Kaip atrasti savyje ramybės šaltinį ir kam to reikia? – Anomalija.lt

Kaip atrasti savyje ramybės šaltinį ir kam to reikia?

Mes visi trokštame pasiekti atsipalaidavimo ir ramybės būseną, tačiau pastangas nukreipiame į išorę bei materialių gėrybių siekimą. Žinoma, jaukus būstas, komfortas, šeima ir kokybiškas poilsis suteikia emocinį pasitenkinimą, tačiau jeigu mūsų viduje dėl kažkokių priežasčių dominuoja nerimas, visų minėtų dalykų teikiamas pasitenkinimas taip pat mažėja.

 

Kas yra tikroji ramybė ir kaip ją atrasti pasakoja sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas, lektorius, „Laimingo Gyvenimo Raktas“ knygos autorius Robertas Karvauskas. Vieningo pasaulio ir Vienybės akademijoje Indijoje filmuotuose vaizdo įrašuose mokytojas dalinasi unikalia patirtimi.

 

Problemų tvarkymas išorėje – gerai ar blogai

 

Žmonės yra įpratę visų sričių nesklandumus tvarkyti išorėje, tačiau reikėtų suprasti, jog viskas yra tik viduje. Skamba keistai, bet taip yra. Pavyzdžiui, jūs esate didžiai nepatenkintas savo antrosios pusės ar kolegos pasikartojančiais, jums nepriimtinais poelgiais ir norite bet kokia kaina pakeisti kitą žmogų. Pamąstykime, elgesys erzina asmeniškai tik jus, todėl tai yra tik jūsų požiūrio sukeltas pasipriešinimas. Taigi, ir problemos sprendimas turi būti jūsų viduje.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

„Visa išorė yra atspindys to, kas yra viduje. Kai žmogus ima tvarkyti tik išorę, nežiūrėdamas į savo vidų ir jo nekeisdamas, tada jis veikia tik struktūros ribose. Mūsų išorėje viskas sudėta į struktūras. Jos gimsta iš kolektyvinės sąmonės nuostatų. Štai tada, jeigu mes nežiūrime į tas vidines nuostatas, įdiegtas mums nuo kūdikystės, išorėje visada veikiame pagal struktūrą, o juk ta struktūra ir atvedė mus prie esamų nesklandumų, kurie yra, pirmiausiai, mūsų viduje. Mes esame nuolatiniame skubėjime, įtampoje, neramume ir tai yra mūsų vidiniai apribojimai,“ – tikina Robertas Karvauskas.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Visos mintys ir jausmai, kuriantys situacijas bei įvykius, yra mūsų viduje, todėl tik mes esame už visa tai atsakingi.

 

Struktūra ir nuolatinis kitimas – dvi medalio pusės

 

Visas mūsų gyvenimas yra apribotas struktūromis – kaip mes turime elgtis, kas yra gerai, o kas blogai… Tai yra įvairios taisyklės, šablonai, apribojimai, kuriuos perimame nuo vaikystės, kaip šventą, neginčijamą tiesą. Todėl visas mūsų mąstymas ir poelgiai yra grįsti struktūriškumu, t.y., tam tikrais apribojimais. Visa tai sukuria saugumo iliuziją, reikalingą protui, kuris yra tikrasis struktūrų kūrimo meistras, nes pats yra struktūra.

 

Jau šiek tiek ūgtelėję mes sužinom, kaip turime elgtis, kad būtų gerai, ir kad atitiktume artimųjų reikalavimus arba savo pačių patirtį bei suvokimą. Tačiau, anksčiau ar vėliau, ateina ta diena, kai susikurtuose rėmuose pasidaro pernelyg ankšta ir tada trokštame išsilaisvinti, nes mūsų sielos prigimtis yra nuolatinis augimas, tiksliau sakant, pokytis.

 

Kaip išsiveržti iš struktūros? „Visas mūsų gyvenimas yra dviejuose būviuose – struktūroje arba judėjime. Visas pasaulis, visa Visata yra šitų dviejų būvių sąveika. Nuolatos juda iš struktūros į judėjimą. Kas yra mumyse? Struktūra yra protas, tačiau savo viduje mes turime kažką, kas nuolatos nori matyti viską naujai, nori pažinti viską kitaip, nori matyti kiekvieną akimirką kažką tai kitaip. Tai mūsų siela. Ką pasirinkti – sielą ar protą? Iš tikrųjų, ne arba tą, arba tą, o ir tą, ir tą, nes visa Visata yra nuolatinis abiejų šių dalių sąveikos rezultatas.

 

Mes nuolatos turime ir tai, ir tai. Visata, kaip materiali išraiška, yra struktūra. Pavyzdžiui, mūsų kūnas yra struktūra – turi dvi rankas, dvi kojas, yra simetriškas. Tačiau pažiūrėkime kas vyksta jo viduje – jis nuolat kinta, nėra nei vienos akimirkos, kad kūnas sustotų ir būtų vien tik tai vienoks. Taigi, mes rinksimės nuolatinį struktūrų judėjimą,“ – reportaže iš Indijos pasakoja lektorius.

 

Todėl neverta gyvenime įsikibti ir laikytis ribojančių įsitikinimų, nuomonės kas yra gerai, o kas ne. Taip varžome savo prigimtinę laisvę mėgautis gyvenimo procesu, negalime kūrti ir realizuoti esminių sielos poreikių, negalime padėti augti nei sau, nei savo artimiesiems. Jeigu kyla klausimas – o kaip taip leisti viskam būti ir vykti, ypač tam, kas mūsų akimis žiūrint, yra neteisinga? Vadinasi, turime atsigręžti į save ir išsiugdyti naują požiūrį, jog viskas kas vyksta, turi tam teisėtą priežastį ir kažko moko visus, kurie tai pastebi.

