Pafilosofuokim

Pradėjo puodukas, birželio 08, 2013, 10:43:03

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

puodukas

  Gailestingumas yra liudesys, sužadintas malonės ir linkstantis prie visų su užuojauta: kas nusipelnė pikto, tam  neatsako piktu, o kas nusipelno gero, tam atiduoda dvigubai. Ir jei akivaizdu, kad gailestingumas priskiriamas teisumo sričiai, tai teisingumas(teisinis) -blogio sričiai.
Kaip šienas ir ugnis negali būti vienoje vietoje, taip gailestingumas ir teisingumas negali egzistuoti vienoje sieloje. Isaak Sirin
Citata[glow=red,2,300]А милосердие есть печаль, возбуждаемая благодатью и склоняющаяся ко всем с состраданием: кто достоин зла, тому не воздает, а кто достоин добра, тому дает его вдвойне. И если очевидно, что милосердие относится к области праведности, то справедливость - к области зла. Как сено и огонь не могут находиться в одном месте, так милосердие и справедливость не могут сосуществовать в одной душе. Аввы Исаака Сирина слова подвижнические.[/glow]

Gal labiau tiktų prie citatų, bet tas pasakymas, kad teisingumas priskiriamas blogiui manau imant santykius visuomenėje visai netinkamas, bet tarpusavio santykiuose gal netaip ir toli nuo tiesos?  ???

eternal.bliss

Visų pirma pats jausmas apibrėžtas neteisingai.

Master

Yra toks posakis, kurį karts nuo karto sau primenu: ``Tu nori būti teisingas ar laimingas?`` Juolab, kad nevisada galima rasti tą tiesą/teisingumą. Jos/Jo kartais net nėra arba žmogaus akiai jis nėra matomas.
Ir dar :).. gailestingumas ir teisingumas gali būti vienoje vietoje (pažvelkime į karalių Saliamoną...), juk teisingumas taip pat gali būti ir neakivaizdus... Ir jis gali būti matomas iš skirtingų kampų. Tarkime duoti antrą šansą savo skriaudėjui (kaip rodoma daugelyje filmų :D... ) Mano manymu pati bausmė nėra teisinga, nes mes negalime bausti už veiksmą nežinodami aplinkybių ir nusižengusiojo emocinės savijautos. Prasikaltėliai patys save nubaudžia.. O ir bausti negali šeip sau, juk bausmė nekaltam tampa nusikaltimu... Žodžiu užburtas ratas.  Na bent jau aš taip manau...

puodukas

#3
birželio 08, 2013, 11:00:31 Redagavimas: birželio 08, 2013, 17:09:04 by puodukas

Įdėjau ir rusišką variantą, nes ir man lietuviškas vertimas truputį kitaip skamba. Gal kas teisingiau išversit?

paragraf 78

А милосердие есть печаль, возбуждаемая благодатью и склоняющаяся ко всем с состраданием: кто достоин зла, тому не воздает, а кто достоин добра, тому дает его вдвойне. И если очевидно, что милосердие относится к области праведности, то справедливость - к области зла. Как сено и огонь не могут находиться в одном месте, так милосердие и справедливость не могут сосуществовать в одной душе. Аввы Исаака Сирина слова подвижнические.

Šiaip praktiškai teisingai viską išvertei, aš tik patikslinau tas vietas kur netiksliai išversta.
Turėtų būti taip:

O gailestingumas yra liūdesys, sužadinamas malone ir linkstantis link visų su atjauta: kas vertas pikto, tam neatsilygina, o kas vertas gėrio, tam duoda jį dvigubai. O jei akivaizdu, jog gailestingumas priskiriamas teisumo sričiai, tai teisingumas - blogio (pikto) sričiai. Kaip šienas ir ugnis negali būti vienoje vietoje, taip ir gailestingumas ir teisingumas negali koegzistuoti vienoje dvasioje.

eternal.bliss

Tas Isaak Sirin galestingumą suliejo su pačiu asmeniu. Todėl jautė liūdesį nes jis prisiemė kitų dalią. Kažkokį hibridą sukūrė užuojautos ir egoizmo.

