Fobijos

Pradėjo Asasinas, sausio 18, 2012, 01:44:26

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Asasinas

#30
kovo 18, 2012, 14:44:30 Redagavimas: kovo 18, 2012, 14:46:30 by Asasinas
Kai pirmą kartą lėktuvu skridau, tai žiauriai baisu buvo... Nusileidimas labai nemaloni procedūra, ypač dar ten kur būna katiktais paliję :D

Markamis

Na mano fobijos gal gan ir juokingos :D. Prieš kokius 5-6 metus labai bijojau perkūnijos. Nežinau kodėl, bet tiesiog negalėdavau net klausyt, todėl slėpdavausi po pagalve kol viskas nurims (na man buvo 10-11 metų). Paskiau, po žiemos kažkaip kitais metais nepasikartojo ir dabar visiškai to nebebijau. Visą gyvenimą turėjau aukščio baimę. Tokia nedidelė, bet buvo. Praėjo po to kai paskraidžiau oro balionu (pats skridimas nebuvo labai malonus, vos tik virš medžių pakilom jau pradėjo svaigti galva ir galvojau, kad iškrisiu :S).
O tau Asasinai pritariu dėl panelių fobijos, turiu tą pačią problemą ;/. Jei kažkaip susibendrauji, jau gal ir nieko, galiu normaliai bendraut, bet jei pirmus porą kartų kalbi, na nežinau, tiesiog žodžiai lūžta, visas sustingstu ;/...

Jonas

CitataPrieš kokius 5-6 metus labai bijojau perkūnijos. Nežinau kodėl, bet tiesiog negalėdavau net klausyt, todėl slėpdavausi po pagalve kol viskas nurims (na man buvo 10-11 metų)


Va va.. Ir man panašiai buvo tokių metų...

Asasinas

Citata iš: Bleidex  kovo 18, 2012, 21:27:46
O tau Asasinai pritariu dėl panelių fobijos, turiu tą pačią problemą ;/. Jei kažkaip susibendrauji, jau gal ir nieko, galiu normaliai bendraut, bet jei pirmus porą kartų kalbi, na nežinau, tiesiog žodžiai lūžta, visas sustingstu ;/...


Smagu girdėt, kad ne man vienam taip... :D

Markamis

Citata iš: Asasinas  kovo 19, 2012, 02:08:36
Citata iš: Bleidex  kovo 18, 2012, 21:27:46
O tau Asasinai pritariu dėl panelių fobijos, turiu tą pačią problemą ;/. Jei kažkaip susibendrauji, jau gal ir nieko, galiu normaliai bendraut, bet jei pirmus porą kartų kalbi, na nežinau, tiesiog žodžiai lūžta, visas sustingstu ;/...


Smagu girdėt, kad ne man vienam taip... :D


Spėju čia daug kam, ypač tiems, kurie ne taip savimi pasitiki ;/

OKULTISTE

Citata iš: Bleidex  kovo 19, 2012, 15:53:50
Citata iš: Asasinas  kovo 19, 2012, 02:08:36
Citata iš: Bleidex  kovo 18, 2012, 21:27:46
O tau Asasinai pritariu dėl panelių fobijos, turiu tą pačią problemą ;/. Jei kažkaip susibendrauji, jau gal ir nieko, galiu normaliai bendraut, bet jei pirmus porą kartų kalbi, na nežinau, tiesiog žodžiai lūžta, visas sustingstu ;/...


Smagu girdėt, kad ne man vienam taip... :D


Spėju čia daug kam, ypač tiems, kurie ne taip savimi pasitiki ;/

... o tai kai kada savotiškai žavu, kai suprantama, jog ne dėl pavėpimo, o iš jaudulio...

miegantyslokiai

nezinau ar tai fobija ar kas per dalykas bet negaliu uzmigti nepatikrinus ar tie kurie miega namuose kviepuoja :( turiu jaunesnius sese ir broli, tai nakti atsisedi prie vieno lovos ir klausaisi ar lygus kvepavimas, poto prie kito... labai nervina bet kitaip uzmigti neiseina, viena karta pragulejau beveik iki paryciu ir tik patikrinus nuluzau.

Benamis

Citata iš: miegantyslokiai  balandžio 06, 2012, 23:42:39
nezinau ar tai fobija ar kas per dalykas bet negaliu uzmigti nepatikrinus ar tie kurie miega namuose kviepuoja :( turiu jaunesnius sese ir broli, tai nakti atsisedi prie vieno lovos ir klausaisi ar lygus kvepavimas, poto prie kito... labai nervina bet kitaip uzmigti neiseina, viena karta pragulejau beveik iki paryciu ir tik patikrinus nuluzau.


Gal kazkada turejai kazkokia karcia patirti susijusi su artimo zmogaus netektimi?

miegantyslokiai

daznai budavo tokiu ivikiu kaip kad vos per mano ar beveik per mano kalte keli zmones nemire (aisku tai netycia, ir per maza atsakinguma ) .brolis vos nepaspringo prie mano akiu, seses vos nepartrenke prie mano akiu, drauges priepoliai prie manes per kuriuos as nezinodavau ka daryti...

Nieksas

Ankščiau labai bijodavau miegoti prie stiklinių durų nes visad rodydavosi man kažkokie šešėliai kurie kartais judėdavo ir tai mane labai gąsdindavo.  :-\

Ieva

Aš tai niekaip negaliu užmigt kai nuo kambario būna atidarytos durys  :).

Smygolas

Isolofobija, klinofobija, cancerofobija dingsta..

feja

Žinoma visas fobijas galima nugalėti.Gal kažkada kažkas išgąsdino,gal šiaip apkaltinome save tuo ,kas atrodė realybė fantazijoje ir t.t.
P.S. Asasinai,Bleidex mažiau skaitykit teorijos kompiutery.Bendravimas realybėje tikrai padės :)

Beelzebub

Aš tai pvz bandau atsikratyti šunų fobijos: tai yra nebijoti šuns, kai pamatau, elgtis ramiai ir t.t. Bet po pastarųjų įvykių: mano klasiokei koją sukandžiojo šuo, o kitą draugę kartu su jos mažu jorkšyru užpuolė sarginis šuo kaime, tai dabar dar labiau bijau šunų. Atrodo, kad įmanoma nugalėti šią fobiją, bet viskas pasikeičia atsidūrus realioje situacijoje. Kai pamatau šunį, tiesiog iškart einu į kitą pusę, bet kur, arba apeinu šunį kokiais 10-20 metrų. Tokie dalykai iš tikrųjų dažnai erzina mane, kai reikia ratais vaikščiot, bet nieko negaliu padaryt.

Phoenix

Gal atrodys keistai, bet nuo pradinės mokyklos laikų jaučiau gana stiprią vėmimo baimę (emetofobija). Antroje klasėje man buvo kilusi sunki žarnyno infekcija ir sirgau kokias dvi savaites, jei gerai prisimenu. Vos pažiūrėjus į maistą, pasidarydavo bloga, be to išsivėmus nepalengvėdavo. Gydymas buvo sunkus, bet galiausiai pavyko išgyti, po kiek laiko pastebėdavau kad valgydamas visiems mums įprastą maistą mintimis nuklystu į tą laikotarpį kai sirgau ir tie prisiminimai išprovokuoja vengimą valgyti, baiminantis pykinimo. Šis dalykas šiuo metu daug labiau susilpnėjęs, taikau įvairius metodus, norėdamas iš pąsamonės išmesti tą košmarą. Gal galit duoti daugiau patarimų, kaip atsikratyti šios baimės?

Aukštyn