Ką kalba gyvūnai, ką mąsto augalai? Aiškėja, kad bendrauja ne tik žmonės

Dar prieš ketvirtį amžiaus mokslininkai biologai, tiriantys gyvūnų elgesį, eksperimentais įrodė, jog šie geba mąstyti ir bendrauti tarpusavyje. Šiandien mokslas prabilo ir apie tai, jog mąstyti, jausti ir netgi bendrauti sugeba net augalai…

 

Jų mąstymas nuo mūsiškio skiriasi kokybe ir kiekybe, o mintis vieni kitiems jie perduoda savitais, mums ne iki galo arba visiškai nepažiniais būdais.

 

Bitės šokis

 

Gyvūnų bendravimo tyrimų pradininku laikomas austras Karlas Frišas (Karl Frisch), Nobelio premijos laureatas fiziologijos ir medicinos srityje. Jis pirmasis perprato bičių kalbą, kuria jos savo kolegas informuoja apie esamą padėtį. Pavyzdžiui, jei bitė žvalgė, atskridusi į avilį, ant korio padaro aštuonis aštuonetukus, vadinasi, ji sako, jog skristi prie medingų augalų reikia net 3 kilometrus. Jei padaro 36 aštuonetukus per minutę, vadinasi, maisto yra vos už 100 metrų nuo avilio.

 

Atradimas, kad bitės gali „kalbėtis“ atlikdamos tam tikrus judesius, buvo toks šokiruojantis, kad Nobelio premiją mokslininkas gavo tik praėjus pusei amžiaus po pirmųjų savo publikacijų šia tema (1973 m.). Galutinį tašką abejonėms padėjo 1997 m. danų mokslininkai, sugebėję perduoti bičių šeimai analogišką informaciją apie maistą, panaudoję bitę-robotą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Mimozos patirtis

 

Kad augalai turi jausmus, pirmasis eksperimentais bandė įrodyti amerikietis biologijos profesorius Klyvas Beksteris (Cleve Backster) dar 1966 metais. Jis prie dracenų prijungė melo detektorių ir užrašė jų reakcijas tuo momentu, kai joms buvo daroma žala arba buvo norima tai padaryti. Reakcijos buvo panašios į žmogaus. Vėliau K. Beksteris atliko dar daugybę eksperimentų su augalais.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

7-ojo dešimtmečio pabaigoje spaudoje jis tvirtino, kad augalai jaučia baimę, laimę, atpažįsta jiems palankius arba grėsmingus žmones ir netgi geba skaityti jų emocijas ir mintis, tačiau daugelis K. Beksterio kolegų jo hipotezę tuomet vadino nemoksline, o tyrimus laikė beprotybe. Tiesa, būta ir tokių, kurie svarstė, jog energetinės informacijos mainai tarp gyvų organizmų visiškai įmanomi, tačiau, deja, neįrodomi.

 

2014 m. Vakarų Australijos universiteto mokslininkė biologijos profesorė Monika Galjano (Monica Gagliano) su bendradarbiais atliko įdomų tyrimą su mimozomis. Tinklalapyje www.sci-news.com rašoma, jog eksperimento metu vazonai su augalais buvo daug kartų metami iš aukštai ant porolono, kad nesudužtų. Tyrimui buvo pasirinktos jautriosios mimozos, kurios išsigandusios suglaudžia lapus.

 

Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar mimozos prisimins patirtą baimę po kurio laiko, ar „supras“, kad toks veiksmas jų negali sužeisti. Bandymai parodė, kad mimozos nustojo reaguoti (suglausdamos lapus) po to, kai buvo numestos kelis kartus. Po 28 dienų eksperimentas buvo kartojamas. Augalai nereagavo į kritimą, bet reagavo į kitus, nepažįstamus, dirgiklius. Mokslininkai priėjo išvadą, kad augalai ne tik gali jausti, bet ir turi ilgalaikę atmintį. Jie prisimina savo patirtį.

