WW2 mįslės ir mitai

Pradėjo a.t.sielis, rugpjūčio 29, 2016, 08:25:40

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

rugpjūčio 29, 2016, 08:25:40 Redagavimas: rugpjūčio 29, 2016, 10:38:21 by a.t.sielis
Kodėl Sovietai taip stipriai gavo į kaulus nuo Vokietijos pirmomis Rytų fronto dienomis?
Kodėl neapsigynė, nors žinojo apie grėsmę?
Kodėl vokiečiai taip lengvai nuėjo taip toli, prieš ne silpnesnę techniškai ir kiekybiškai Sovietų kariuomenę?

Ar Sovietai ruošėsi pulti Vokietiją ir Europą, ir kada?

exopolitics.lt

Ne Sovietai Vokietijos ir Europos pulti nesiruošė, tačiau kažką iš ko galima būtų daryti panašias išvadas sufabrikavo nacistinė žvalgyba nes reikėjo nors kiek mėginti teisinti agresiją. Mūsuose kaip įmanoma bandoma kišti į galvas kad buvo pas sovietus kažkokie planai ir panašiai, daugiausia iš rusofobinių motyvų kiek suprantu.

Apie grėsmę Sovietų sąjunga sužinojo labai vėlai, apie tai kad naciai puls buvo aišku likus keliom savaitem-mėnesiui iki atakos. Buvo nepuolimo sutartis. Nebuvo laiko pilti betoniniu bunkeriu ir panasiai, gynybos linijos anksciau buvo gerai planuojamos, karo veiksmai ne tokie mobilus. Karo eiga lėmė daug faktoriu, nenoreciau cia issipletineti.

a.t.sielis

#2
rugpjūčio 29, 2016, 18:09:38 Redagavimas: rugpjūčio 29, 2016, 18:17:55 by a.t.sielis
Paskutiniu metu šiek tiek domėjausi tais klausimais. Visokių įdomių faktų išlenda, naujos kartos istorikai iškasė, susistemino. Netgi per statistinę analizę bando mįsles išspręsti, kaip pvz. kas ten su aerodromais atsitiko, ar tikrai viskas buvo subombarduota. O ir senos kartos knygos, pvz. skaitinėjau vieną rašytą gal 1949 m., Italijos komunisto, irgi viską labai realistiškai piešia, apie ką dabar mažai kalbama (bent jau viešojoje erdvėje, istorikai specialistai, aišku, viską žino.)

Klausimai ir mįslės be galo sudėtingi, kompleksiniai, faktų gausybė, o iš kitos pusės - esminių dokumentų trūksta, arba į istorinių veikėjų galvas neįlįsi - todėl ne taip paprasta apibendrinti.

Pradžiai bandysiu suformuluoti atradimus/išvadas į minėtus klausimus. Paskui, turėdamas laiko, pacituosiu ir šaltinių.

1. Sovietų sistemos tikslas buvo pasaulinė proletarinė revoliucija ("Visų šalių proletarai - vienykitės!", vyresni tikriausiai pamename šią frazę sovietinių laikraščių titulinio puslapio viršuje)

2. Kapitalistai pjaunasi - Sovietams tai labai gerai, kai susilpnės, tada galės įvykti komunistinės revoliucijos tuose kraštuose (su Sovietų politinės ir karinės jėgos pagalba). Todėl jeigu vokiečiai kariauja su britais ir pan., Sovietams buvo gerai. Sovietai norėjo, kad kapitalizmas kariautų tarpusavyje ir žlugtų. Leninas terminą "Didysis Tėvynės karas" panaudojo tokiame kontekste: Tėvynė - Rusija, komunizmo tėvynė, o iš ten komunizmas pasklis visame pasaulyje.

3. Stalinas sakė, kad jam priimtiniau dėtis į sąjungą su Anglija ir Co, negu su Vokietija. Bet Stalinas kaip sąlygą Anglijai ir Co iškėlė, kad turės teisę į savo norimas teritorijas - Pabaltįjį, Suomiją, Balkanų šalis. Anglai nesutiko.

