Tatuiruotę atlieka žaibas

Pradėjo mzicka, rugsėjo 29, 2016, 20:34:30

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

mzicka

Su žaibais susiję nemažai paslapčių.Viena iš jų-keisti piešiniai,kurie atsiranda ant žmogaus odos,kai i juos trenkia žaibas..šiam fenomenui buvo suteiktas pavadinimas-keranografija.

Piešiniai ant odos

Apie «tatuiruotes», atliktas žaibo, per pastaruosius 100 metų surinkta daugybė liudijimų. Štai vienas iš paskutinių atsitikimų, įvykusių 2008 m. Kanadoje. Pjeras B., neįgalusis, judantis tik vežimėlio pagalba, nuo lietaus slėpėsi po medžiu. Visiškai netikėtai blykstelėjo žaibas (liudininkų teigimu, debesis buvo visiškai mažytis) ir nutekėjo į žemę medžio kamienu, pusė metro nuo Pjero. Kai išsigandusį žmogų parvežė namo, po marškinėliais ant krūtinės buvo aptiktas raudonai-violetinis piešinys, kuriame su smulkiausiomis detalėmis buvo pavaizduotos šakos su lapais. Tačiau jau po pusvalandžio piešinys ėmė blukti ir greitai jo vietoje liko tik raudona dėmė.
Šis atsitikimas labai charakteringas keranografijos fenomenui. Panašūs vaizdai atsiranda tik ant žmonių arba gyvūnų odos (kartais ir ant «negyvų» paviršių, pvz., audinio ar metalo), dažnai atvaizdai būna po drabužiais (t.y., jų kilmė tikrai ne optinio pobūdžio), neilgai laikosi-keletą valandų ar minučių. Pačiame paveiksle atvaizduojama tai, ką žmogus tuo metu mato arba kas yra visiškai šalia žmogaus.
Keranografijos reiškinys buvo žinomas jau labai seniai. Dar XI-ame amžiuje arabų rašytojas Masudi savo knygoje aprašo atsitikimą, kai žaibas trenkė tiesiai į mūšio lauką. Vienam kariui, šalia kurio trenkė žaibas, ant kaktos atsirado paveikslas - iš skausmo išplėstos jo priešininko, kuriam tuo metu smeigė kardu, akys.

Žaibas pažymėjo vagį

XIX-ame amžiuje pranešimus apie keranografiją rinko žinomas prancūzų astronomas ir mokslo populiarintojas Kamilis Flamarionas. Jis savo kolekcijoje sukaupė nemažai liudijimų apie vaizdus, atsiradusius ant žmonių odos po žaibo poveikio. Vienas iš patikimiausių atsitikimų, kurį patvirtino patikimi liudininkai, tarp kurių buvo ir policininkai, yra 1865 m. vasarą įvykęs atsitikimas Vienos gydytojui Drendingeriui.Išlipęs iš diližano ir jau įėjęs į viešbutį, gydytojas Drendingeris pastebėjo, kad prapuolė jo mėgstama piniginė, inkrustuota metaline monograma, kurioje buvo atvaizduotos dvi persipynusios «D» raidės. Karštomis pėdomis vagies nepavyko aptikti. O po kelių dienų gydytoją iškvietė pas žmogų, kuris patyrė žaibo poveikį. Žmogus išgyveno, tačiau buvo be sąmonės. Gydytojas atsiminė, kad tas pats žmogus važiavo su juo diližane, kai dingo piniginė. Gydytojo nustebimas buvo dar didesnis, kai ant paciento krūtinės pamatė raudoną tatuiruotę - dvi susipynusias «D» raides - lygiai taip, kaip buvo ant jo piniginės. Tatuiruotėje buvo pavaizduoti visos smulkiausios monogramos detalės, netgi mažas ištrupėjimas vienos raidės kampe. Nustebęs gydytojas aplinkinių paklausė, gal jie aptiko pas nukentėjusįjį piniginę. Atsakymas buvo teigiamas. Žaibo išlydis perkėlė raidžių atvaizdą ant nukentėjusiojo krūtinės, pažymėdamas jį kaip vagį!

