Mokslininkų rakštys: 10 paslapčių, kurių jie nesugeba atskleisti

Pradėjo Benamis, vasario 02, 2016, 14:38:43

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Kaip atsirado gyvybė? Kodėl iki šiol neradome ateivių? Ar įmanoma viršyti šviesos greitį? Kodėl gabalėlį cukraus pavadinus vaistu jis tampa veiksmingas? Tai - tik keletas klausimų, į kuriuos mokslininkai iki šiol neranda atsakymo.

1. Šviesos greitis.

Daugybė mokslinių eksperimentų patvirtino, kad vakuume šviesos greitis siekia 299 792 458 metrus per sekundę. Tai - didžiausias greitis, kuriuo gali keliauti bet kas, pradedant medžiagomis ir informacija, baigiant masės neturinčiomis dalelėmis. Tačiau kuo daugiau stebime Visatą, tuo dažniau tai, ką laikėme universalia konstanta, kelia abejonių.

Pavyzdžiui, remiantis astronomų stebėjimais, kai kurie objektai nuo mūsų tolsta didesniu nei šviesos greičiu. Keliamos teorijos, kad mums taip atrodo dėl to, jog pati erdvė keičia formą. Netgi yra manančių, kad ir mes patys galime sukurti erdvėlaivį, kuris, manipuliuodamas erdve, judėtų didesniu nei šviesos greičiu.

Kiti svarsto, kad egzistuoja už šviesą greitesnės dalelės - tachionai. Tačiau tai tėra neįrodyta hipotezė.


2. Antikiteros mechanizmas.


Tai - mechaninis įrenginys, rastas 1901 m. prie Antikiteros salos (tarp Kretos ir Peloponeso) nuskendusiame, kaip manoma, senovės romėnų laive. Jis buvo skirtas apskaičiuoti dangaus kūnų - saulės, mėnulio ir planetų - padėtį. Šio „kompiuterio" paskirtis ir veikimas išaiškinti, tačiau kas jį pagamino ir kodėl?

Spėjama, kad jį maždaug 200 m. prieš mūsų erą pagamino graikai, bet tvirtų to įrodymų nėra. Apie tokį mechanizmą neužsimenama ir rašytiniuose tų laikų šaltiniuose. Dar keisčiau, kad astronominiai laikrodžiai Europoje buvo gaminami tik XIV amžiuje. Tad nors įrenginys nėra idealiai tikslus, tuo metu tai turėjo būti tikras stebuklas.

3. Gravitacija.

Net vaikai žino, kas yra gravitacija ir kad būtent ji laiko mus ant žemės. Be to, kad Mėnulio trauka lemia potvynius ir atoslūgius, o Saulės gravitacija išlaiko Žemę stabilioje orbitoje, apie šią jėgą mes dar labai mažai žinome.

Mes suprantame, kaip ji veikia, tačiau mokslininkai vis dar nėra atsakę, kaip ir kodėl ji egzistuoja. Mokslininkai nė negali paaiškinti, kodėl gravitacija skiriasi nuo jėgos, kuri laiko atomus kartu. Yra net tokių, kurie svarsto, kad gravitacija yra… dalelė.

Dabartinės mūsų fizikos žinios paprasčiausiai neleidžia paaiškinti gravitacijos ir kitų su ja susijusių dalykų. Tačiau, kas žino, gal netolimoje ateityje mokslininkams paaiškės, kas būtent yra gravitacija ir kodėl ji atsirado.

4. Placebo efektas.


Šiuo terminu medikai apibūdina atvejus, kuomet tam tikri gydymo būdai ar vaistai pacientams padeda, nors neturėtų. Dažnai placebo efektas naudojamas atliekant medicininius tyrimus ir siekiant nustatyti realų naujų vaistų veiksmingumą. Taip pat placebo vaistus (kurių „veiksmingoji medžiaga" tėra paprasčiausias cukrus) kai kurie medikai išrašo tais atvejais, kuomet pacientui akivaizdžiai nereikia gydymo, bet jis to reikalauja.

