai mirusiųjų energija šokinėdavo aukštyn žemyn, tarsi kažkokia nematoma, sutrikusi jėga nenorėtų palikti kūno. Ne sava mirtimi mirusių žmonių auros švytėjimas trukdavo ilgiausiai ir būdavo ryškesnis. Anot specialistų, taip galbūt yra todėl, kad siela būna dar nepasirengusi palikti fizinio kūno.

Dabar, kai fizikams pavyko įžvelgti kitus realybės lygmenis, imta kalbėti, kad žmogus - jungiamoji grandis tarp materialaus ir energoinformacinio pasaulių. Taigi sielą galima būtų apibūdinti kaip tam tikros aukštesnės rūšies energiją, kurią taip pat sudaro informacija bei sąmonė. Tai nieko nauja, nes ir daugelis įvairių religijos skelbia, kad egzistuoja siela, kuri po fizinės mirties palieka kūną. Tik smagu, kad tai pagaliau pamažu pripažįsta ir mokslas. Tyrinėjimai tęsiasi. Gal vieną dieną dar įdomesnių paslapčių išgirsime iš pačių mokslininkų lūpų.

Kur telkiasi siela

Sielų tyrinėtojams dar didesnį susidomėjimą kelia tai, kur telkiasi žmogaus siela. Anot parapsichologų, fiziniame lygmenyje siela įsitvirtina žmogaus širdyje, o energoinformaciniame - prie kūno energinių centrų. Taigi pati siela „gyvena" mūsų viduje, ir tik jos išorinis sluoksnio spindesys - aura - juosia fizinį kūną iš išorės.

Seniau buvo manoma, kad žmogaus siela koncentruojasi smegenyse. Tačiau tokios minties atsisakyti privertė faktas, kuris buvo aprašytas spaudoje. Dar prieš antrąjį Pasaulinį karą JAV gimė kūdikis be galvos smegenų. Tačiau medikai apie tai sužinojo tik po jo mirties atlikus skrodimą. Daugiau kaip dvidešimt dienų išgyvenęs naujagimis, nepaisant to, kad neturėjo smegenų, elgėsi kaip įprasti kūdikiai: miegojo, valgė, verkė. iki tol atrodė, kad be smegenų negali funkcionuoti žmogaus organizmas.

Specialistų teigimų, siela telkiasi žmogaus širdyje. Kol ji plaka, siela nepalieka kūno. Tai patvirtina ir mokslininkų surinkti faktai. Amerikoje buvo atliktas tyrimas. Apklausus žmones, kuriems buvo persodinta širdis, pastebėta, kad daugelio jų psichika smarkiai pasikeitė. Taip pat jų gyvenimo įpročiai, pomėgiai, netgi temperamentas ir charakterio savybės. Anot užsienio spaudos, rami mergina, kuriai buvo persodinta avarijoje žuvusio vaikino širdis, pamėgo važinėtis motociklu, ėmė klausytis trankios muzikos, valgyti mėsą, nors anksčiau buvo vegetarė. Kai ji pasidomėjo, kokio donoro širdis plaka jos krūtinėje, paaiškėjo, kad jis buvo baikeris, mėgo audringą gyvenimą ir dievino keptus vištų sparnelius bei alų. Tokių atvejų yra ne vienas. Remdamiesi faktais ir sukaupta informacija, kai kurie mokslininkai teigia, kad informacija apie asmenybę, žmogaus charakterį ir temperamentą yra užkoduota širdies ląstelėse. Visai tikėtina, kad svetimo žmogaus širdis ne tik kažkam grąžina gyvybę, naują gyvenimą, bet ir suteikia naują sielą?!