Atsitikimai iš Flamariono Dosjė

1840 m. Kamargo provincijoje (Prancūzija) žaibas trenkė šalia berniuko, kuris lietaus metu iš paukščių lizdo vogė kiaušinius. Ant vaiko krūtinės gana ryškiai atsispaudė vaizdas su šakomis, lizdu ir virš jo plasnojančiu paukščiu.Taip pat Prancūzijoje, šalia moters, kuri per lietų vedė karvę, taip pat trenkė žaibas - ir tai įvyko keletą kartų. Kai parėjo namo, šeimininkė ant karvės šono pastebėjo savo portretą, kuris buvo atvaizduotas su mažiausiomis smulkmenomis. Kai vakare moteris ruošėsi eiti miegoti, vyras ant jos nugaros pastebėjo karvės atvaizdą! Jis jau buvo šiek tiek išskydęs, tačiau dar pakankamai ryškus.Pensilvanijoje (JAV) žaibas nutrenkė du juodaodžius vyrus, kurie po medžiu slėpėsi nuo audros. Flamarionas rašo, kad ant vieno vyro krūtinės buvo matomas piešinys, kuriame buvo tarsi fotografijoje atvaizduotas gamtos kampelis, kur įvyko nelaimė. Šiame piešinyje matėsi medžiai, krūmai, tolumoje esantis namas ir netgi paparčiai. Šio įvykio liudininkai su lupa galėjo piešinyje pamatyti pačias smulkiausias detales. Atvaizdas išplaukti pradėjo po keturių valandų nuo žaibo trenksmo, tad šį faktą galėjo patvirtinti beveik 50 žmonių.
Iš XX-o amžiaus įvykių pakankamai gerai žinomas 1944 m. Jugoslavijoje įvykęs atsitikimas. Po kaštonu nuo audros slėpėsi keturi kareiviai, kai žaibas trenkė į medį. Visi kariai žuvo. Po dviejų valandų gydytojas, atlikdamas žuvusiųjų apžiūrą, ant odos aptiko ne vieną keranografinį atvaizdą. Ant įvairių žuvusiųjų kūnų vietų liko raudonai-violetiniai atvaizdai, kuriuose matėsi kaštono šakos su lapais.

Akcijų kursas ant bankininko pilvo

Kartais keranografinis atvaizdas atsirasdavo ir po kontakto su kamuoliniu žaibu. Flamarionas aprašo atsitikimą, nutikusį stambiam verslininkui Ogiustui Lekokui. 1878 m. vieną birželio vakarą Lekokas sėdėjo savo name Paryžiuje prie lango ir skaitė «Biržos naujienas». Tuo metu lauke siautėjo audra. Po vieno gana artimo žaibo trenksmo verslininkas pamatė kamuolinį žaibą, kuris dideliu greičiu artėjo prie lango. Atrodė, kad žaibas tuoj atsitrenks į stiklą. Bėgti buvo per vėlu, išsigandęs verslininkas tik impulsyviai nuo žaibo užsidengė laikraščiu.Laimei, žaižaruojantis kamuolys praskriejo pro šalį. Lekokas atgavo kvėpavimą, atsistojo nuo kėdės ir išėjo į kitą kambarį. Pakeliui jis pažvelgė į veidrodį ir... suakmenėjo iš siaubo. Ant jo veido ir kaklo matėsi tipografinis šriftas! Žodžiai buvo tokie aiškūs, kad buvo galima tekstą skaityti. Lekokas nusivilko marškinius ir pamatė, kad ant krūtinės yra tolimesnis tekstas. Ant odos matėsi visas tą dieną laikraštyje atspausdintas akcijų kursas...
Apie kamuolinį žaibą ir po jo atsiradusią «tatuiruotę» pranešė Tambovo gyventoja Liudmila S. Ji taip parašė vieno Maskvos laikraščio redakcijai: «1982 m. rugpjūčio 14 d. aš su šeima poilsiavau užmiestyje. Diena buvo apniukusi, tačiau oras šiltas, ir mes su sūnumi nuėjome prie upės. Sūnus maudėsi upėje, o aš tuo metu sėdėjau ant kranto po guoba. Po kelių minučių pajutau neaiškų nerimą, po to mane išmušė karštis. Tuo metu pastebėjau ant rankos paraudimą, kuriame aiškiai buvo matyti guobos lapai. Aš pažvelgiau į viršų ir virš medžio pamačiau blyškų rožinės spalvos kamuolį. Jis tarsi pajuto mane, nes nuskrido žemyn, kai tik pakėliau į jį akis. Vakare raudonumas ant rankos jau buvo praėjęs, tačiau lapų kontūrai matėsi dar ilgia. Tik 1988 metais pusė atvaizdo tarsi pasidarė ištirpusio, tačiau likusi dalis vis dar buvo matoma. Visus tuos metus ranka buvo tarsi įelektrinta, iš pirštų dažnai pasipildavo žiežirbos.