Teorijų, kodėl placebo efektas veikia, yra kelios. Pavyzdžiui, ligos (ypač skausmai, peršalimai) praeina savaime, o pasveikimą pacientas susieja su gautu vaistu ar gydymu. Įtakos tam gali turėti ir pakitęs paciento suvokimas, elgsena (motyvacija labiau rūpintis savimi, mankštintis), sumažėjęs nerimas bei viltis pasijusti geriau. Visgi nei viena versija iki šiol nėra įrodyta.

5. Bermudų trikampis.

Žemėje yra dešimt vietų, kuriose vyksta keisti ir dažnai nepaaiškinami dalykai - dingsta laivai, lėktuvai, jais keliavę žmonės. Žinomiausia iš šių vietų - Bermudų trikampis, esantis Atlanto vandenyno vakarinėje dalyje, netoli Floridos pakrantės. Tikrosios tų įvykių priežastys lieka nežinomos, todėl jie sulaukia didesnio dėmesio.

Atsakyti, kodėl Bermudų trikampis toks pavojingas, bandyta ne sykį - tai sieta su tam regionui būdingais staigiais orų pokyčiais, Žemės magnetinio lauko ypatybėmis ir kt., tačiau tikrasis atsakymas vis dar nesurastas.

6. Pirminių skaičių formulė.

Kas yra pirminiai skaičiai, žinojo dar senovės graikai, tačiau iki šiol niekas taip ir neišvedė pirminių skaičių formulės - tokios, kuri be jokių išimčių leistų generuoti pirminius skaičius. Bandymų buvo ne vienas, bet visi jie turi trūkumų.

Tikimasi, kad šią dilemą padės išspręsti kvantinis kompiuteris, tačiau pirmiausia jį dar reikia sukurti…

7. Kur visi kiti?

Mums žinomos Visatos skersmuo siekia 92 mlrd. šviesmečių, tačiau iš tiesų ji gali būti dar gerokai didesnė. Atsižvelgiant į milžinišką galaktikų, jose skriejančių žvaigždžių ir aplink jas ratus sukančių planetų skaičių, kyla pagrįstas klausimas - kodėl iki šiol neradome kitų protingų būtybių?

Skaičiuojant statistiškai, tikimybė, kad visoje Visatoje esame vieninteliai tokie, yra tiesiog absurdiškai maža. Net jei tarpžvaigždinės ar tarpgalaktinės kelionės yra pernelyg sudėtingos, kodėl nesugauname kitų civilizacijų radijo signalų?

Į šiuos klausimus atsakymai vis dar nerasti, nors bandymų buvo (ir dar bus) ne vienas. Bet kuriuo atveju, sunku pasakyti, kas baisiau - sužinoti, kad Visatoje esame visiškai vieni, ar atvirkščiai.

8. Kaip Žemėje atsirado gyvybė?

Ar ji iš kažkur atkeliavo? Kokios tiksliai aplinkybės lėmė gyvybės išsivystymą mūsų planetoje? Ar gyvybei būtinos medžiagos planetoje buvo nuo susiformavimo, ar jas atnešė asteroidai?
Atsakyti į šiuos klausimus bandoma daugybe teorijų, bet konkretaus paaiškinimo vis dar nėra.

9. Tektoninių plokščių judėjimas.

Daug žmonių yra girdėję apie žemynų dreifą ar tektoninių plokščių judėjimo teoriją (tai, beje, yra skirtingi dalykai). Žemynų dreifo teorijoje buvo postuluojama, kad kadaise visi esami žemynai sudarė vieną superžemyną, kuris atsiskyrė ir išsisklaidė, tačiau ši teorija buvo atmesta - ją pakeitė tektoninių plokščių judėjimo teorija. Žemynai ir plokštės nėra tas pat - pvz., Australijos žemynas gerokai mažesnis už Australijos plokštę, o Euraziją sudaro net kelios plokštės. Afrikos kontinentas, esantis ant Afrikos plokštės, skyla į Nubijos ir Somalio plokštes. Taigi juda ne žemynai, o tektoninės plokštės.

