Atėjo mokslo pabaiga?

Pradėjo Benamis, rugsėjo 28, 2015, 12:02:14

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Bla

Citata iš: Vytautas  spalio 01, 2015, 21:12:01Gal kiek į šoną nuo temos bet gyventojų kiekis ir mokslo pažanga atrodo pakankamai susijusi. Čia video kuriame vienas rusas su elementaria excel skaičiuokle labai logiškai ir praktiškai įrodo kad žmonija atsirado geriausiu atveju prieš 2000m.  :) Skamba keistai bet matematiškai taip gaunasi. Pradeda nuo to kad pradžioje buvo 3 šeimos. Čia asociacija Nojus ir trys jo sūnūs su žmonomis. Viena karta produktyviai gyvena 40m ir kiekviena šeima padidėja 4 vaikais. Gimsta suprantama daugiau bet nurašoma į visokius "nuostolius". Rezultate gaunasi kad iki 7 milijardų reikia apie 2000m. Ten dar siūlo pažaisti su kartos intervalu bei vaikų skaičiumi. Pasidauginimo trukmė kitais atvejais tik trumpėja. Šiaip grynai matematinis požiūris. Pats tokios idėjos autorius bankų specialistas. https://www.youtube.com/watch?v=sSAh6T9i4eI ;
Ir dar. Dabar kreivė jau kyla beprotišku greičiu. Perspektyvos gan kraupios. Nors praeityje tai buvo tik tiesinis judėjimas. Normaliai gamtoje taip kažkodėl nebūna. Vieni suvalgo kitus ir lieka pusiausvyra.
Tai tokią matematinę "kreivę" gali sukergti ir aštuntokas. Bet turbūt sunku pagalvoti, kad žmonijoje buvo daugybę kraujomaišos atvejų? Taip, kraujomaiša egzistavo ir labai nuo seno, todėl ir yra taip, kad dabar Žemėje yra kiek daugiau nei 7 milijardai žmonių. Bet tai nereiškia, jog žmonija atsirado prieš 2000 metų. Tai reiškia, kad žmonija atsirado gerokai seniau, tik gerokai seniau buvo labiau propaguojama kraujomaiša nei yra dabar.

Citata iš: gidas  spalio 03, 2015, 10:42:34<...>
Seniai aišku, kad patį jaudina ne mokslo "neįgalumas," o  dalykai, į kuriuos atsakyti yra ne mokslo galioje.  Manyčiau, kad šis faktas tave smarkiai  nuvylė ir sukėlė  apmaudą, panašų į negavusio saldainio vaiko pyktį  - kaip ir buvai scientistas, o dabar... Iš kitos pusės, po šiai dienai nežinau, ar pats esi tikintis. Iš to, ką esi sakęs ir ką pamenu, spėčiau kad ne. Taigi, blaškaisi ieškodamas atsakymų kažkur tarp mokslo ir tikėjimo. O klausimai tie patys, kaip ir prieš 3000m. - žr."kas yra filosofija" (bet kur).
<...>
Na o kodėl mokslas negali įminti mirtingumo problemos? Iš esmės mokslas gali atsakyti į bet kokį klausimą, nes jame yra pakankamai ir mąstymo, ir tyrimo priemonių, tai yra, filosofiškai mokslas gali bet kokią problemą išspręsti, nes mokslas kaip disciplina yra išbaigta. O kad a.t.sielis kelia dėl to problemą, tai čia nieko baisaus. Keisčiau yra ne tai, kad jis kelia tokią problemą, o tai, kad jis, norėdamas, kad ši problema būtų išspręsta, ją perkelia kažkam kitam, t.y. tarsi kažkoks super genialus mokslininkas ją turėtų išspręsti už jį. Nors kas trukdytų jam pačiam daugiau mokytis, kaupti žinias ir šio proceso rezultatą panaudoti naujoms žinioms sukurti? Ogi niekas. Būtų netgi nuostabu, jeigu tai būtų panaudota tokiai problemai išspręsti. Kitaip tariant, pati esmė yra tokia, kad, jeigu kažkokia problema dabar nėra išspręsta, dar nereiškia, jog ji nebus išspręsta vėliau.

