Baimė ką nors gyvenime pakeisti. Ką daryti?

Milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo baimės, nuolatinės nervinės įtampos, panikos priepuolių ir ieško kelių į vidinę ramybę. Pasirinkimas yra itin platus nuo organizmą žalojančių priemonių iki įvairių psichologinių bei sąmoningumo metodikų. Kiekvienas renkamės pagal vidinį stimulą ir suvokimą.
 
Kodėl baimė tampa didžiausi priešu, neleidžiančiu pajudėti nei iš vietos ir ką daryti, kad pagaliau susigrąžintume tą nuostabią būseną, su kuria kiekvienas atėjome į šią žemę, pasakoja sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas, lektorius Robertas Karvauskas.

 

Norint kažką pakeisti, pirmiausia tai reikia pažinti

 

Kas yra baimė? Kiekvienas atsakytų, jog tai patiriamas jausmas. Tuomet kyla kitas klausimas, o kas yra jausmas, iš kur jisai randasi, formuojasi ir kaip pasireiškia? Anot lektoriaus R.Karvausko: „mūsų jausmai tai energinių laukų pokyčiai, kuriuos sužadina įvairios situacijos ir atskleidžia mumyse tai, kas yra įtempta.“ Jeigu jausdami baimės jausmą stengiamės jį įveikti, nuslopinti, ši emocija augs, plėsis bei dar stipriau mus užvaldys.

 

Visata visuomet parodo tai, kas mumyse įtempta, tik dažniausiai mes to nesuvokiame ir skubame priešintis arba slopinti. Deja, nei vienas iš šių būdų nėra veiksmingas. Tai lyg verdantis vanduo ir ugnis: uždengus dantį verdantis vanduo su dar galingesne jėga išsiverš, o nuolat kurstoma ugnis taip pat nesiliaus.

 

Todėl derėtų nukreipti dėmesį į ramybę, susitaikymą, meilę ir leisti emocijoms „išgaruoti“. Žinoma, tai ne visada džiugus procesas, neretai pyktis, baimė, kančia išeina ašarų, virpulių ir kitų kūno reakcijų pavidalu, tai labai individualu, subtilu bei kiekvienam skirtingai. Kad ir kaip būtų, visuomet reikia atminti, kad tai tik energija, kuri turi laisvai be pasipriešinimo tekėti. Tada ji nieko neįtempia, ir su kiekvienu jausmu žmogus gali jaustis komfortiškai.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Mes dažnai prisirišame prie pozityvių emocijų, tokių kaip intensyvus džiaugsmas, drąsa, entuziazmas. Nors jos malonios, tačiau tai taip pat yra įtampos, kurioms naudojame savo energiją. Patyrę laimę dėl išorinių dalykų, į juos įsikimbame ir aklai imame tikėti, kad tik daiktai, santykiai, pinigai ir karjera atneš mums pasitenkinimą. Pradėję jų siekti, įsisukame į nuolatinį įtampos ratą, eikvojantį mūsų energiją, o susiformavę vibracijos tampa magnetu atitinkamoms situacijoms bei kuria ateitį. Lektorius akcentuoja: „jei nuolatos atpalaiduotumėte save, visos situacijos natūraliai išsispręstų.“

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Robertas Karvauskas mums primena vieną iš Visatos dėsnių. Tai yra Pusiausvyros dėsnis, kuris moko, kad viskas kiekviename taške kiekvienu momentu pačiu lengviausiu keliu juda į visišką pusiausvyrą, į būseną be įtampų. Todėl, kad ir kokios pozityvios ar negatyvios įtampos bus mumyse, jos vis tiek ves iš pusiausvyros, iš būsenos gera.

 

„Visata į mus nuolat siunčia meilės energiją, tačiau tam, kad mes ja pasipildytume, ji turi rezonuoti su mumyse esančia būsena. Jei mes, vietoje meilės, tuo momentu esame baimėje, meilės mes negalime priimti. Tada mes eikvojame jos likučius,“ – pasakoja sąmoningumo mokyklos įkūrėjas.

 

Taigi, suvokę jausmų kilmę ir paskirtį, galime pajudėti iš kančios taško į atsipalaidavimą.

 

Kaip danguje, taip ir žemėje

 

Ar kada nors susimąstėte ką iš tiesų reiškia pastarasis posakis? Mokslininkai jau įrodė, jog kiekvienoje dalelėje slypi visa Visatos informacija. Tai reiškia, kad viskas, kas egzistuoja Visatoje turi absoliučiai visas vibracijas: kiekvienas medis, kiekvienas akmuo turi savyje tiek gėrį, tiek blogį, pagal žmogiškąjį supratimą. Viskas priklauso nuo to, su kokiu ketinimu, kokiu jausmu stebėsime mus supančius reiškinius.