4. Stalinas buvo oportunistas. Panašu, kad jo geriausia strategija buvo veikti pagal seną sovietinį planą - laukti kol kapitalistai susilpnės, stiprinti savo pozicijas, o tada siekti komunistinių revoliucijų, komunistinės sistemos plėtimosi nusilpusiose šalyse. Būtent šios galimybės jis ir ieškojo. Anglai ar vokiečiai - koks skirtumas, su bet kuriais galima sudaryti sandėrį, kuris didintų tas galimybes. Kadangi anglai neleido jam stiprinti savo pozicijų - aneksuoti ar kitaip pajungti jo norimų teritorijų - tai jis pasisuko į Hitlerį.

5. Britai ir Co buvo nekvaili. Kariauti jie nenorėjo, todėl stengėsi užpjudyti Hitlerį ant Stalino.
Visi - ir Vakarai, ir Sovietai, suprato, kad Hitleris anksčiau arba vėliau kariaus arba stumdysis. Ir visi norėjo nustumti smūgį nuo savęs ant kitų. Vakarai turėjo kolonijų, jie jau nenorėjo kariauti iš viso. Be to, po I pasaulinio karo buvo praėję tik 20 metų, todėl Vakarų visuomenės visai nenorėjo jokio karo.
Tuo tarpu Stalinas norėjo teritorinės ekspansijos, turėjo ir agesyvių tikslų, buvo ne prieš kariauti, ir augino karinę galią. Bet aišku, kad jis nenorėjo pirmas kariauti su Hitleriu, geriau kariauti kai priešas nusilpęs, arba net kariauti nereikia, galima kitaip paimti. Kaip paėmė silpnas Pabaltijo valstybes, jokio karo nereikėjo.

6. Hitleris visada kalbėjo, kad jam nereikia Vakarų, jam reikia Ukrainos. Vokietijos ekspansijos kryptis seniai buvo numatyta į Rytų pusę. Bet kadangi Vakarai jam maišėsi dėl Lenkijos (užsistojo Lenkiją), tai jis nusprendė duoti į kaulus Vakarams (na karas jau buvo paskelbtas, reikėjo kariauti), po to atsisukti į Rusiją, sukariauti su Sovietais, nustumti juos už Uralo kalnų, ir ten palaikyti ilgalaikį frontą, tuo tarpu okupavus ir kolonizavus Lenkiją, Pabaltijį ir Ukrainą. Atseit, nuolatinis karas leidžia palaikyti vokiečių tautos gyvybingumą, tai kaip darviniška evoliucija, kažkas nuolat turi žūti, kad tauta mobilizuotų savo gyvybines pajėgas.

7. Stalinas, po to, kai nesutarė su Anglija ir Co., buvo nieko prieš kurį laiką padraugauti su Vokietija ir Co., ir pažiūrėti, kokios čia naudos galima išpešti, kokių teritorijų pasiimti, ir pažiūrėti, kuom ten baigsis Vokietijos ir Co pjautynės su Anglija ir Co. O po to jau būtų sprendęs, ką daryti. Strategija vienas dalykas, taktika kitas dalykas. Taigi, su Vokietija Sovietai sudarė nepuolimo sutartį, Molotovo-Ribentropo paktą, pasidalijo Lenkiją ir Pabaltįjį.

8. Hitleris Sovietų iš principo, iš širdies nemėgo, ir ta nepuolimo sutartis jį visada slėgė, tipo, nenorom aš ją sudariau. Žodžiu, draugavo su principiniu priešu. Vokietija bandė dominuoti, sako Sovietams, "o.k., labai gerai, dalijamės teritorijas, sutariam, suprantam vieni kitus, taip ir toliau varykim". Sako, "jūs savo teritorines ambicijas nukreipkit į Vidurinius Rytus, o mes čia Europoje tvarkysimės". O Sovietai sako, "ne ne, mums reikia Balkanų, mums reikia to ir ano". Hitlerį tas Sovietų noras plėstis Europoje be galo užkniso, ir Hitleris pasakė savo chebrai: "nieko mes su Sovietais nesutariam, matosi, kad nepalenkiamas priešas, interesai nedera, todėl juos reikia nukariauti". Pasakė, nukirto, pradėjo ruošti planą Barbarosa, ir daugiau jau nuomonės nekeitė.

9. Hitlerio idėja buvo, kad "Sovietai - supuvusi sistema, spirsi į duris, ir visas pastatas sugrius". Ir atseit, kadangi jau kariuomenė sukelta, Europoje sėkmingai pakariauta, tai nėra ko laukti, reikia smogti Rusijai, nes po metų kitų ekonomiškai išsikvėps, ir visuomenės palaikymas sumažės.