 

Kas lemia pasirinkimą ir kas renkasi?

 

Pasak R. Karvausko, mes nuolat renkamės tarp ribojančių struktūrų ir laisvės matyti viską kitaip, naujai. Lektorius iškelia retorinį klausimą: „Kas gi renkasi, kaip vyksta pasirinkimas?“ Ir pateikia paprastą pavyzdį – ranką, kuri nuolat kažką veikia. „Kas tai daro? Ar ranka renkasi kaip jai reikštis? Ar pirštas renkasi kaip jam judėti, ką jam daryti? Kas nusprendžia kaip jis turi pasielgti? Nusprendžia aukštesnioji sąmonė – mūsų žmogiškoji sąmonė. Ji piršto atžvilgiu yra aukštesnioji sąmonė, kuri yra piršto visų elgesio modelių kūrėja.

 

Taigi, aš valdau šitą pirštą. Visata yra holografiška, tai reiškia, kad kiekviena dalelė atspindi visą Visatą. Kiekvienoje dalelėje yra viskas – 100 procentų, kas yra visoje Visatoje. Vadinasi, mes esame mažasis Visatos modelis, tad Visatos organizmas elgiasi lygiai taip pat. Visata per mus, kaip per mažąją dalelę, išreiškia savo ketinimus, tam tikras savo būsenas. Jinai siunčia mums supratimą kaip reikia pasielgti šitoje situacijoje, ką reikia patirti, kad tai taptų globalaus patyrimo dalimi. Ir štai – kas gi renkasi?“

 

Nei vienas iš mūsų nežinome kas bus už akimirkos – kokia ateis mintis, kaip į ją reaguosime, ką patirsime ir kaip pasielgsime. Aukštesnioji sąmonė – Visata, siunčia mums patyrimą ir pasirinkimo galimybę, kuri yra labai paprasta: sutikti arba nesutikti.

 

Atsisakydami ir paprieštaraudami išreiškiame valią ieškoti savų sprendimų, tik, deja, taip sukeliame sau įtampą. Lektorius primena mokslo įrodymus, jog iš vakuumo stebėjimo pasekoje materializuojasi dalelės, kurios atspindi tai, ko tikisi stebėtojas. Tiksliau sakant – tyrimų rezultatai priklauso nuo tyrėjo nuostatos.

 

Širdis yra ramybės centras

 

Pasirinkdami sutikti su Visatos siunčiamais potyriais ir pokyčiais mes leidžiame viskam vykti natūraliai, be streso. Sutelkę dėmesį į savo vidų – auginame ramybę ir meilę, nes ten yra visi dieviškumo aspektai. Ne kažkur išorėje, ne žmogaus pastatytame objekte, bet viduje.

 

Gyvenime mes turime daugybę sričių: šeimą, savirealizaciją, finansus, socialinį gyvenimą, dvasinį augimą ir t.t. Visos jos reikalauja dėmesio. Taip išdaliname savo energiją. Juk kur nukreiptas dėmesys, ten ir plūsta energija. Todėl susitelkdami į save, susigrąžiname pusiausvyrą, nurimstame ir leidžiame energijai tekėti į mus ir per mus.

 

R. Karvauskas dalinasi savo pastebėjimais ir akcentuoja, jog net atlikdami dvasinius ritualus, žmonės dažnai susitelkia tik į jų teisingą atlikimą, tačiau tai nekeičia vidinės būsenos, kuri yra svarbiausia. Juk mes gyvenime viską darome tam, kad gerai jaustumėmės.

 

Tie, kas susikoncentravę tik į išorinės gerovės puoselėjimą, susidūrę su rimtomis problemomis, kurios nebepriklauso nuo jų valios, ima ieškoti pagalbos, tačiau taip pat tik išorėje. Jie tikisi, kad religijos jiems padės. Bet taip nėra, nes tai tampa dar vienu dėmesio šaltiniu, atimančiu energiją. Kai žmogus suvokia, kad religijų esmė yra ne ritualų teisingas atlikimas, o susitelkimas į save, į Dievą, kuris yra visko esmė, keičiasi visumos suvokimas.

 

Lektorius pabrėžia, kad susitelkę į savo vidų, visuomet galėsime atsakyti, ką dabar jaučiame. O esama būsena kuria mūsų ateitį. „Kaip tu jautiesi šią akimirką, tokį tu užsakymą duodi į ateitį kitai akimirkai, ir dar kitai, ir dar kitai… Jeigu tu esi rūpestyje ir galvojime, kaip ritualą teisingiau padaryti, tokiu atveju nesi palaimoje, nesi ramybėje ir tavo ateities akimirkos nebus palaima, nebus ramybė,“ – pasakoja Robertas Karvauskas.

 

Kiekvienas savyje turime 100 procentų visko. Ši visuma turi pusiausvyros centrą. Tai mūsų dvasinės širdies centras. Tereikia skirt jam pakankamai dėmesio ir palaimos energija tikrai atsivers, pamažu įnešdama daugiau ramybės ir pilnatvės į visas gyvenimo sritis.

 

Parengė: Rūta Steponavičienė, šaltinis: tobuleju.com


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
slapyvardis

struktura