Tačiau ir tektoninių plokščių judėjimo teorija tėra… teorija. Mokslininkai vis dar aktyviai diskutuoja apie tai, kaip plokštės juda, kokį poveikį tam turi įvairios jėgos ir kt.

10. Mėnulio iliuzija.

Ar pastebėjote, kad kartais mėnulis danguje atrodo didesnis, o kartais - mažesnis? Taip, mūsų palydovo kampiniam dydžiui danguje įtakos turi jo atstumas nuo Žemės, tačiau skirtingo dydžio jis atrodo net būdamas tuo pačiu atstumu. Šis fenomenas, vadinamas Mėnulio iliuzija, stebimas tūkstantmečius ir vis dar nėra išaiškintas.

Spėjimų yra įvairių: vieni mokslininkai mano, kad tam įtakos turi atmosfera, kiti svarsto, kad tai lemia paties dangaus, kaip plokštumos, suvokimas, vaizdo fokusavimas ir lyginimas su kitais ties horizontu matomais objektais.

Visgi vieno tikslaus ir nenuginčijamo atsakymo niekas taip ir nesugebėjo pateikti.

lrytas.lt

time

Citata iš: Benamis  vasario 02, 2016, 14:38:438. Kaip Žemėje atsirado gyvybė?

Ar ji iš kažkur atkeliavo? Kokios tiksliai aplinkybės lėmė gyvybės išsivystymą mūsų planetoje? Ar gyvybei būtinos medžiagos planetoje buvo nuo susiformavimo, ar jas atnešė asteroidai?
Atsakyti į šiuos klausimus bandoma daugybe teorijų, bet konkretaus paaiškinimo vis dar nėra.


Šis klausimas šiais laikais nebeturėtų būti nebeaiškus. Tik reikia gerai įsigilinti į žmogaus prigimtį, nes ten viskas yra užslėpta. Visada buvo klaidingų teorijų norint nuslėpti "pagražinti" realybę. Užmaskuota žmogaus prigimtis riboja atrasti žmogaus atsiradimo ir kitų gyvybės formų atsiradimo paaiškinimą. Pati gyvybė galėjo būti kaip ir ekspermentas daug kartų intelektualesnės būtybės nei žmogaus intelekto galios, todėl nuolat, manoma vyksta stebėjimas. Žemesnio intelekto gyvybės formos yra ne šio pasaulio būtybės. Tik su laiku ir ekspermentavimu jos galėjo adaptuotis prie žemės temperatūros, klimato, nepalankių aktų žmogui ir kitokiai gyvybei, nes pati žemė yra negailestinga ir žiauri. Ji griaunanti ir naikinanti. Pats žmogus yra kaip beveik tobula sistema, su suklastota prigimtimi ir sufalsifikuotu mąstymu. Ir tai atsigręžia žmogaus nore modifikuoti, pritaikyti pagal savo poreikius. Per primityvus žmogaus gyvenimo būdas pasireiškia kaip vienintelio egzistavimo laikotarpio žmogaus mastymo užsilikimas, modifikuota sąmone vis kitais laikais žmogus adaptuojasi prie to meto skelbiamų idėjų. Tolesniais laikais vyks tas pats, bet priklausys nuo žmogaus gebėjimo pasisavinti idėjas iš visatos informacinio srauto. Žmogui yra leista ekspermentuoti, kurti, dauginti gyvybės formas, bet tik su sąlyga, kad ribotai. Todėl žmogus negali viršyti ribos, kokia ir buvo numatyta nuo laiko pradžios.