10. Stalinas nesuprato, kad Hitleris nusprendė duoti tokį staigų ir ryžtingą smūgį, rimtą blitzkriegą, galvojo, pasistumdys dėl teritorijų, sukels politinę įtampą, tada kažkas prasidės. Stalinas nebuvo kvailas, žinojo, kad Hitleris nori plėstis į Rytus, bet kai Hitleris jau buvo pasiplėtęs į Vakarus, ir Vokietijos bendradarbiavimas su Sovietais vyko normaliai, tai nematė tam priežasties. Ir nenorėjo sudaryti jokios priežasties, stengėsi parodyti ir įrodyti, kad vokiečiams su Sovietais bendradarbiauti naudinga - sąžiningai vykdė žaliavų tiekimo sutartis, davė politinius signalus, kad remia Vokietijos tarptautinį politikos kursą. Galvojo, "nesąmonė, prie tokių sąlygų, kaip mes dabar duodam Hitleriui, jis būtų kvailys, jeigu bandytų kąsti į maitinančią ranką, ir sudarytų sau problemą, kariaudamas dviem frontais".

11. Aišku, dėl puolimo galimybės visi Staliną įspėjo, taip pat ir sovietinė žvalgyba. Ir tam buvo ruošiamasi. Sovietų idėja yra sumušti priešą jo paties teritorijoje: jeigu kirs mums, t.y. "jeigu Hilteris bus toks kvailas pasiutęs šuva, kad palankioms sąlygom esant iš mūsų pusės, vis vien mums kirs, tada atmušim, kirsim atgal, ir suvarysim juos jų pačių teritorijoje". Stalinas, pats būdamas oportunistas, nesuprato Hitlerio asmenybės, kad tas valingai apsisprendęs, ir nesuprato, kad Hilteris rimtai užsibrėžęs kariauti su Sovietais. Galvojo, stumdosi ir tiek, ieško progų ir galimybių. Bet Hitleris neieškojo progų, o veikė pagal seną strategiją.

12. a) Sovietai pervertino savo karines jėgas ir pajėgumus kontratakuoti.
      b) Stalinas nesuprato, kad liaudis jo nekenčia labiau negu Hitlerio, ir kad nenorės už jį kariauti.

13. Iš esmės, panašu, kad Stalinas turėjo:

- Oportunistinį strateginį planą A: laukti, kol Hilteris ir Vakarai bekariaudami nusilps ir tada ten pavaryti savo politiką. Šitas planas galėjo būti vykdomas kad ir už dešimt metų, per tą laiką jis tik didesnę karinę galią sukauptų.

- Atsarginį taktinį planą B: "mes kieti, jeigu Hitleris pultų, suvarysim, ruošiamės rimtai kontratakuoti nuo 1941 m. liepos pradžios, jeigu jų karinė operacija prasideda birželio 22 d., savaitę atsimušinėsim, o tada jau duosim į kaulus".

14. Hitleris nujautė teisingai: Sovietinė sistema buvo papuvusi, todėl kai Vokietija spyrė į duris, Sovietai  pabyrėjo, bet nesugriuvo iki galo.

15. Sovietų kariuomenė buvo techniškai ir kiekybiškai pajėgi atsimušti nuo vokiečių smūgio, bet dėl kvailo vadovavimo ir karių masės demoralizacijos (nenoro kovoti už sovietus, pasidavinėjimo, ar nemokėjimo kovoti), karo pradžioje beveik nekovojo, metė techniką, tankus, lėktuvus, ir atsitraukė, todėl vokiečiai taip lengvai nuėjo iki Minsko.

16. Realiai, vokiečių pirmas smūgis neatnešė tiek žalos, kad Sovietų kariuomenė negalėtų kovoti. Buvo sunaikinta apie 10% lėktuvų; o tankų Sovietai turėjo didelius skaičius, ir galingesnių negu vokiečių tankai. Kad Sovietai buvo techniškai ir kiekybiškai sutriuškinti per pirmas dienas - tai mitas. Realiai, jie pakriko ir nekovojo, techninės galimybės kovoti buvo.

