Apie gyventojų pertekliaus planetoje mitą: viskas ne taip kaip manote

Egzistuoja požiūris, kad žmonija gausėja pernelyg greitai ir gali išeikvoti visus planetos resursus, dėl ko reikia sulėtinti gyventojų skaičiaus augimą. Tai yra taip vadinamas demografinis aliarmizmas, rašo seimairnamai.eu.

 

Kai kurie sociologai tvirtina, kad demografiniu aliarmizmu galima laikyti bet kuriuos tekstus apie prastą demografinę situaciją atskirai paimtoje šalyje ar visame pasaulyje, nepriklausomai nuo to, ar kalba eina apie gyventojų pertekliaus problemą, ar, priešingai, apie depopuliaciją.

 

Šitaip mąstant, nelieka skirtumo tarp XIX amžiaus prancūzų demografo Diumono, kuris tvirtino, kad kadangi Prancūzijoje lėtėja gyventojų prieauglio tempai, tai šalį netrukus ją užgoš Vokietija, ir Denio Medouzo, kalbėjusio apie nekontroliuojamo gyventojų gausėjimo pavojų.

 

Ir vieni, ir kiti priskiriami demografiniams aliarmistams. Mes naudosime šį terminą būtent pastarojo požiūrio šalininkų atžvilgiu, kadangi, mūsų nuomone, būtent su jais plačioji publika, o ir specialistai, asocijuoja šią sąvoką.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Bene žymiausias aliarmistas yra Tomas Maltusas. Būtent jis 1798 metais padarė pradžią visuomeniniam jo tezės aptarimui: žmonija gausėja greičiau, negu jos fizinės galimybės gamintis maistą, vadinasi, ji, išlikus augimo tempams, nuolat smuks į katastrofas (epidemijos, badas, karai), vadinasi, vienintelis būdas išvengti šių nelaimių – tai sustabdyti planetos gyventojų skaičiaus didėjimą.

 

Vėliau jo idėjas išplėtojo Denis Medouzas. 1972 metais jis pagal Romos klubo užsakymą perskaitė ataskaitą „Augimo ribos“, kur išvardino taip vadinamas globalines problemas (gyventojų perteklius, didėjantis atotrūkis tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių arba, paprastai kalbant „Problema Šiaurė-Pietūs“. Autorius tvirtino, kad žmonija vartoja tiek daug resursų, kad būtina sumažinti vartojimą, tame tarpe sustabdant gyventojų skaičiaus augimą. Kitaip sakant, vyriausybėms buvo siūloma vykdyti tokią demografinę politiką, kad gyventojų skaičius planetoje išliktų stabilus.

 

Vėliau Medouzas išleido knygą „Augimo ribos po 30 metų“, kurioje teigė, kad žmonija jau peržengė augimo ribas ir reikia skubiai grįžti į jas, kitaip gausėjantys gyventojai sunaikins besibaigiančius resursus.

 

Šitų ataskaitų fone, literatūra ir kinas visuomenei perša nuomonę, kad vargingiausios šalys nekontroliuojamai (įdomu, kas turėtų kontroliuoti?) gausina savo gyventojus ir netrukus išeikvos visas išsivysčiusių šalių gėrybes, dėl to būtina pripažinti „auksinio milijardo koncepciją“. Jeigu trumpai, tai planetoje, pagal šią koncepciją, gali tilpti ne daugiau kaip milijardas gyventojų. Šitaip bus išsaugotas aukštas šio milijardo vartojimo lygis. Milijardas, suprantama – tai išsivysčiusių šalių gyventojai.

 

Čia mes pamėginsime panagrinėti gyventojų pertekliaus problemą, kuri, kaip jau buvo sakyta, atrodo gerokai perdėta. Esmė tame, kad JTO (o tai, sutikite, solidi organizacija) apskaičiavimais, bendras gimstamumo koeficientas neviršija 2,4, kitaip sakant, kiekvienai moteriai pasaulyje vidutiniškai tenka ne daugiau kaip 2,4 gimdymo.

 

Gaunasi, kad mūsų planetoje gimstamumo koeficientas per paskutinius 50 metų nukrito daugiau kaip du kartus (nuo keturių iki 2,36), t.y. gimstamumas yra maždaug tame lygyje, kuris reikalingas paprastam esamo gyventojų skaičiaus atgaminimui. Jeigu tokia gimstamumo mažėjimo tendencija išliks, tai greitai mus ištiks depopuliacija, o ne gyventojų perteklius.

 

Dabar apie auksinį milijardą, t.y. išsivysčiusių šalių gyventojus. Jis suvartoja didžiąją dalį mineralinių resursų, kurie neatsinaujina arba sunkiai atsinaujina. Štai ką ta proga rašo S. Ivanovas iš JTO sekretoriato ekonominių ir socialinių klausimų departamento:

 

Ekologijos ir demografijos tarpusavio ryšiai buvo itin dažnai nagrinėjami aštuntame-devintame XX amžiaus dešimtmečiais Anglijos, JAV ir Prancūzijos žiniasklaidoje – šalyse, kur globali ekologinė problematika ypatingai populiari. Tuo metu gimstamumas buvo sąlyginai didelis. Noras sumažinti gimstamumą besivystančiose Pietų šalyse seka iš nuomonės apie spartų gyventojų skaičiaus augimą kaip stambų komponentą, slegiantį globalines ekologines struktūras.