Nėra atsitiktinumų fizikoje, visi susieti ryšiais, ir pats gailestingumas tėra pasekmė teisingumo kuris apima viską, todėl visas samprotavimas tėra labai siauras ir išreiškiantis egoistinį požiūrį į gyvenimą, bloga ir gera.


puodukas

#6
birželio 08, 2013, 13:07:19 Redagavimas: birželio 08, 2013, 14:22:27 by puodukas
Citata iš: eternal.bliss  birželio 08, 2013, 11:58:04
Nėra atsitiktinumų fizikoje, visi susieti ryšiais, ir pats gailestingumas tėra pasekmė teisingumo kuris apima viską,
nors pats užvedžiau temą, bet man čia aukštoji matematika, ypač kai tai prilyginai fizikai.  Čia turi mintyse tą teisingumą- Temidė užrištom akim su svarstyklėm?

   ♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Labai nustebino tavo išvada:
CitataTas Isaak Sirin galestingumą suliejo su pačiu asmeniu. Todėl jautė liūdesį nes jis prisiemė kitų dalią. Kažkokį hibridą sukūrė užuojautos ir egoizmo.
nes čia citata išimta iš konteksto, jis apibūdina Dievą:
Citata[glow=red,2,300]  Образ Бога Судии полностью заслонен в восприятии Исаака Сирина образом Бога Любви и Милости. Милосердие, считает Исаак, несовместимо с правосудием:

     Милосердие противоположно правосудию. Правосудие есть уравнивание точной меры, потому что каждому дает то, чего он достоин... А милосердие есть печаль, возбуждаемая благодатью и склоняющаяся ко всем с состраданием: кто достоин зла, тому не воздает, а кто достоин добра, тому дает его вдвойне. И если очевидно, что милосердие относится к области праведности, то справедливость -- к области зла. Как сено и огонь не могут находиться в одном месте, так милосердие и справедливость не могут сосуществовать в одной душе.

     Поэтому не следует говорить о справедливости Божией, а можно говорить только о милосердии, превосходящем всякую справедливость:[/glow]
Dievo teisėjo paveikslą, Isaako Sirino supratime visiškai užstoja Dievo Meilės ir Gailestingumo paveikslas. Gailestingumas nesuderinamas su teisingumu, mano Isaak Sirin:
Gailestingumas priešingas teisingumui. Teisingumas yra sulyginimas tiksliu matu, nes kiekvienam atsilyginama tuo ko jis vertas.... O gailestingumas yra liūdesys, sužadinamas malone ir linkstantis link visų su atjauta: kas vertas pikto, tam neatsilygina, o kas vertas gėrio, tam duoda jį dvigubai. O jei akivaizdu, jog gailestingumas priskiriamas teisumo sričiai, tai teisingumas - blogio (pikto) sričiai. Kaip šienas ir ugnis negali būti vienoje vietoje, taip ir gailestingumas ir teisingumas negali koegzistuoti vienoje dvasioje.
Todėl nevertėtų kalbėti apie dievo teisingumą, o galima kalbėti tik apie Gailestingumą, esantį aukščiau už bet kokį teisingumą.

eternal.bliss

#7
birželio 08, 2013, 13:42:02 Redagavimas: birželio 08, 2013, 14:04:32 by eternal.bliss
Viskas visur yra susieta ryšiais, jei žmogus padaro kažką- jis yra susaistęs save su tam tikra pasaulėžiūra kuri jam tai leidžia daryti, sugretina save su ta energija. Ir net jeigu tu jam būsi atlaidus, kas iš esmės tėra atleidimas ne jam o sau, jis vistiek bus pasmerktas būti toje energijoje kurioje pasirinko egzistuoti.

Kaip ir sakiau apie gailestingumą čia buvo parašyta labai egoistiškai.
Jis kyla iš meilės o ne iš savęs sureikšminimo.


Dievas nėra asmuo, todėl nenuostabu, kad žmonės bandantys suasmeninti dievą nutapo jį pagal savo suvokimą. Todėl jis tampa "jų dievu" nors iš tiesų tėra jų ribotas suvokimas, kuris išvis dažnai nesusijas su tuo.
Tą citatą ant tiek suvelta, kad matosi, jog pats žmogus sunkiai tesuprato ką kalba.

a.t.sielis

Man toks gailestingumo ir teisingumo supriešinimas - svetimas.

Bet kai kuriuos dalykus galima būtų sugretinti su autoriaus priešstata arba pabandyti analogiškai priskirti "pikto" kategorijai.

Matavimas.
Teisimas.

Matavimas reiškia kad veikiama ribotoje sferoje (materialistinio pasaulio sferoje). Beribis gailestingumas ir beribis teisingumas yra aukščiau šios sferos. Matavimas eina lygia greta su eksploatacija - objektai matuojami tam, kad juos galima būtų naudoti savo ribotiems, lokaliems nedvasiniams tikslams.