Viena netikriausių darvinizmo teorija - laikoma pati populiariausia, be tuo pačiu prasilenkia su tikrove, netitinka pačios tikrovės evoliucijos vyksmo / nesireiškia evoliucijos reiškinys. Todėl tokia teorija gali būti peikiama, joje nėra nė lašo tiesos. Tai tik graži pasaka, norint nuslėpti veiksmus, ekspermentavimo, klonavimo metu.

Viskas kas gyva yra modifikuota, pritaikyta kam tikrai buvo įdomu ekspermentuoti, išbandyti didelius ekspermentus su nežemiškos kilmės gyvybės formomis, gali būti tik nežemiškos kilmės būtybių darbas. Tai gali būti, kad čia pasidarbavo intelektualesni "žmonės" ne iš mūsų pasaulio, arba jie jau nebegyvųjų tarpe, nes jie amžiumi galėjo būti irgi riboti.

TinSoldier

#2
vasario 03, 2016, 10:18:13 Redagavimas: vasario 03, 2016, 10:21:11 by TinSoldier
Aha, jau gali pasiimt Nobelio premiją iš karto vienu metu už pasiekimus chemijoj, fiziologijoj ir fizikoj. Ai, imk dar ir už literatūrą - ne kiekvienas tą juk sukurtų.

P.S. Darvinizmas ir evoliucija neturi nieko bendro su gyvybės atsiradimu.

time

Citata iš: TinSoldier  vasario 03, 2016, 10:18:13Aha, jau gali pasiimt Nobelio premiją iš karto vienu metu už pasiekimus chemijoj, fiziologijoj ir fizikoj. Ai, imk dar ir už literatūrą - ne kiekvienas tą juk sukurtų.
Paguodos prizas? ... ne, nereikia ...

Citata iš: TinSoldier  vasario 03, 2016, 10:18:13P.S. Darvinizmas ir evoliucija neturi nieko bendro su gyvybės atsiradimu.
Aišku, kad neturi nieko bendro, aš ir neminėjau, kad darvinizmas yra kaip gyvybės atsiradimo teorija. Nereiškia, kad dėl darvinizmo atsirado ir kitos gyvybės formos, nes taip jau neįmanoma būtų, nebelogiška. Aš atskirai kalbėjau, peikiau, dėl logikos neatitikimo. Nėra man tikslo kažko slėpt ar prikurt naujo. Man nesvarbu iš kokio amžiaus jūs žmonės ar 21 amžiaus ar ne, ir kiek žinot, ištikrųju viskas yra kitaip negu atrodo. Todėl turiu nuvilti. Žinau, kad norit gyventi primityviau ir tikėti paprastų mokslininkų kaip ir jūs teorijomis. Bet tai yra melas. Nebūk užtrumpintas ir tu - logika savo.

@TinSoldier P.S Norėčiau stipriai argumentuotos ir pagrįstos nuomonės, ne švaistimosi man nereikšmingais žodžiais.

Benamis

Apie Darvino teorija galima diskutuoti cia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2912.0

Nedarykime off-topo.

time

Mano teorijoje, nėra darvinizmo teorijos, kaip vaidmens joje, aš tik pasakiau, kad čia maskavimo priemonė nuo žinojimo. Tai nejoks off-topinimas.

Perverčiu kas nesuprato, iš simbolinės kalbos į lietuvių. (Supaprastintas variantas)

Žmogus nepasikeitė, jo prigimtis bėgant laikui vistiek liko suklastota. Aplinkinės sąlygos neleido suvokti vidinį žmogaus ribotumą, modifikacijos priežastį, dėl ko vyksta aplinkinai visatos ir gamtos reiškiniai ir niekada nesustoja, be jo įsikišimo. Žmogus yra iš prigimties nežemiška būtybė, bet tuo pačiu labai smalsi, intelektuali, nei kitos gyvybės formos.