Ne utopija

Šiandien mokslininkai jau pripažino, kad žmogus ir jį supanti aplinka - ne vien materiali. Be kitų mums įprastų ir žinomų energijos rūšių (mechaninės, šiluminės, elektros, branduolinės ir kt.), mokslininkai prakalbo apie kitokią energijos rūšį - laisvąją energiją. Jau XX a. kvantinės fizikos, reliatyvumo teorijos, elementarių dalelių atradimai privedė tyrėjus prie keistų paradoksalių išvadų, kad pasaulis negali būti aprašomas kaip atskirų dalelių visuma, nes dalelės virsta energija ir atvirkščiai. Sąveikaujant įvairių dažnių energijų bangoms, susidaro sutankėjimai, sudarantys daleles, mus supančius kūnus. Reikštų, kad mes ir viskas aplink mus yra sudaryta iš nieko. Giliau tai nagrinėja fizikinio vakuumo teorija. Jeigu klasikiniame moksle sąmonė yra antrinė ir negali veikti materialios tikrovės, tai nauju mokslo požiūriu, sąmonė ir fizinis pasaulis glaudžiai susiję. Tuo įsitikinę daugelis šios srities mokslininkų. Norint visa tai suprasti, mums prireiks išplėsti savo tradicinį pasaulio suvokimą virš įprastų pojūčių ribų. Bet tam dar reikia laiko.

Sielos reinkarnuoja

Logiškai mąstant, jei siela egzistuoja ir po mirties niekur neišnyksta, tai ji turi kur nors tęsti savo būtį, kol vėl įsikūnija. Nors mokslo dar neįrodyta, daugelyje religijų pripažįstamas sielų gyvenimas po mirties ir jų įsikūnijimas. Daugelyje tautų tikima, kad žmogui mirus, siela tiesiog praranda vieną iš kūnų - patį grubiausią, fizinį. Tik mums, vakariečiams, kol kas tai atrodo mistika. Jei jums pasakytų, jog mūsų planeta yra vienas iš daugybės pasaulių, skirtų sielų tobulėjimui, tarsi mokykla, ko gero, pamanytumėte, kad tas žmogus kvaištelėjo.

Sielų gyvenimu įsitikinęs ir JAV mokslininkas, psichologijos daktaras, hipnoterapijos specialistas, kelių JAV universitetų dėstytojas Michaelis Newtonas. jis visą savo gyvenimą pašventė sielų tyrinėjimams. Per hipnozės seansus grąžindamas pacientus ne tik į praėjusius gyvenimus, bet ir gyvenimą po mirties, jis sukaupė daug informacijos, anot jo, visų išgyvenimai ir prisiminimai labai panašūs. Surinkęs daugybę faktų, mokslininkas teigia, kad mirties akimirką mūsų siela atsiskiria nuo kūno. Jei ji turi nemažai praeitų gyvenimų patirties, tada iškart suvokia, jog yra laisva ir gali vykti „namo", t. y. anapus, kur neegzistuoja laikas. Tai, ką žmonės, patyrę klinikinę mirtį pasakoja apie šviesos tunelį, tėra sielos kelias, vedantis ją iš ten, kur ji ir atėjo. Yra sielų, kurios trumpam pasilieka savo mirties vietoje. Kai kurios įstringa tarp žemiškojo ir anapusio pasaulio, nes nenori skirtis su artimaisiais. Norėdamos paguosti liūdinčiuosius ar turinčios kitų priežasčių pasilikti prie savo mirties vietos, nejaučia jokio laiko praradimo - sielai viskas yra dabartis.

Epilogas

Anot pomirtinio gyvenimo tyrinėtojų, siela reinkarnuoja, t. y. gali įsikūnyti į fizinį kūną tiek kartų, kol pasiekia atitinkamą tobulumo lygį. Su fiziniu kūnu ji susilieja dar vaisiui esant motinos įsčiose. Ir tai, kad siela sveria 21,3 gramo, nevisai tiesa. Anot kai kurių specialistų, siela yra beformė, besvorė būtybė, energija, turinti sąmonę. Žmogui tobulėjant, plečiasi, didėja ir siela, ji nuo žemesnių energinių centrų stiebiasi vis aukštyn. Teigiama, kad nušvitusios, aukštą dvasingumo laipsnį pasiekusio žmogaus siela išsiplečia iki pat viršugalvio. Jo aura tampa ypač ryški, spindinti. Tokie žmonės skleidžia gėrį, veda kitus dvasingumo link. Tad kur kas svarbiau, ne kiek sveria mūsų siela, o rasti su ja ryšį. Nes būtent siela suteikia žmogui galimybę dvasiškai tobulėti, gebėjimą atskirti gerą nuo blogo, džiaugtis gyvenimu, suvokti jo prasmę ir tikslus. Jei viso to nėra, vadinasi ryšys neužsimezgė, siela merdi. Todėl lydi nesėkmės, nusivylimai, sveikatos sutrikimai. Vien mūsų protas nesugebėtų kontroliuoti visų savo impulsų, todėl be sielos kontrolės tiesiog išprotėtume, būtume tuščios, besielės būtybės. Bent taip teigia kai kurie šios srities mokslininkai...