Teisimas: "neteisk ir nebūsi teisiamas". Taigi, jeigu kalbama apie tokį "teisingumą", t.y. teisimą iš ribotos pozicijos, neteikiant gailestingumo, tada tai irgi pretenduoja į blogio kategoriją.

O dieviškasis teisingumas ir dieviškasis gailestingumas priklauso tyro gėrio sferai. Ir čia gailestingumas aukščiau už teisingumą.

Ar Absoliuti Realybė yra Asmuo? Absoliutas turi turėti daugiausiai savybių už visa kita (jame yra viskas ir daugiau) Taigi, kadangi asmeninis aspektas aptinkamas kūrinijoje, tai ir Absoliuti Realybė turi savo asmeninį aspektą. Kuris aspektas svarbesnis - asmeninis ar beasmenis? Svarbesnis asmeninis aspektas, nes jis vyrauja beasmenio atžvilgiu. Beasmenis aspektas neturi aktyvumo ir išreikštumo, todėl yra neprieinamas. Tik asmeninis aspektas yra prieinamas santykyje su Absoliučia Realybe. Be to, beasmenis aspektas yra tik dalis pilnatvės, kurią sudaro Asmuo.

preacher

Priežastis - pasekmė. Reikia visada išlikti objektyviems. Už atitinkąmą darbą = atitinkamas atlygis.
Gailestingumas dažnai yra grindžiamas empatija, jausmais, emocijomis, atgaila ir t.t... tačiau gailestis nelogiškas. Būtent ir yra menas situacija įvertiniti logiškai iš įvairių kampų ir priįmti tinkamiausią/objektyviausią sprendimą, išlaikant šaltą racionalų protą, nepalaikant jokios pusės ir atsiribojant nuo subjektyvių vertinimų.

Master

aš tai su tuo nelabai sutikčiau. Vienas darbas turi daugiau nei vieną pasekmę. Maniakas gali nužudyti mokslininką, kuris butų sukūręs vaistus, kurie būtų išgelbėję žmogų, kuris būtų sukūręs bombą ir ištaškęs pusę valstijos (taip švelniai tariant..) Taigi maniakas tampa herojumu....  ???
Esmė, kad blogą padaręs žmogus pats save nusibaudžia (vienaip ar kitaip). Mes negalime daryti tesingumo (kalbu apie kitų baudimą) taip kaip psichologai ieško pakaltinamų ir nepakaltinamų... (aš to niekaip nesuprantu, nes tai, kad  tu jau padarei nusikaltimą ir reiškia, kad tavyje kažkas negerai...) Žodžiu, o bausdami ir ieškodami tiesos mes tampame nusikalteliais (jeigu dabar kalbama apie tokį tesingumo daryma ). (nors aišku kartais ir tai gerai...)

eternal.bliss

Nieko neteisingo nėra ;D Jeigu sakom, kad kažkas yra neteisinga ir gali vykti neteisingai, tuomet męs teigiame, kad pati realybė yra neteisinga, kad visa kas yra- sukurta blogai.  ;D Ir tai labai juokinga  ;D Tas kuris teigia taip, mano kad yra aukščiau visko kas yra, čia jau gigantiškas egocentrizmas.  ;D
Jeigu vien tik tikima, kad yra priežastis- pasekmė, veiksmas ir atoveiksmis ar karma- Jokios neteisybės tokiose sistemose negali būti.  :D


preacher

Master, vargu ar kaip sakai maniakas nužudytu mokslininką ir taptu herojumi. Visu pirma greičiausiai jis nužudytu paprastą moterį, senuką, vaiką, neįgalųjį, nes maniakai yra bailiai ir atmatos, o ne didvyriai. Antra tą mokslininką, kuris nori kūrti virusis turi sustabdyti tam paskirti teisėsaugos organai, o ne vieniši "Taxi driver"iai. Turim gerą pavyzdį Breiviką, kuris vikdė misiją stabdydamas kelią, Norvegijos islamizaviui. Argi toks žmogus nenusipelnė būt nubaustas? Gailestingumas yra nesąmonė, nes nusikaltėliai pajutė gailestingumą, pradeda naudotis sistema, kuri jiems palanki ir taip ant kitų žmonių geros valios, jie pradeda parazituoti. Nusikaltėlis išiepia savo šlykščius dantis ir vis mąsto kaip tik ką apgaut, išdurt ar kaip kitaip prasibaust. Beabejo yra tokiu kurie prasikalsta nenorėdami, pvz sukeldami netyčinę avariją, tačiau žioplumas neatleidžia nuo atsakomybės.

