Šiomis dienomis – vienintelė metų superpilnatis, pakrikštyta „Šaltąja“

Kelias naktis nuo gruodžio 3 d. danguje galėsime grožėtis „Šaltąja pilnatimi“, kuri šiemet bus vienintelė, kurią galėsime vadinti superpilnatimi, space.com cituoja 15min.lt.
 
Superpilnatis – reiškinys, kuomet pilnatis daugiau ar mažiau sutampa su Mėnulio perigėjumi (orbitos tašku, kuomet šis natūralus Žemės palydovas atsiduria arčiausiai mūsų planetos). Tokiu metu Mėnulis atrodo 14 proc. didesnis ir net 30 proc. ryškesnis nei įprastai. Oficialų perigėjų jis pasiekė pirmadienį, 10:45 Lietuvos laiku, kuomet nuo Žemės buvo nutolęs 357 135 km atstumu.

 

Iš tikrųjų gruodžio superpilnatis yra viena iš trijų paeiliui vykstančių superpilnačių – kitų sulauksime sausio pirmą ir sausio paskutinę dieną, kuomet pilnatis vėl sutaps su Mėnulio perigėjumi. NASA tokį superpilnačių išsirikiavimą pavadino „superpilnačių trilogija“. Sausio pabaigos superpilnatis bus įsimintina tuo, kad sutaps su visišku Mėnulio užtemimu. Tiesa, visišką Mėnulio užtemimą šį kartą matys tik Azijos rytinės dalies ir Australijos gyventojai – Lietuvoje Mėnulis pritems labai nestipriai.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Dalinį užtemimą Lietuvoje sausio 31 d. galėsime stebėti iškart Mėnuliui pasirodžius virš horizonto, kas įvyks 16:55 Lietuvos laiku, stipriausias jis bus 17:02, o pasibaigs 17:11. Silpną šešėlį ant Mėnulio Žemė mes iki 18:08.

 

Kodėl pilnatys būna skirtingo dydžio?

 

Vidutinis atstumas tarp Žemės ir Mėnulio yra 382 tūkst. km, tačiau jo orbita nėra idealiai apskrita, tad šis atstumas nuolat nestipriai kinta. Kai gruodžio 19 d. bus pasiektas apogėjus, didžiausias atstumas tarp Žemės ir Mėnulio bus 406 603 km. Tai reiškia, kad jaunaties metu Mėnulis bus 48 110 km toliau nuo mūsų nei per pilnatį.

 

Superpilnatys stebimos ne kiekvieną mėnesį, nes Mėnulio orbitos ištęstumas Žemės ir Saulės atžvilgiu nuolat keičiasi, todėl perigėjus ne visada vyksta per pilnatį.

 

15minlogo


wpDiscuz