Tad čia klausimas pačiam @a.t.sielis. O jeigu tau tai atrodo problema, kodėl nenori pats pradėti jos spręsti, jeigu, tavo manymu, dar niekas to nepradėjo spręsti? Patikėk, jeigu tikrai išspręstum tokią problemą, pelnytum pasaulinę šlovę, didžiulius turtus ir ko tik tavo širdis geidžia. O dabar tik matai problemą, bet nieko nedarai dėl to, kad ji taptų įveikta. Bet tai matyti gali bet kas praktiškai. O va išspręsti jau reikia daugiau proto, išmonės. Tačiau jeigu tai yra tavo tikslas, reiškia, tu galėtum ir protą, ir išmonę įgyti. Tad kodėl gi nepasistengus vardan visos žmonijos?

Citata iš: illuminatinemirtingumas, kita vertus tera butinybe sustabdyti zmogaus kuno susidevejima, priversti ji regeneruotis greiciau ir nenutrukstamai. o cia jau i pagalba ateina nano ir biomedicina, teoriskai beveik viskas zmogaus kune gali buti pakeista, isskyrus aisku smegenis. smegenys ir yra tas taskas kuriame sustojam, juk atejus tam tikram amziui kunas ima leciau gyti, lasteles stoja atsinaujinusios. taigi trupai tariant - neleiskit smegenims susideveti ir nemirtingumas jusu.
Ir kuo gi tos smegenys kitokios nei širdis, raumenys ir kitos žmogaus kūno dalys ląsteliniame lygmenyje? Gal tokiame lygyje ir skiriasi kažkiek, o atominiame kuo? Tik elementais, iš kurių sudarytos tos dalys ir tų elementų kombinacijomis. Daugiau gi niekuo. Tad išeitų, kad galima pakeisti ir smegenis, jeigu jau sugebi pagerinti ir pakeisti bet kokią žmogaus ląstelę.

Citata iš: illuminatikita vertus laikas ir pati miris ir yra tie elementai kurie vercia zmogu judeti i prieki, juk zinant, jog turi vasa pasaulio laika tikrai taip neskubetum gyventi. o dabar jei taip mastys 7milijardai?
Gal gal, o jeigu visi bus nemirtingi, amžinai jauni, pradės galvoti, kaip gi čia pasididinti resursų, galimybių kiekį, kad visiems nebūtų per ankšta? Vien tai, kad nematėme, ką gyvybė daro, kai ji turi galimybę būti amžinai jauna, nemirtinga, daugintis ir dar suprasti tokią situaciją, tikrai nereiškia, kad būtų mums taip pat kaip kvailesnėms gyvybės formoms, kurios būtų tik nemirtingos ir amžinai jaunos.

Greičiau žmonės tokioje situacijoje ras būdų, kaip pagaminti galingesnius kosminius laivus, kaip teraformuoti planetas ir persikels į naujai atrastas planetas, kad tik nebūtų visiems čia per ankšta. O vėliau, kas žino, galbūt ims kurti ir dirbtines planetas. Tiesiog sukurta galimybė tapti nemirtingiems ir amžinai jauniems savaime rodo, kad tokioje situacijoje žmogus taptų jau mažiau problematiška būtybė, kuri įgytų gerokai platesnį mąstyma, leidžiantį ne tik taikytis prie aplinkos, bet ją keisti ir kurti ją tokią, kad žmogui būtų lengviau prie jos taikytis.

Kitaip tariant, nemirtingumas ir amžina jaunystė gali užtikrinti ir tai, kad mes pagaliau pradėsime keisti esamus gamtos dėsnius.

Tad vienintelis likęs klausimas. O ar verta mums tai pasiekti? Aš manau, kad verta, nes nemirtingumas ir amžina jaunystė sukurs dar sudėtingesnę aplinką, kurioje konkurencija tik sustiprės. Paprastas pavyzdys - vienas žmogus gyvena tūkstantį metų. Akivaizdu, kad per tą laiką, būdamas jaunas ir nemirtingas, jis sukaups nesunkiai didžiulį kiekį žinių. O va vaikas, gimęs po tūkstantmečio, turės kažką padaryti tokio, kad galėtų konkuruoti su tuo žmogumi. Tad jis arba po kurio laiko pranyks socialinės konkurencijos erdvėje, arba jis išmoks kaupti žinias, išmintį daug greičiau negu tas tūkstantmetis žmogus. Ir va tas išmokimas reikš, kad žmogus evoliuciškai pradės tobulėti dar greičiau, ir žmogaus evoliucija tik pagreitės.