15min.lt

_Anonimas_

Nelabai domėjausi aurų fotografavimu ir technika, bet iš šio straipsnio labai panašu, kad čia tėra infraraudonoji spinduliuotė, kurią skleidžia visi mažiau ar daugiau įkaitę kūnai. Na ir labai logiška, kad po mirties ta "aura" tiesiog atsiskiria nuo kūno, nes jis vėsta. Apšvieskit kas nors daugiau apie tuos aurų fotografavimus daugiau, jei žinote :)

lietuvis002

Pats šiame straipsny perskaičiau absoliučiai tą patį, ką jau žinojau. Tik vienas klausimas: Kai siela tampa tobula, kur ji dedas? gal padeda kažkur aukščiau, nes įrodė, kad ji tobula.

O apie širdies persodinimą, tai vienai pažįstamai persodino ir pasikeitė jso tos manieros, maisto pasirinkimas, bet visko gali būt.

paragraf 78

Kirliano metodas yra kritikuojamas mokslininkų, kaip pseudomokslinis :)

Benamis

Citata iš: lietuvis002  liepos 31, 2013, 10:15:47
O apie širdies persodinimą, tai vienai pažįstamai persodino ir pasikeitė jso tos manieros, maisto pasirinkimas, bet visko gali būt.


Tokie elgesio pasikeitimai kartais pastebimi ne tik persodinus sirdi :)

paragraf 78

Šiaip yra visokių urban legend ir siaubiakų apie tai pristatyta, bet kiek domėjausi, tai labiau panašu tiesiog į mistines istorijas.

Benamis

Kiek skaiciau tai yra tikras reiskinys, tik zinoma tie kurie del savo darbo specifikos negali jo mistifikuoti, aiskina ji zmogaus psichologijos ypatumais :)

paragraf 78

Na tą ir turėjau omenyje :)

lietuvis002

Citata iš: Benamis  liepos 31, 2013, 11:06:50
Citata iš: lietuvis002  liepos 31, 2013, 10:15:47
O apie širdies persodinimą, tai vienai pažįstamai persodino ir pasikeitė jso tos manieros, maisto pasirinkimas, bet visko gali būt.


Tokie elgesio pasikeitimai kartais pastebimi ne tik persodinus sirdi :)

Žinau, su pijoko kepenim ar rūkoriaus plaučiais visi taptų priklausomais. Bet dėkui Dievui dar medicina tokių organų nekeičia ;)

Benamis

Na, kad visi tokie taptu gal teigti siek tiek per drasu butu :) Toli grazu ne visiems toks "salutinis poveikis" pasireiskia.

paragraf 78

Ne nuo kepenų ir plaučių priklauso priklausomybė, o nuo smegenų jungčių. Persodinus rūkoriaus plaučius rūkyti tikrai nepradėsi

mangirdas.bu

#11
gruodžio 19, 2014, 21:36:17 Redagavimas: gruodžio 19, 2014, 22:47:08 by mangirdas.bu
Laba diena

Aš už popsą bei repą.

Žinoma, Kad žmogaus siela yra aukštesnė energijos forma, kuri- nemari.
Taip, kaip ir mano repas- tai nemirs niekada. Nes jis tai tu, bet ji mirs- kai ir tu mirsi širdyje. O tai kada? Ji nemari- gi nemerdim męs, tu jauti ir žinai bei supranti. Mes kartu, ateity, busime kartu. Nesi tu vaikas, kuris tik žiūri- papūtuse savo lūpyte.
Tai aš iškėlęs du pirštus i dangu laikiau, savo du- nuostabius bei ilgiausius pirštukus.

Svarbiausia, šis metodas tik patvirtino faktą, kad nesame vien materija- oda ir kaulai. Kepenys bei širdis.
OuJė vajė, aš dar plaučius- nešvarius turiu ir rukau cigaretes per pigias.
Nors egzistuoja subtilusis kūnas, siela bei dvasia.