Pėdsakai veda link NSO?

XIX-o amžiaus mokslui tokie piešiniai ant žmonių kūnų buvo neįtikėtinu dalyku. Tačiau ir šiomis dienomis šiam reiškiniui nėra jokio paaiškinimo. Keranografija prilyginama tokiems fenomenams, kaip aiškiaregystė, levitacija, sielos atsiskyrimas nuo kūno, telepatija, nekromantija ir kitiems panašiems reiškiniams.
Tačiau kai kurie specialistai bando atrasti keranografijai mokslinį paaiškinimą. Pvz., kalbant apie atsitikimą su gydytojo Drendingerio pinigine. Ant žmogaus odos atsiradęs metalinės monografijos atvaizdas, jų manymu, gali būti paaiškinamas dviejų faktorių poveikiu: didelio elektrinio potencialo ir intensyvaus ypač aukšto dažnio spinduliavimo. Šis spinduliavimas išgarino metalo daleles nuo monografijos, o stiprus elektrinis laukas metalo jonus pernešė ant įžeminto laidininko, kurio vaidmenį šiuo atveju suvaidino žmogus. Toks pat efektas galėjo būti ir tada, kai Lekokui ant odos atsispaudė tipografinis tekstas. Tačiau ši versija sukelia daug klausimų, tačiau negali paaiškinti daugumos keranografijos atvejų, kai ant odos atsirasdavo medžių, lapų, žmonių atvaizdai ar net ištisi peizažai.
Nieko nuostabaus, kad šiuo reiškiniu labiausiai domisi ufologai, juo labiau, kad kai kuriuose epizoduose dalyvavo kamuoliniai žaibai - objektai, kuriuos kai kurie NSO tyrinėtojai laiko protingomis būtybėmis arba ateivių sukurtais dariniais. Netgi tuose įvykiuose, kur keranografijos priežastimi tapo įprastinis žaibas, ufologai bando įžiūrėti NSO dalyvavimo požymius. Pvz., epizode su Pjeru B. danguje buvo vienas vienintelis mažas debesėlis, kuris išsikrovė vos ne vieninteliu žaibu, nukreiptu tiesiai į medį, po kuriuo slėpėsi nukentėjusysis. Ši atsitiktinumų grandinė leidžia manyti, kad debesyje slėpėsi ateivių laivas, kuris ir pasiuntė kažkokį ypatingą, galinti padaryti ant odos «tatuiruotę» spindulį, kuris aplinkiniams ir pačiam Pjerui pasirodė kaip žaibo išlydis.
 Tą patį galima pasakyti ir apie atsitikimą su moterimi ir karve. «Žaibas» keletą kartų trenkė šalia šios poros, tačiau niekam nepadarė jokios žalos, kas jau savaime yra neįtikėtina. Gal debesyse buvo NSO, kuris ir apšaudė galviją ir moterį savo spinduliais, kuris ant kūnų paliko portretus? Galima pasakyti, kad NSO dalyvavimą galima aptikti praktiškai visais keranografijos atvejais, jei žiūrėti įdėmiu ufologų žvilgsniu.Tik tokiu atveju lieka neatsakytas klausimas: kam reikėjo ateiviams ant žmonių, kurių dauguma žuvo, sukurti neilgalaikius šakelių ir lapelių atvaizdus? Ką šiais veiksmais ateiviai mums norėjo pranešti?

Mįslės ir faktai

.L.U.T.H.O.R.

Nuotraukos arba nesąmonė. Žaibas taip, palieko žymę, bet dažniausiai plunksniškas kažkoks darinys. Kad būtų tai ką matai mitas. Bet "mįslės ir faktai" dažnai rašo tokio stiliaus straipsnius.

Aukštyn