Benamis

Citata iš: exopolitics.lt  rugpjūčio 29, 2016, 15:19:30Ne Sovietai Vokietijos ir Europos pulti nesiruošė
Bet Lenkija tai uzpuole :)

exopolitics.lt

uoj na... manau ir taip suprantat minti. Lenkija uzpulta is Sovietu puses igyvendinant teritorini susitarima su naciais. Rumunija ir Baltijos salys neisdriso priesintis ir taip sovietai igyjo kelis kitus priesus, vienu gyventojai gausiai koloboravo su naciais ir net padejo vyti sovietu karius, kas prisideda prie atsakymo i klausima kodel fasistai taip sparciai uzeme daug teritorijos, o Rumunijos kariuomene ir pati dasidejo.

Lietuva vienok ir pati svarste naciu pasiulyma pulti Lenkija, Lietuvoje buvo politiku entuziastingai palaikiusiu sia ideja. Net tuometinis uzsienio reikalu ministras J.Urbsys gyresi Stalinui Maskvoje apie situacija, tai Stalinas jo paklausė ''Tai gal jūs norėjote su mumis kariauti?'' :)

dch

Citata iš: exopolitics.lt  rugpjūčio 29, 2016, 22:35:24uoj na... manau ir taip suprantat minti. Lenkija uzpulta is Sovietu puses igyvendinant teritorini susitarima su naciais. Rumunija ir Baltijos salys neisdriso priesintis ir taip sovietai igyjo kelis kitus priesus, vienu gyventojai gausiai koloboravo su naciais ir net padejo vyti sovietu karius, kas prisideda prie atsakymo i klausima kodel fasistai taip sparciai uzeme daug teritorijos, o Rumunijos kariuomene ir pati dasidejo.

Lietuva vienok ir pati svarste naciu pasiulyma pulti Lenkija, Lietuvoje buvo politiku entuziastingai palaikiusiu sia ideja. Net tuometinis uzsienio reikalu ministras J.Urbsys gyresi Stalinui Maskvoje apie situacija, tai Stalinas jo paklausė ''Tai gal jūs norėjote su mumis kariauti?'' :)
Vokiečiai nuėjo iki Maskvos ir Leningrado - vargiai ar čia kolaboruojantys "pribaltai" kažkuo labai prisidėjo.

exopolitics.lt

ne, sutinku kad pribaltai prisidejo nelabai

a.t.sielis

#7
rugpjūčio 29, 2016, 23:31:32 Redagavimas: rugpjūčio 29, 2016, 23:45:27 by a.t.sielis
O Sovietai užpuolė ne tik Lenkiją, bet ir Suomiją, du kartus:

CitataPer Antrąjį pasaulinį karą Suomija kovojo du karus su Tarybų Sąjunga: Žiemos karą 1939-1940 m., per kurį prarado Kareliją, ir Pratęsimo karą 1941-1944 m., (šiame kare Suomiją rėmė Nacistinė Vokietija) per kurį prarado vienintelį neužšąlantį Petsamo uostą. Po Pratęsimo karo pagal paliaubų sutartį kilo Laplandijos karas 1944-1945, kai suomiai išvijo nacius iš Šiaurės Suomijos į jų okupuotą Norvegiją.[9]

1939 m. rugpjūtį Vokietija ir Tarybų Sąjunga pasirašo Molotovo-Ribentropo paktą, pagal kurį Suomija ir Baltijos šalys atitenka Tarybų Sąjungai. Po Įsiveržimo į Lenkiją Stalinas pasiuntė visoms Baltijos šalims ultimatumą, reikalaudamas sau karinių bazių jų teritorijoje. Baltijos šalys nusileido ir 1940 m. vasarą buvo okupuotos. 1939 m. spalį toks pat reikalavimas nusiųstas Suomijai, bet suomiai atmetė reikalavimus. Tai paskatino Tarybų Sąjungą 1939 m. lapkričio 30 d. įsiveržti į Suomiją. Sovietai manė, kad Suomija bus okupuota per kelias savaites. Tačiau net su karių, tankų ir lėktuvų skaičiaus pranašumu Tarybų Sąjunga 3 su pusę mėnesio nesugebėjo įveikti suomių. 1940 m. kovo 13 d. buvo pasirašyta Maskvos taikos sutartis. Suomija prarado Karelijos sąsmauką. Žiemos karas pakenkė Tarybų Sąjungos prestižui ir ji buvo išmesta iš Tautų Sąjungos. Per karą Suomija gavo daug tarptautinės paramos.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_istorija
Iš 1941 m. New York Times:

CitataFINLAND PROFESSES NEUTRALITY IN WAR; Relations With Soviet Unbroken -- Helsinki Enters Protest on Russian Bombing CABINET REPORTED SPLIT Some Members Would Join Nazis, Already in Country to 'Protect' Borders
PERMISSIONS
By Telephone to THE NEW YORK TIMES. ();
June 24, 1941,
, Section , Page 5, Column , words
[ DISPLAYING ABSTRACT ]
STOCKHOLM, Sweden, June 23 -- Both the Finnish Foreign Minister, Dr. R.J. Witting, and the Soviet Minister to Helsinki, Pavel Orloff, have today declared that their countries are not at war with each other, thus leaving no doubt that for the time being, at least, Finland is neutral.
Birželio 22 d. Vokietija užpuola Sovietus, 23 d. Suomija paskelbia neutralumą, Sovietai ir kitos šalys pripažįsta tą neutralumą, bet 25 d. Sovietai vykdo antskrydį prieš Suomiją.

CitataIn April 1938, a junior diplomatic official named Boris Yartsev contacted the Finnish foreign minister Rudolf Holsti and prime minister Aimo Cajander, stating that the Soviets did not trust Germany and war was considered possible between the two countries. In such a war Germany might use Finland as a base for operations against the Soviet Union. The Red Army would not wait passively behind the border, but would rather "advance to meet the enemy". If Finland were to fight against Germany, then the Soviet Union would offer all possible economic and military assistance. The Soviets would also accept the fortification of Åland islands, but demanded "positive guarantees" on Finland's position.[27][28][29]
The Finns assured Yartsev that Finland was committed to a policy of neutrality, and the country would resist any armed incursion. Yartsev was not satisfied with the reply, given Finland's military weakness. He suggested that Finland could cede, or lease, some islands in the Gulf of Finland along the seaward approaches to Leningrad, a suggestion the Finns rejected.[29] Earlier in the mid-1930s, the Soviet ambassador in Helsinki, Eric Assmus,[30] and the Leningrad Bolshevik party leader Andrei Zhdanov,[31] had presented a similar proposal.[28]
1938 m. Sovietų derybos su suomiais: Sovietai sako, kad nepasitiki Vokietija, laiko, kad karas yra tikėtinas, ir kad nesiruošia laukti prie sienos, bet puls į priekį, pasitikti priešo.

Jeigu jie tikėjosi puolimo 1938 m. tai iki 1941 m. tikrai turėjo laiko pasiruošti gynybai, arba kontratakai. Jeigu jie tada ruošėsi, ir derėjosi su suomiais, tam, kad turėtų geresnes galimybes kontratakuoti vokiečius karo atveju, ir net dėl to patys užpuolė suomius, kurie nesutiko duoti savo teritorijos, vadinasi, kontratakuoti vokiečius Sovietai ruošėsi, žinojo kas vyksta, ką daro.

Iš kur tada netikėtumo faktorius 1941 m.?

exopolitics.lt

#8
rugpjūčio 29, 2016, 23:40:25 Redagavimas: rugpjūčio 29, 2016, 23:47:48 by exopolitics.lt
Suomija savo politikoje neturėjo kur dėtis, kaip tik prisijungti prie Hitlerio koalicijos prieš sovietus. Ką ten antskrydis kažkoks, ar kitokie pretekstai. Suomijoje buvo vokiečių daliniai ir daug vokiškos ginkluotės.

Bet Suomiai spaudžiant JAV, nutarė galutinai neapsupti Leningrado o paskiau dar karui tebevykstant pradėjo busimos taikos derybas, to pasekoje vyko suomių karas Suomijoje su vokiečių daliniais.

(P.S spravcik duraka, jei ka kalbu ne apie ziemos kara)

CitataPer karą Suomija gavo daug tarptautinės paramos
2000 Švedų savanorių. Paskutinėse karo stadijose suomių artilerija šaudydavo tik kraštutiniu atvėju, tiek trūko amunicijos.

exopolitics.lt

CitataJeigu jie tikėjosi puolimo 1938 m. tai iki 1941 m. tikrai turėjo laiko pasiruošti gynybai, arba kontratakai. Jeigu jie tada ruošėsi, ir derėjosi su suomiais, tam, kad turėtų geresnes galimybes kontratakuoti vokiečius karo atveju, ir net dėl to patys užpuolė suomius, kurie nesutiko duoti savo teritorijos, vadinasi, kontratakuoti vokiečius Sovietai ruošėsi, žinojo kas vyksta, ką daro.
a.t.sielis ir čia tu paaiškini kaip Sovietai kūrėsi sau geresnes galimybes kontratakuoti fasistus per Suomijos teritorija?