O ir mano čia yra: mes ir viskas aplinkui- sudaryta iš nieko. Nu laba diena.

Kad ir viskas žinoma, smagu prisiminti. Patiko straipsnis, įdomus


Po užmetmo akį į komentarus.

Kai siela tampa tobula- tu ją visada jauti. Tu gyveni šią sekundę, bū. Tu ir siela būna- vienas ir tas pats

Tu ja gali girdėti tyloje, jausti per lupas- lyg jauti kaip ištari pajudines lūpas žodžius.
Prisigludęs: prie pečio su ausimi išgirsti tylius žodžius, tuo pačiu metu- kai supranti, kad tai girdėjai pajausti širdies- krūtinės srityje šiluma. Net ir taip, kad pape jauti- būtu ilinde ir tyliai klausytu ir žiurėtu. Palietus jauti malonus tunktelėjimus, aj krc sušuko veli, tyliu..... turbut man vienam juokinga.



Tam tobulumui nėra ribu. Dabar apriboju jausmus
Jausmas: širdy- šiluma, šaltis, skausmas, malonumas. Visi geri
Jausmas plakimas- kuris yra jaučiamas visoje krūtinės srityje ir žemiau iki grobų galo.

Tiesiog pridedi ranką, ten kur kašką pajauti, toj vietoj prilietus stipriau pirštu ar, kad ir pačiu delnu pajauti plakimą, kad ir dešinio Grobo Apačioja.
Va čia geras patiko, sustojau TUO momentu, nežinojau kurią vietą įvardinti Dešinio šono, pajutau tunktelėjimą į ta vietą ir tuo pačiu metu- žodžius- aš čia                               :D
Toliau JAučiu viršugalvi, tiksliau plaukus, kibina verpeta
Na dar rašymo metu buvo toj pačioj vieto........ Dabar Kitaip, Žodis ir čia. Kairio šono apačioj.       :)

Bicepso- tricepso srityje, tiesiog tunktelėjimai iš vidaus. Malonus tvinksėjimas, pulsas nu kaip pavadinsi nepagadinsi. Laikyčiau širdies plakimu ant bickes


Jeigu dabar paaiškinus. Dešiniam šone tai bendravimas, kairiam atsakas nu ką čia beaiškint  :D

Vitus

Citata iš: _Anonimas_  liepos 31, 2013, 01:00:38
Nelabai domėjausi aurų fotografavimu ir technika, bet iš šio straipsnio labai panašu, kad čia tėra infraraudonoji spinduliuotė, kurią skleidžia visi mažiau ar daugiau įkaitę kūnai. Na ir labai logiška, kad po mirties ta "aura" tiesiog atsiskiria nuo kūno, nes jis vėsta. Apšvieskit kas nors daugiau apie tuos aurų fotografavimus daugiau, jei žinote :)


Kad čia nėra ką rašyti. Apgavystė ir tiek :)

Auros fotografai teigia, kad auros fotografavimo būdą atrado rusų mokslininkas Kirilianas. Tai nėra tiesa. Kirlianas fotografuodavo žmogaus plaštakos švytėjimą, tačiau tam, kad gauti nuotrauką, plaštaką reikėdavo prijungti prie aukšto dažnio generatoriaus. Elektromagnetinis aukšto dažnio laukas jonizuodavo dujas ir dujų išlydžio metu atsirasdavo silpnas švytėjimas. Kadangi plaštakos paviršiaus elektrinis laidumas nevienodas, tai ir švytėjimas būdavo nevienodo stiprumo, ko pasekoje šviesai jautrioje plokštelėje galima buvo matyti plaštakos nuotrauką. Su aura tai neturi nieko bendra, nes tokį efektą duoda ir negyvi objektai, sudžiūvę lapai, monetos ar santechniko raktai :)

Bet esant paklausai, visuomet atsiranda pasiūla. Jau po poros savaičių jūs galite tapti aurų fotografu. Tam tereikia sukrapštyti tik 8K USD :)

http://www.ebay.com/itm/Kirlian-Camera-Kirlian-Photography-AuraClouds-3D-Aura-Camera-Machine-/321452728896?pt=LH_DefaultDomain_0&hash=item4ad8136240

Aukštyn