 

Šalia – nežinomi pasauliai

 

„Kiekviena gyva būtybė gyvena savame pasaulyje. Jų pasauliai objektyviai skiriasi nuo mūsų, žmonių, pasaulio – įskaitant fundamentalias erdvės bei laiko savybes. Mes daugiau nei 80 proc. informacijos gauname per regą, o šuo maždaug tiek pat – per uoslę; mes matome šviesos spindulius sklindant tiesiai, o šuo gyvena sudėtingame kvapų gradientų pasaulyje, – rašoma žurnale „Esquire“. – Šuns pasaulyje tikriausiai veikia neeuklidinė geometrija, o kaip organizuota, pavyzdžiui, vandens lelijų arba koralų erdvė – net įsivaizduoti neįmanoma.

 

Informaciją apie supantį pasaulį šie augalai gauna mums nežinomais pojūčių organais, panašiais į radijo imtuvus, reaguojančius į magnetinį lauką. Galime tik pasvajoti, kaip praturtėtų mūsų aplinkos suvokimas, jeigu mums pavyktų užmegzti dialogą su gyvais kitų rūšių atstovais…“

 

Kad augalai bendrauja tarpusavyje, rašoma ir žurnale „Nature“. Pasak leidinio, tai įrodė Japonijos Kioto universiteto mokslininkai. Anot jų, augalai informacija keičiasi išskirdami chemines medžiagas. Šios medžiagos suaktyvina šalia esančių augalų genus, atsakingus už gynybą nuo kenkėjų, ir taip perspėja apie pavojų.
Augalai neturi smegenų ir nervų sistemų, bet turi kitokias sistemas, kurios leidžia jiems jausti ir bendrauti, kaip antai bioenergetinis spinduliavimas. Jį gyvų organizmų ląstelės priima tiesiogiai. Taip šiandien linksta manyti vis daugiau mokslininkų.

 

Nors apčiuopiamų įrodymų nėra, tačiau ir mokslo pasaulyje jau daroma prielaida, jog ir paties primityviausio organizmo, ir sudėtingesnės sandaros gyvūno, ir žmogaus ląstelėse vykstantys informaciniai procesai priklauso vientisai sistemai.
Kitaip tariant, tai, kas žmogui kol kas nepažinu, nereiškia, kad neegzistuoja…

 

Parengė: Vaiva VAIDLAITĖ

 

Šaltinis: ve.lt


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
slapyvardis

tik mes iprate viska priskirti instinktam,atseit visi kiti gamtos kuriniai yra tarsi uzprogramuoti ir viska atlieka kaip robotukai.bet pasiziurekime i save pacius is paukscio skrydzio ir jei iseitu prasukti musu gyvenima kaip filma pamatytume kad zujame tarsi tos bites kazkokiam plotely su nedideliais nukrypimais(keliones)tarsi prisukti ir gan nuobodziai.issiskiriame tik tuo kad sugebame daryti labai didele itaka kitoms rusims kaip labai egoistiska zmogbezdzioniu rusis.aplamai mes zemeje nederame tad kyla klausimas ar tik nesame cia dirbtinai uzveisti,bet cia kita tema

As as as as

Tai tiesa nes siame pasaulyje nieko nera bereiksmio
Pasaulis ir visa Visata..gyvunyja – augalyja- zmonija…tai HORMONIJA. Dievas sukure bet zmonija isdrasko….Visi turi savo gyvenimus ir misijas.

juozas

Tur būt HARMONIJA?Hormonija-nuo žodžio hormonai.

As as as as

Ne… hormonas yra kaip vaistas,o HARMONIJA- viskas suderinta,kaip ta muzika…pianinas groja ,smuikas groja ,kai suderintos visos stygos,,nuplesk tik 1 styga…jau muzika isderinta..Linkiu visiems ir seimoje HARMONIJOS.