Neretai, norima užginčyti betkokį artefaktą liūtyjantį, jog žmogus ne visatos kūrėjo tvarinys. Pats pagrindinis kūrinys, kūrėjo darbas yra - visata, bet žmogus jau ne to pačio kūrėjo darbas. Todėl žmogus ir negali suprasti tiesos, nes jo mąstymas buvo modifikuotas, perlaužtas suvokti, kad jis yra tikrai žemės kūrinys, taip pat ir žemiškasis gyventojas. Tikrovėje taip ir yra, žmogus aklai tiki, kad jis gamtos dalis. Bet tuo pačiu nesuvokia, kad jis gamtos naikintojas ir nėra gamtos dalis. Jis daro su gamta - taip kaip nori ir kaip jam reikia ir kada reikia. Paprastai primityvesnės ir mažiauintelektualenės žemės būtybės yra bejėgės.

Kūrėjas pirmiausia turėjo sukurti nežemietį - gyvybės formą, kad šis sukurtų žemietį žmogų. Tas pats nežemietis galėjo sukurti gyvūnus ir augalus ir kitokias gyvas ląsteles pritaikyta žemės sąlygomis. Pats pirmasis žmogus be išimties turėjo būti vyriškos lyties. Tik vėliau galėjo atsirasti moteriška lytis. Lytys galėjo būti dirbtinai sukurtos, norint "natūraliai" dauginti tam tikros rūšies gyvybės formas. Bet lytis galėjo išvesti modifikuojant nelytines ląsteles. Tai gali parodyti, kad ir dabar esančios ląstelės, kurios yra vienaląstės ir nelytiškos yra pačios primityviausios, lengvai dalijamos. Tuo buvo pasirūpinta dirbtinai, kad tarp vienaląsčių organizmų atsirastų ir daugialąsčių. Negalėjo iš vienaląsčių organizmų atsirasti stebuklingu būdų daugialąsčių, kas ir parodo kažkieno įsikišimą norint klonuoti, dauginti ląsteles, kokių jam reikėjo ir kokių jis norėjo.

Jau iš pradžių žmogus mokėjo statyti būstus (namus), medžioti, rinkti uogas, grybus, žvejoti, kurti. Visa tai yra pas kiekvieną sudėta ir visi minimaliai tai moka daryti. Mąstymo lygis yra primityvus ir pagal galimybes iliuziškai gali skirtis (dėl prigimties falsifikacijos), bet kalba ir suvokimas bendrų dalykų nesiskiria. Todėl kad visas žmogaus primityvumas yra užsilikęs ir pas jį esama tas pats pasaulio suvokimas, kaip ir jo protėvių. Dėl žmogaus noro ir tikėjimo gyventi sistemų principu, jo tikrasis suvokimas yra nukrepinėjamas kita linkme, tuo pačiu apribojamos žmogaus galimybės. Dėl to žmogus gali suvokti tik vienos krypties jam patinkančius dalykus, per sistemos būvį žmogus nebeturi laiko apsiprasti, jį supančia aplinka. Bet jo intelekto lygis išlieka tas pats, nepriklausant nuo pasaulio pažinimo lygio.

O darvinizmo teorija, kaip ir sakiau, yra nelogiška, nes niekas nepasikeitė žmoguje - jis neevoliucionuoja, žmogų klaidina tik to meto, kuriame jis gyvena privalomos valdžios sistemos, bandymas sukurti modernaus gyvenimo iliuziją, kuri palanki žmogui ir patenkina jo poreikius. O ta iliuzija klaidinga, neleidžianti suvokti tikros prigimties.

Viskas kas gyva yra dirbtinai sukurta.

.L.U.T.H.O.R.