a.t.sielis

Ta prasme? Ten viskas parašyta:

CitataThe Red Army would not wait passively behind the border, but would rather "advance to meet the enemy". If Finland were to fight against Germany, then the Soviet Union would offer all possible economic and military assistance.
CitataYartsev was not satisfied with the reply, given Finland's military weakness. He suggested that Finland could cede, or lease, some islands in the Gulf of Finland along the seaward approaches to Leningrad, a suggestion the Finns rejected.
Pagal tarptautinę teisę, 1941 m. birželio 23 d. pripažinę Suomijos neutralumą, Sovietai ją vėliau užpuolė. Iš karinio požiūrio taško, galima tai laikyti kontrataka prieš vokiečius, tik ji buvo keista: suomiai dar nedalyvavo karo veiksmuose, ir bent jau deklaravo neutralumą, o Sovietai antskrydį vykdė prieš Pietų Suomijos aerodromus, kur vokiečių lėktuvų niekada nebuvo - tie buvo Šiaurėje. Kitas dalykas, kurį pastebi M. Soloninas, tai kad tuo pat metu vyko spartus vokiečių veržimasis link Leningrado per Lietuvą ir Latviją, bet Sovietai nesėkmingai bombina suomių aerodromus. Tai šitų kur veržėsi per Pabaltijį, nekontratakavo, o skraidė pas suomius, tuo sudarydami jiems progą paskelbti karą.

exopolitics.lt

Suomija kartu su fašistu koalicija puolė Sovietų sąjunga, į tai tūli suomiai žiūrėjo kaip į galimybe atsiimti prarastas teritorijas, valdantieji tikriausiai toliau užmatė.

a.t.sielis

Klausimas: 1939 m. kas buvo agresorius - Sovietų Sąjunga ar Suomija?

Suomija ne daugiau buvo agresorius, negu Baltijos valstybės. Sovietų Sąjunga, nepatenkinta derybų rezultatais, 1939 m. užpuolė Suomiją. Jėga atėmė dalį teritorijos.

Todėl nekeista, kad 1941 m. Suomija norėjo atsiimti teritoriją ir atsirevanšuoti. Pirminė agresija ėjo iš Sovietų Sąjungos.

Ar ne?


exopolitics.lt

1939 agresorius buvo Sovietu sajunga o 1941 agresorius buvo hitlerine koalicija i kuria iejo ir Suomija

a.t.sielis

#14
rugpjūčio 30, 2016, 18:54:07 Redagavimas: rugpjūčio 30, 2016, 18:56:08 by a.t.sielis
Buvo tokie agresoriai: Vokietija - nuo seno ketino pasiimti Ukrainą. Sovietų Sąjunga - gviešėsi Pabaltijo, Suomijos, Balkanų. Italija. Japonija.

Senų laikų agresoriai: Britanija, Prancūzija, JAV

Dar senesnių laikų agresoriai: visi Europoje.

Tuom laikotarpiu 1920-1940, mažos valstybės, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija, Suomija nebuvo agresoriai, ir tais laikais neketino iš nieko grobti teritorijų.

Tada atėjo agresorius Sovietų Sąjunga, ir besistumdydama dėl teritorijų ir dominavimo Europos mastu su kitu agresoriumi - Vokietija, norėjo pasiimti Baltijos valstybes, Suomiją ir pusę Lenkijos. Du agresoriai, jie pasidalino tas teritorijas, ir anksčiau ar vėliau ketino vienas kitam smogti smūgį. Sovietai tų dalybų metu užpuolė Suomiją, tiesiogiai parodė, kad yra agresorius.

O toliau, jau Suomija, siekdama atstatyti savo teritorijas ir duot į kaulus agresoriui Sovietų Sąjungai, kad daugiau nelįstų, susidėjo su kitu agresoriumi. (Pagal principą "mano priešo priešas - mano draugas"). Pati Suomija nebuvo agresorius, tiesiog dalyvavo jungtiniuose kariniuose veiksmuose su agresoriumi Vokietija. Suomijos kariavimas prieš Sovietų Sąjungą buvo teisėtas ir suprantamas. Ar ne?

Aukštyn