Tačiau galiausiai yra viena esminė prielaida daroma. Prielaida tokia, kad bet kurioje situacijoje bet kokia gyvybės forma siekia išlikti ir realizuoti savo maksimalų potencialą. Ar tai faktas, aš jau nežinau. Bet jeigu tai faktas, tai nemirtingumas ir amžina jaunystė žmoniją paverstų tik daug galingesne ir didingesne civilizacija negu mes dabar galime įsivaizduoti. O jeigu tai klaida, tuomet taip, mes išnyktume. Na o jeigu išnyktume tokioje situacijoje, reiškia, žmonija nėra verta egzistuoti apskritai kaip civilizacija ir galų gale turėtų tiesiog pražūti. Nes na kam reikia kažkokio kenkėjo gamtai? Sakyčiau, gamtai labiau reikia būtybės, kuri padėtų gamtą apsaugoti, o ne ją sunaikinti. Bet va kaip tą sužinoti? Kita vertus, žmogaus evoliucija rodo greičiausiai tai, kad išlikimas yra išties pagrindinė varomoji jėga, tad nemirtingumas ir amžina jaunystė gali virsti tik laiko klausimu. Ir jeigu tas taptų realizuota visai rūšiai, tas galėtų rūšį paversti tik dar galingesne. Paprasčiausiai dėl to, kad atsiras dar daugiau problemų, kurias mes būsime priversti išspręsti. O jeigu esame tokie jau besididžiuojantys savo protu, išmone, nuovoka, tai ir rasime būdą, kaip užtikrinti, kad visiems būtų gerai net ir tokioje situacijoje.

Tad reziumė mano žinutės tokia. Nėra prasmės stabdyti žmogaus galimybių auginimo. Nėra prasmės stabdyti to, kad jis būtų paverstas amžinai jaunas ir nemirtingas. Judėkime toliau, kurkime vis galingesnes technologijas, kurkime galimybes žmogui tapti tokiam, koks jis tik nori tapti. Ir jeigu žmogus kaip rūšis tikrai verta išlikimo (t.y. tapti pirmąja tokia rūšimi gamtoje), tai jis išliks ir taps toks didingas, kokios didybės dar nesuvokiame. O jeigu ne, tai bus bandymas, nors ir nevykęs, bet toks, kuris galbūt suteiks informacijos kitoms gyvybės formoms, kurios bus to vertos labiau.

gidas

#31
spalio 04, 2015, 19:00:54 Redagavimas: spalio 04, 2015, 19:09:20 by gidas
Citata iš: Bla  spalio 03, 2015, 20:35:07Na o kodėl mokslas negali įminti mirtingumo problemos? Iš esmės mokslas gali atsakyti į bet kokį klausimą, nes jame yra pakankamai ir mąstymo, ir tyrimo priemonių, tai yra, filosofiškai mokslas gali bet kokią problemą išspręsti, nes mokslas kaip disciplina yra išbaigta.
Mano žinutė prasta - viskas suvelta, dėl to sunku susigaudyti, kas turima galvoje. Turėta omeny, kad gamtos mokslams filosofinės ir tikėjimo problemos yra pofig tiesiogine šio žodžio prasme.

O dėl nemirtingumo sutikčiau, kad šiuo klausimau pagrindinis žodis priklauso mokslui, bet - mokslo vietoje - tuo tarpu koncentruočiausi į sergamumo ir senėjimo problemas.