Time panašus į kitą forumo narį, tik anas iš kitos pusės truputį savo litanijas varė ;)

pilkasai

Sveiki, man "pasistojo" toks klausimas (tik prasom nesisaipyti, bu eisiu verkt pasislepes i kamputi :), gal atsiras kas geriau supranta ir man dundukui paaiskins.
Taigikiek velka mano zinios kurias skelbia mokslininkai yra taip: niekas nekeliauja greiciau uz sviesa ir pan. tada kaip cia iseina kad mokslinikai "mato" zvaigzdes arba visatos "ribas" uz 92 MILJARDU sviesmeciu, suprantu kad mato jau senai iki zemes atkeliavusia sviesa ty fotonus, bet tai kaip cia yra jei zemei tik 4 mlr metu, teleskopais naudojames tik keleta ar keliolika simtmeciu, visatai tik apie 14 mlr metu ir tt. tai kaip mes galim matit desimtis milijardu sviesmeciu atstumus kai musu zemes gyvavimas, o juo labiau naudojamu prietaisu laikas, stipriai prasilenkia su laiku kuri mes JAU matom?? pagal mokslininku nepaneigiamas teorijas logiskai mastant mes galetume matyti tik tokius atstumus kuriuos mus pasieke zvaigzdziu ar kitu kunu sviesa ne seniau nei gyvuoja zeme, ty yra pasak ju 4.5 milijardai metu... Tai kaip cia iseina? arba as ko nesuprantu arbu mumi atvirai jau net neplaunamos o skalaujamos ir dziovinamos smegenys. tikiuosi supratot ka turejau omeny sioj rasliavoj :)

Vilks

klajunas

Citata iš: Benamis  vasario 02, 2016, 14:38:43Kaip atsirado gyvybė? Kodėl iki šiol neradome ateivių? Ar įmanoma viršyti šviesos greitį? Kodėl gabalėlį cukraus pavadinus vaistu jis tampa veiksmingas? Tai - tik keletas klausimų, į kuriuos mokslininkai iki šiol neranda atsakymo.
Kitaip sakant, "mokslas" nėra joks galutinis taškas (tikrai pažanga  ;D), o jeigu dar suprastų, kad mokslininkai tyrinėja ne "tikrovę" bet tik savo smegenis - iš viso gerai būtų, suprastų, kad tai, kas vadinama "mokslu" tėra hominidų rūšies haliucinacija. Kai kuriais atžvilgiais - naudinga, bet didelė tikimybė, kad galutinis mokslo rezultatas šitam hominidui tebus technologinis karstas. Ir tai bus tikrai "mokslui" taškas.

xsistemax

@time ,evoliucijos teorija iš tiesų kelia daugiau klausimų,nei duoda atsakymų.Bet įrodymų,jog gyvybę Žemėje sukūrė kokie nors "nežemiečiai" iš viso nėra. :) Beje,dėl bakterijų tu neteisus:jos tikrai lytiškai keičiasi genetine informacija.Apskritai jos įdomios tuo,jog yra nemirtingos.Besidalindamos gyventų amžinai,jei nesusidurtų su žudančiais aplinkos veiksniais.
Prie šitos temos galima pridėti dar vieną lig šiol neįmintą mįslę:kodėl elektronai nenukrenta į branduolį,kokia jėga to neleidžia?

klajunas

Citata iš: xsistemax  vasario 03, 2016, 18:47:11Prie šitos temos galima pridėti dar vieną lig šiol neįmintą mįslę:kodėl elektronai nenukrenta į branduolį,kokia jėga to neleidžia?
Dar vienas klausimas: jeigu visas žmogus sudarytas iš atomų, nes tik jis pagal Standartinį Modelį stabilus, Kokia vieta atome kuria sąmonę?