 

Dėl to teigiamos ekologinės gimstamumo sumažėjimo pasekmės dažniausiai pažymimos straipsniuose, skirtuose besivystančioms šalims. Laikantis visuotinių žmogaus teisių paradigmos, sunku suderinti gimstamumo mažinimo Pietų šalyse propagandą su raginimais didinti gimstamumą Šiaurėje. Dar sunkiau tai padaryti, remiantis globalinės pusiausvyros paradigma, kadangi Šiaurės gyventojų prieauglis turi nepalyginamai didesnes ekologines pasekmes negu kiekybiškai analogiškas prieauglis Pietuose.

 

Tokiu būdu gaunasi, kad gyventojų pertekliaus problemos nėra, o štai resursų eikvojimo, išsaugant dabartinius jo tempus, problema yra visiškai reali. Be to, labiausiai eikvoja resursus pats auksinis milijardas, o vargingiausių šalių gyventojai (tame tarpe ten, kur iki šiol didelis tiek gimstamumas, tiek mirtingumas( beveik nenaudoja mineralinių resursų ir nedidina ekologinių problemų.

 

Kitaip sakant, ekologinio apkrovimo mažinimas planetoje, tame tarpe ir gyventojų mažinimo sąskaita, reikalingas ne tam, kad tas apkrovimas išties sumažėtų, o tam, kad būtų apribotas besivystančių šalių ekonominis augimas.

 

Mūsų nuomone, problema slypi pačiame vartotojiškos visuomenės modelyje ir taip vadinamoje „vartojimo kultūroje“. Jeigu likusieji šeši milijardai ims vartoti (vidutiniškai žmogui) tiek pat, kiek vartoja auksinis milijardas, tai planeta iš tiesų ilgai nepratemps. Galbūt drauge su ekologinėmis problemomis reikėtų kovoti nenaikinant beveik nieko neeikvojančių šešių milijardų, o sumažinant septinto milijardo apetitus?

 

Šaltinis: seimairnamai.eu


Facebook komentarai
10 komentarų "Apie gyventojų pertekliaus planetoje mitą: viskas ne taip kaip manote"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Pyktis.

Nera tu 7mlrd zmoniu.
Iliuminatai su masonais svajoja apie auksini milijarda ir kad tai pasiektu jie mums pakisa karts nuo karto karus,ligas ir bada kai kuriose salyse,GMO,uztersta vandeni ir pan.
JAV yra monumentas kuriame keliomis kalbomis parasyta,kad pupoliacija niekada neturetu virsyti 500mln gybentoju…

Malo Numas

– pabandykim paskaičiuoti „ant pirštų“:

Kinija: ~1 milijardas
Indija: ~1 milijardas
Europa: ~1 milijardas, iš tiesų nesiekia
Amerika: ~1 milijardas, iš tiesų nesiekia
Afrika: ~1 milijardas, iš tiesų nesiekia

Viso: mažiau nei 5 milijardai..

Klausimas iš kur gauta virš 7 milijardų? Atsakymas: iš matematinio prognozavimo algoritmo, paremto netiksliais dėsniais.

Šventasis.

O kur Azija, Australija, Pietų Amerika, Šiaurės Amerika?

Darius

Azija- 4,436 milijardų
Europa – 743,1 milijonų
Afrika – 1,216 milijardų
Šiaurės Amerika – 579 milijonai
Pietų Amerika – 422,5 milijonų
Austrailija – 24,13 milijonų
——————————–
BENDRAI – 7420,73 (2016 metų skaičiavimai)

Malo Numas

– tai mes žinom, bet tai falšas.. Kur gali būti dykumų ir savanų Afrikoje 1,2 milijardo? kažkoks kliedesys! Gal pusiaujo džiunglėse?

– Imkim Azija: šiaurinė dalis tiesiog tuščia, Sibiras tuščias, Tibeto dykumos tuščios, kur ten 4.4 milijardo? vėl kliedesys..

– o kiti galimi, tikrai panašūs į realybę: Australija tuščia, Amerikos apytuštės, Europo tuštoka..

:(

Darius

7mlrd. 420mln.

Arvisss

Kur rusija pas tave neegzistuoja??

Malo Numas

– rusija? aš žinau tik mažytę Rusija, kurioje gyvena tik nulis sveikų ir penkiolika šimtųjų milijardo gyventojų, jokios reikšmės..

– Azija? kas liko Azijoje be Kinijos ir Indijos? Sakykim nepaminėta Indonezijos regionas, bet ten irgi mažiau nei 0.5 milijardo.. Nieko nekeičia..

– Amerika? Tai aš įvertinau abi dalis, vis tiek milijardo nesurenka..

– Australija? Ten gi tuščias dykas žemynas..

:)

Lol

7mlrd nėra, nereikia nė tos Rusijos ar kitų Azijos valstybių priskaičiuoti. Mes tikime tuo, ką pateikia statistika, bet ją gi galima suklastoti? O pats gi nesuskaičiuosi.

Pyktis.

Tik daugeliui to nesuprast.

wpDiscuz