Ta proga ir  Sieliui dėl argumentacijos ad hominem - nieko daugiau, tik pabandyta  suprasti, kodėl taip atmestinai  pradėjai argumentuoti. Pvz., apie mokslo "neįgalumą". Tas pat kitais žodžiais - drama, finalas :  Ieškovas - "Moksle, ar gali padaryti mane nemirtingu?". Mokslas (atsakovas)  - "Ne, bet perspektyvoje...".  Ieškovas (piktai nutraukia) - "Pas tave visada "rytoj". Eik š..., durniau! - nusibodai." (išeina pats). Uždanga. Ovacijos. :)



illuminati

#32
spalio 04, 2015, 20:23:40 Redagavimas: spalio 04, 2015, 20:29:54 by illuminati
@Bla smegenis isskyriau todel, jog pats zmogus kaip asmenybe ir yra smegenys, butent tos konkrecios smegenys, su jose esancia informacija. kunas tiesiog mesos gabalas, organai ir ju sistemos tera  keiciami lasteliu ir audiniu junginiai atliekantys tam tikra funkcija.

aisku neteigiu, kad smegenu neimanoma pakeist, teigiu, kad jas pakeitus tai jau butu nebe tas pats zmogus, nebe ta pati asmenybe, tik tokia pati. klonas.

aisku dar diskusijos vertas klausimas - ar smegenys praradusios jose esancia informacija yra vis dar tas pats zmogus, nors velgi ivairiu traumu pasekoje esanti informacija nedingsta, o uzsiblokuoja, taigi galbut is dalies pats atsakiau i savo klausima :D

dar vienas dalykas pamastymams - tesejo paradoksas, - ar keiciant dalis identiskom dali po dalies finale, tai vis dar tas pats ar jau kitas produktas.

a.t.sielis

Ko kai kurie pašnekovai nepagauna, kad tai nėra priekaištas mokslui, kad jis negali išspręsti esminių problemų, o tiesiog pastebėjimas apie dalykų padėtį ir įgimtą materialių priemonių ribotumą, bei materialių reiškinių laikinumą.

Tiesiog reikia žinoti, ko ir iš ko tikėtis. Ir kokias problemas svarbu spręsti.

Galima ramintis ateities kartų gerove, bet kai patys susiduriam su gimimu, ligomis, senatve, mirtimi, tai daro gyvenimą visai ne tokį, koks jis veržiasi būti. Kadangi materialiomis priemonėmis tos problemos neišsprendžiamos, stengiamasi apie tai pamiršti, ir susikaupti į kitus "pasiekimus", ir "pažangą". Čia panašiai kaip sėdėti vandenyne valtyje, skęsti, bet susikaupus žiūrėti filmą per planšetę. Tipo, "viskas gerai, ir dar kaip gerai laiką leidžiu."

Taigi, minėtų problemų akivaizdoje, mūsų "pasiekimai" darosi juokingi. Ir net ne tiek svarbu, ar bus jiems pabaiga ar ne, nes vis vien niekur iš esmės nejudama. Ir tada, ar skeptikas, ar optimistas galimos mokslinės pažangos atžvilgiu, turi būti bent blaivus dėl esminių dalykų.

illuminati

Citata iš: a.t.sielis  spalio 04, 2015, 20:46:06Galima ramintis ateities kartų gerove, bet kai patys susiduriam su gimimu, ligomis, senatve, mirtimi, tai daro gyvenimą visai ne tokį, koks jis veržiasi būti. Kadangi materialiomis priemonėmis tos problemos neišsprendžiamos, stengiamasi apie tai pamiršti, ir susikaupti į kitus "pasiekimus", ir "pažangą". Čia panašiai kaip sėdėti vandenyne valtyje, skęsti, bet susikaupus žiūrėti filmą per planšetę. Tipo, "viskas gerai, ir dar kaip gerai laiką leidžiu."


"Kadangi materialiomis priemonėmis tos problemos neišsprendžiamos, stengiamasi apie tai pamiršt"

arba zinant, kad tokia butis neisvegiama galima bandyt remtis i religija, kazkoki tikejima, suteikianti neuztikrintu ir niekieno nepatvirtintu vilciu apie musu egzistencijos po mirties nebaigtuma, kaip kai kurie is musu ir daro.