TinSoldier

Citata iš: pilkasai  vasario 03, 2016, 18:30:56Tai kaip cia iseina? arba as ko nesuprantu arbu mumi atvirai jau net neplaunamos o skalaujamos ir dziovinamos smegenys. tikiuosi supratot ka turejau omeny sioj rasliavoj
Truputį paskubėjai skaitydamas tą straipsnį, turbūt :)
Mes nematome hipotetinių Visatos diametro "pakraščių". Mes matome tiek, kiek šviesa ir pajėgė iki mūsų atkeliauti - Maximum maždaug 13,8 mlrd. šviesmečių atstumu (nors iki pat pat Didžiojo sprogimo neišmatėm).

Tie 92 mlrd. šviesmečių, tai numanomas-skaičiuojamas Visatos diametras. Visata yra gerokai didesnė, nei kad šviesa suspėjo nukeliauti. Bet taip, tu teisus, kiek žinoma, niekas negali keliauti greičiau už šviesą. Vis dėlto Visata išsiplėtė daugiau nei fotonai nukeliavo. Taip yra todėl, kadangi Visatos plėtimasis neturi "greičio". Visatos plėtimasis ir objektų judėjimas - visiškai skirtingi dalykai, kuriems galioja skirtingi dėsniai ir t.t. Kad lengviau būtų suprasti, galima įsivaizduoti, kad Visata plečiasi greičiau nei kad keliauja šviesa. Bet fizikas, greičiausiai, truputį mirtų tai išgirdęs.

time

#12
vasario 03, 2016, 20:11:53 Redagavimas: vasario 03, 2016, 20:37:46 by time
Citata iš: xsistemax  vasario 03, 2016, 18:47:11Beje,dėl bakterijų tu neteisus:jos tikrai lytiškai keičiasi genetine informacija.Apskritai jos įdomios tuo,jog yra nemirtingos.Besidalindamos gyventų amžinai,jei nesusidurtų su žudančiais aplinkos veiksniais.
Kalba buvo ne apie bakterijas.

Citata iš: time  vasario 03, 2016, 17:16:24Bet lytis galėjo išvesti modifikuojant nelytines ląsteles. Tai gali parodyti, kad ir dabar esančios ląstelės, kurios yra vienaląstės ir nelytiškos yra pačios primityviausios, lengvai dalijamos. Tuo buvo pasirūpinta dirbtinai, kad tarp vienaląsčių organizmų atsirastų ir daugialąsčių. Negalėjo iš vienaląsčių organizmų atsirasti stebuklingu būdų daugialąsčių, kas ir parodo kažkieno įsikišimą norint klonuoti, dauginti ląsteles, kokių jam reikėjo ir kokių jis norėjo.

klajunas

Citata iš: TinSoldier  vasario 03, 2016, 20:04:56truputį mirtų
Ar neatrodo keistas mokslininkų pasirinkimas begalinės visatos amžių matuoti žemes apsisukimais apie vieną iš žvaigždžių. Galėtų bent galaktikos apsisukimais paskaičiuoti, kurių yra kvadrilijonai. Tai tas pats kaip matuoti žmogaus amžių elektrono apsisukimais atome apie branduolį. Ir gal kas iš tikro tikit, kad visatos amžius yra tik 14 milijardų "elektrono" apsisukimų. (Oi žemės.)

TinSoldier

Manau, kad Žemės apsisukimai aplink vieną iš žvaigždžių yra artimesnis ir universalesnis skaičiavimo būdas, žvelgiant iš žmogiškosios perspektyvos. Juk skaičiuojam vis dėlto sau, o ne kokiai galaktikos tarybai...

Dėl to, koks Visatos amžius, nesiginyčsiu. Na, bet, manau, ganėtinai užtektinai yra įrodymų, jog kažkas, ką vadiname Didžiuoju sprogimu, Visatoje prieš beveik 14 mlrd. metų (skaičiuojant laiką iš mūsų perspektyvos) tikrai įvyko. Nuo to įvykio turim ir atitinkamus reiškinius, kurie leidžia mums skaičiuoti tai, ką savo patogumui, pagal geriausias dabar turimas žinias, galim vadinti Visatos amžiumi. Manau :)

Aukštyn