Master

#13
birželio 09, 2013, 11:44:01 Redagavimas: birželio 09, 2013, 11:49:42 by Master
Preacher, tu visai netaip supratai.
Matai, kad neįmanoma to numatyti. Geras darbas (mokslininko vaistai) gali atnešti blogą. O bloga, (žmogžudystė) gali atnešti gera. Tu negali teisti ir būti teisus jeigu aklai priimi sprendimą. Norint būti teisiam, turi matyti ateitį, praeitį ir žinoti motyvus, žmogaus jausmus. Dostojevskis Nusikaltimas ir bausmė, manau puikiai tinka kaip argumentas. Nusikaltėlis pats save nusibaudė. Ir šeip tu priimei viską tiesiogiai, o aš norėjau pasaukyti, kad maniakas atsitiktinai pasirinko auką, kuri pasauliui galėjo atnešti dar didesnę negandą.. Tai beveik tas pats, kas nuteisti mirties bausme kokį nors teroristą, kuris nužudė tūkstančius žmonių...
Ir kodėl aš taip ginu tuos ¨nenaudėlius¨. Todėl, kad nematau skirtumo tarp jų ir savęs. Jie taip pat mąsto, jie taip pat myli ir jaučia. Jie juk žmonės po galais. Tiesiog galbūt yra siauresnės pasaulėžiūros (kurią kažkas jiems primetė) galbūt patirtos problemos išmušė iš vėžių ar dar kažkas.(galbūt jie nekalti dėl to kokie jie yra.) Jie tiesiog serga arba nežino... Bet manau, kad padarę kažką blogo jie daug labiau kenčia arba susikuria siaubingą aplinką ir taip save nubaudžia. Papildomų baudėjų nebereikia.
Bent aš taip manau.

a.t.sielis

Šias aptariamas dilemas išsprendžia priežasties-pasekmės dėsnio suvokimas (Žinojimas apie karmos atoveiksmius ir painybes). O taip pat supratimas, kam viso to reikia ir kokia prasmė (sielos tobulėjimas link tyro gėrio per įvairias pamokas)

Pvz. Master kalba apie tai, kad geri veiksmai gali turėti blogas pasekmes. Arba blogi veiksmai gali turėti geras pasekmes. Visa tai karmos (šiapusinės veiklos) bruožai. Tarkime, dirbi akių gydytoju. Kam nors pagydai akis, o tas kas nors padaro ką nors blogo. Atsakomybė tenka ir tau. Vat, darei gera, bet ta veikla sau susikūrei blogą atoveiksmį.

Kita situacija: lietuvius blogiečiai agresoriai kažkada trėmė į Sibirą, o dar kiti blogiečiai agresoriai užsiėmė holokaustu. Iš priežasties-pasekmės sąryšio žinojimo, turėtų plaukti išvada, kad nukentėjusieji patiria savo pačių praeities veiklos atoveiksmius. Todėl, išvada, kad į agresorius dvasios lygmenyje negalima žiūrėti su smerkimu ir teisimu, nes jie yra tik likimo įrankiai, sugrąžinantys pačių nukentėjusiųjų atsakomybę. O patys jie yra sielos, įsipaniojusios į sielai priešingą veiklą. Tokiu būdu, įmanoma net užuojauta agresoriams (ką įrodo modernūs ezoterikai, nagrinėjantys savo praeitus gyvenimus, ir pvz. būna ten tokių buvusių žydų ir buvusių nacių akistatų, kur įvyksta atleidimo ir užuojautos aktai). Bet yra trys lygiai: dvasios, proto ir kūno. Proto lygmeniu, privaloma agresoriaus veiksmus tinkamai įvertinti kaip blogį. Agresorius sau kuria labai blogus atoveiksmius, ir pats ateityje nukentės. Be to, jis praeina pamokas ne pačiu geriausiu būdu, užsiimdamas agresija. Kūno lygmeniu, agresoriaus veiksmai privalo būti sustabdyti, ir agresorius tinkamai ir griežtai nubaustas. Visi šie lygmenys veikia vienu metu. Todėl pvz. po nusikaltimo turi būti teisingas teismas ir įvykdyta bausmė, bet taip pat turi būti ir atleidimas arba vidinė ramybė nusikaltusiojo atžvilgiu.

O koks karmos problematikos sprendimas? Kaip minėjom, net gera karma kuria blogus atoveiksmius. Sprendimas - neužsiimti karma, arba jeigu norima užsiimti gera veikla (gera karma), užsiimti taip, kad tai nesukeltų blogų atoveiksmių.

Aukštyn