 

Vytautas

Citata iš: a.t.sielis  spalio 04, 2015, 20:46:06Taigi, minėtų problemų akivaizdoje, mūsų "pasiekimai" darosi juokingi. Ir net ne tiek svarbu, ar bus jiems pabaiga ar ne, nes vis vien niekur iš esmės nejudama. Ir tada, ar skeptikas, ar optimistas galimos mokslinės pažangos atžvilgiu, turi būti bent blaivus dėl esminių dalykų.
Visiškai pritarčiau šiai minčiai. Nors iš vienos pusės materija atrodo amžina bet iš kitos pusės ji pastoviai kinta iš medžiagos į energiją ir atvirkščiai. O kitime suprantama pastovumo nėra. Mirštama gimstama. Tokia čia jau tvarka. Nemanau kad žmogus gali pakeisti šitą esmę. Tuo labiau gyvybė egzistuoja labai siauram diapazone. Tereikia didesnio saulės blyksnio ir ši civilizacija "nupūsta".  Iš kitos pusės mokslas atsiremia į fizines ribas. Pvz procesorių dažnių niekaip neįmanoma labiau pakelti. Neleidžia tie patys fizikos dėsniai. Mobilus telefonas tėra tik mobilus telefonas. Ar jis seniau buvo plytos pavidalo ar dabar susukamas ir be proto mažas bei su n funkcijų bet veikimo principas praktiškai tas pats. Tiksliau apjungta į vieną telefonas su kompiuteriu. Bet praktiškai man patogiau kada tie daiktai atskiri.  :)  O telepatijos kaip nebuvo taip nėra. Nors nedideliu atstumu visai logiška sugaudyti žmogaus smegenyse vykstančius elektros impulsus ir juos "iššifruoti". Vėl čia joks stebuklas nes yra elektros impulsai ir juos įmanoma pamatuoti bei jais kažką valdyti.

Tikėjimai šitam kontekste iš viso ne prie ko. Galima tikėti galima netikėti bet viskas juda sava vaga. Nuo to kad tikėsi kad gal esi nemirtingas nemirtingu netapsi. Kas bus po to paprasčiausiai niekas nežino. Versijų ir fantazijų masė kaip yra iš tikro atviras klausimas.

Bendrai kuo toliau tuo kažką naujo pasiekti mokslui darosi vis sunkiau. Viskas susiveda į esamų technologijų "blizginimą" bet ko reikia kad ir talpių akumuliatorių niekaip nejudama iš mirties taško. Masė pažadų ir hipotezių kad kažką atrado ir tai čia viską iš esmės pakeis bet realių rezultatų nėra. Susidaro vaizdas kad mokslas tik "įsisavina" pinigus bet gaunasi šnipštas. Jei iš tikro pvz akumuliatorių srityje būtų kažkokia rimta technologija tai juk beprotiški pinigai ir nauda sukūrusiam. Bet ne niekam nereikia.  :) Tiksliau mokslas neturi ką pasiūlyti.   :) O klausimas tai aktualus praktiškai nuo pat "mokslo" pradžios. 

TinSoldier

Nu ką aš žinau, kai jau žmogui smegenų impulsų iššifravimas ir minčių perskaitymas tampa nieko ypatingo nes kažkoks akumuliatorius dar nesukurtas, tai tiesiog pritrūksta žodžių.

Tarsi, kol absoliučiai viskas, ką tik galima išgalvoti, nebus sukurta, tol mokslas nebus įrodęs savo vertės. Tarsi mokslininkams užtenka pagalvoti: "noriu talpaus akumuliatoriaus" arba "noriu amžino gyvenimo" ir momentaliai tai atsiranda/įvyksta. Bet, va, kažkodėl tai jie to nepanori, o užsiima visokiomis bevertėmis, lengvomis ir nieko nereiškiančiomis nesąmonėmis, kaip minčių skaitymas, mirtinų ligų gydymas, technologijų tobulinimas, Visatos pažinimas ir pan. Nu.

a.t.sielis

Vienas mirtinas ligas keičia kitos. Realios pažangos nėra. JAV pilna vėžininkų, jeigu pagerės vėžio gydymas, yra krūvos kitų ligų, atsiras naujų. Kažkada viduramžiais žmonės mirdavo nuo maro, dabar miršta nuo ko kito, bet ligos ir mirtis niekur nedingo.

TinSoldier

#38
spalio 05, 2015, 12:34:35 Redagavimas: spalio 05, 2015, 12:55:07 by TinSoldier
Citata iš: a.t.sielis  spalio 05, 2015, 12:08:04Vienas mirtinas ligas keičia kitos. Realios pažangos nėra. JAV pilna vėžininkų, jeigu pagerės vėžio gydymas, yra krūvos kitų ligų, atsiras naujų. Kažkada viduramžiais žmonės mirdavo nuo maro, dabar miršta nuo ko kito, bet ligos ir mirtis niekur nedingo.
Pacituosiu paragrafo žinutę šitoj temoj:

Citata iš: paragraf 78  spalio 01, 2015, 17:17:01Tai gal todėl didelė dalis ligų nuo kurių anksčiau išmirdavo milijonai dabar yra gana lengvai pagydomos, o gyvenimo metų vidurkis nuo 30 pasislinko iki 75?
Taip, jokio problemos sprendimo nematyti.
Mes tik degraduojame ir viskas
Taip, atsiranda ir regimoje ateityje naujos ligos dar atsiradinės. Tačiau tai nereiškia, jog nėra pažangos. Gydymo efektyvumas ir vidutinė gyvenimo trukmė yra objektyvūs rodikliai, kurie akivaizdžiai parodo pažangą, tad nereikia lialia :)

Net, jeigu mokslui niekada nepavyktų įveikti visų ligų, tai nieko nereiškia. Tam yra objektyvios priežastys (viena iš jų - evoliucija). Mokslas niekada neprimetinėjo savęs superherojumi, galinčiu padaryti absoliučiai viską ir bet ką, paminti gamtos dėsnius ir t.t. Jeigu kartais pavyksta jam atlikti kažką neįtikėtinai stulbinančio, tai reikia priimti kaip didį pasiekimą, o ne kaip taisyklę, kaip savaime suprantamą dalyką. Tai nereiškia, jog iš mokslo galima pradėti tikėtis ir reikalauti bet ko, o jis turi tenkinti net ir absurdiškiausias užgaidas. Mokslininkai neturi burtų lazdelių. Tai yra suknistai sunkus darbas ir procesas, o ne momentinis stebuklingas užgaidos patenkinimas. Tad atitinkamai ir vertinamas turi būti.

Supera

Gal truputį iš oro nuskambės, bet: O kas jeigu mes gyvenam tam kad mirtume ir vat dėl to mokslas (bent jau kol kas) negali atvert durų į nemirtingumą arba visiškai atsikratyt ligom, nes kaip istorija rodo jos mutuoja arba atsiranda kitos stipresnės.

paragraf 78

O gal rašymas forume saugo nuo nudurnėjimo ir taip užveriamos durys į beprotybę? :)
Buvo viena sekta, nepamnu kuri tiksliai, tai jie nesigydydavo, nes medicina yra šėtono išmislas tad reikia jos vengti, nes taip kaip sakei, sveikata užveria kelią į amžinybę.
Šiaip idėja gal ir graži, bet tada atsakymas vienas: žudykis tuoj pat :)

a.t.sielis

TinSoldieri, niekas nepriekaištauja mokslui ir nekelia jokių reikavimų, tiesiog nagrinėja praktinę pasaulio situaciją, kokios esminės problemos matomos, ir kokie būdai jas spręsti, bei kaip sekasi.

Filosofiškai, iš laikino neįmanoma padaryti amžino. Kas turi pradžią, turės pabaigą. Kas neturėjo pradžios, tas neturės ir pabaigos.

time

Citata iš: Supera  spalio 05, 2015, 15:33:10O kas jeigu mes gyvenam tam kad mirtume ir vat dėl to mokslas (bent jau kol kas) negali atvert durų į nemirtingumą
Nevisai tai. Mūsų gyvenimas veikia kitokiu pricipu, bet tas principas ir vienintelis išsigelbėjimas nuo nemirtingumo nėra mokslas. Žmogus egzistuoja amžinai kitose projekcijose, kažkur, anapus realybės yra kita dimensija. Mes galime ten būti sutraukti ir turėti savo skirtingus indentitetus. Kiekvienas indentitetas - kiekvienas kūno taškas - judės atsitiktinai - arba, jeigu įsikiš mokslas suplanuotai.

Nemirtingumas, arba begalybė yra pas žmogų ir to neturi niekas kitas visatoje. Kad viskas realu būtų tereikia užsimerkti.

Citata iš: a.t.sielis  spalio 05, 2015, 12:08:04Vienas mirtinas ligas keičia kitos. Realios pažangos nėra. JAV pilna vėžininkų, jeigu pagerės vėžio gydymas, yra krūvos kitų ligų, atsiras naujų. Kažkada viduramžiais žmonės mirdavo nuo maro, dabar miršta nuo ko kito, bet ligos ir mirtis niekur nedingo.
Anapusiniai mokslininkai daro ekspermentus su žmogaus mirtingumu, patekimu į pomirtinę zoną. Eilinis žmogus yra ženklinamas yra ekspermento dalyvis (sergantis vėžiu, ar ne) - kad netaptu kitu, netaptu klaida, viskas prižiūrima. Viskas natūraliai neįvyksta, kažkas visą laiką tokius dalykus reguliuoja. Kam ateina laikas mirti - ateina siejamasis ryšys iš daviklių į žmogaus jutiklius ir žmogaus įvykiai pasikeičia kita linkme, jis pradeda matyti pasaulį nebetokį, koks buvo prieš tai, bet kažkokį alternatyvųjį. Kažkokį nebetikrą. Viskas tarsi pasikeičia, kaip po A.B. sprogimo.

Pati gamta sukelia vėžinius susirgimus ir neišsikišus mokslui, gamta yra negamta kažkuriame logikos lygyje. Logika dominuoja net žolėje, net akmenyje - visur. Viskas suženklinata ir suskaičiuota. Mūsų pusės mokslininkai, bando pralaužti realybės "ledus", pralaužė gal prieš ~90 metų atgal ir niekas nebenori to daryti. Tam yra prasmė to nedaryti. Tai pasireiškia kaip trumpo gyvenimo iliuzija su ribotu amžiu. Ligos visada buvo - tik praregėjus - pradėjo išryškėti.

novacane

Citata iš: time  vasario 18, 2016, 20:36:56Anapusiniai mokslininkai daro ekspermentus su žmogaus mirtingumu, patekimu į pomirtinę zoną.
Tavo posakis nieko neirodo, nebent tik tavo neisprusima ir elementarios logikos pagrindu nebuvima. Namanau kad kas gali patekti i pomirini gyvenima ir ish ten grizti.Isprusimo lygyje, nes ir mokslas dar tokiu faktu netraukia o tu is kazkur sugalvoji ir teigi nieko nepagrindi tuom neturi irodymu. Betkas gali taip pasakyti. Pasenes meinstrymas. Pomirtinis gyvenimas nera irodytas tavo ziniai. Kad kas darytu ekspermentus tikrai nesu girdejes bet gal nesikuklink paaiskinti pateikdamas realiu irodymu?

time

#44
vasario 19, 2016, 18:57:56 Redagavimas: vasario 19, 2016, 19:25:57 by time
Citata iš: novacane  vasario 19, 2016, 02:49:05Tavo posakis nieko neirodo, nebent tik tavo neisprusima ir elementarios logikos pagrindu nebuvima. Namanau kad kas gali patekti i pomirini gyvenima ir ish ten grizti.Isprusimo lygyje, nes ir mokslas dar tokiu faktu netraukia o tu is kazkur sugalvoji ir teigi nieko nepagrindi tuom neturi irodymu. Betkas gali taip pasakyti. Pasenes meinstrymas. Pomirtinis gyvenimas nera irodytas tavo ziniai. Kad kas darytu ekspermentus tikrai nesu girdejes bet gal nesikuklink paaiskinti pateikdamas realiu irodymu?
Faktai yra labai sunkiai įrodomi, bent daugeliui, nes pralaužti įsitikinimus yra begalo sunku. Faktiškai kalbėti, tai tėra išėjimas už indentiteto ribų yra kvaila, bet ir labai pavojingas reikalas. Nevienas išėjęs ir pamatęs realybę nebegrįžo į normalų gyvenimą ir dabar yra "apkarpyti".


Aukštyn