 

Du žmonės žiūrėdami į tą pačią gėlę jaus skirtingus jausmus ir turės savo tiesą, tačiau abudu bus teisūs. Vienas grožėsis gamtos stebuklu, o kitas keiks, jog ne vietoje ir ne laiku išdygo. „Žmogus, kuris atsipalaidavęs, pasitiki ir dėkoja gyvenimui už viską, matys visame kame, kad vyksta taip, kaip reikia, ir tada kiekviename reiškinyje pamatys teigiamus dalykus: kuo pasidžiaugti, už ką padėkoti,“ – tikina mokytojas.

 

Todėl kiekvienas savyje turime galimybes patirti tiek baimę, tiek ramybę. Tereikia ryžtingai apsispręsti ir nuolat gręžtis į meilės šaltinį, plūstantį iš Visatos. Jeigu to nedarome „kas laukia mūsų tada? Kai bijome negauname gyvybinės energijos, tada eikvojame likučius. Ląstelėm vis sunkiau ir sunkiau gyvent. Fiziologija ir nuotaika prastėja. Užsisuka ydingas ratas,“ – pasakoja R. Karvauskas.

 

Kaip sau padėti ir ką daryti?

 

Dauguma iš mūsų esame įpratę kovoti su tuo, kas mums nepatinka ne tik viduje, bet ir išorėje. Ką dažniausiai moterys daro, kai vyras elgiasi ne pagal jos lūkesčius – priekaištauja, visais įmanomais būdais stengiasi įveikti antrosios pusės įpročius. Lektorius akcentuoja, jog moters energija 6-9 kartus intensyvesnė nei vyro.

 

Tuomet pamąstykime kas nutinka, kai žmona nukreipia savo dėmesį (energiją) į tai, kas jai nepatinka: kenčia vyras, o tuo pačiu auga jo neviltis ir taip nekenčiami įpročiai. Jei norime auginti kitame žmoguje gerumą, tai ir kreipkime savo energiją į tai. Žinoma, jei mūsų pačių viduje chaosas ir baimė konkuruoja su pykčiu, liūdesiu, skausmu, tai nei su geriausiais ketinimais nesulauksime malonaus atsako iš aplinkos. Matysime vien tik tai, kas pas mus intensyviausiai vibruoja.

 

Lektorius kviečia pamąstyti: ko mes iš tiesų norime? Dėl ko pragyvenome šią dieną? Koks gyvenimo tikslas? Turbūt pritarsite, jog mes visko siekiame dėl tam tikros būsenos, kad patirtume ramybę, atsipalaidavimą. Tik dažnai kelyje pasiklystame: įtikime, kad baigę mokyklą, universitetą, gavę gerai apmokamą darbą, sukūrę šeimą, pasistatę namą ir pradėję keliauti pagaliau patirsime taip trokštamą būseną gera. O ar taip yra? Joks darbas ar antroji pusė mums nesuteiks to, ko mes nepuoselėjame savyje.

 

Tai ką daryti? Robertas Karvauskas ragina pirmiausia formuoti aiškų ketinimą, kuris mistine-religine kalba įvardijamas kaip malda. Deja, ši sąvoka ne visiems yra teisingai suvokiama. Tai nėra žodžių barbenimas, apipintas pašalinėmis mintimis apie problemas, įvykius ir kartais net apkartintas priekaištais: „Viešpatie, kodėl man taip?“ Kokias vibracijas mes tuo metu skleidžiame, tą ir gauname iš Visatos.

 

„Maldos visa esmė ir prasmė yra vidinė būsena,“ – pabrėžia lektorius. – „Maldoje nereikia daug žodžių. Maldą galima apibrėžti trim, keturiais žodžiais: „Štai taip Viešpatie!“ ir tuo momentu turi spinduliuoti jausmas, ko tu nori, kaip tu nori jaustis, nes visa esmė, kad tau reikia jausmo“. Jeigu maldos metu mes spinduliuojame abejingumą, susierzinimą ar baimę, atitinkamai ir gauname, lygiai tą, ką užsakėme. Jei išreikšime viltį, pasitikėjimą, dėkingumą, meilę, ramybę, džiaugsmą, visa tai ir gausime.

 

Jeigu norite, kad baimę pakeistų vidinė ramybė, drąsa, pasitikėjimas, išspinduliuokite aiškų ketinimą, kad jums to reikia ir pajuskite. Tai darykite nuolat, kol išeisite iš sudėtingos būsenos, būkite atkaklūs ir pasitikėkite Visata, Kūrėju.

 

Atiduokite savo neviltį, kančią ir baimę Tam, Kuris visada yra jumyse ir nori padėti pačiu lengviausiu būdu. Kad ir kaip protas maištaus, reikalaus argumentų, susitelkite į tą galingą jėgą, kuri po daugybe įsitikinimų, programų, užslopintų jausmų sluoksniu slepiasi ir laukia, kada galės išsiveršti ir suteikti jums palaimą. Būkite kantrūs, juk nei vienas kūdikis neatsistojo ant kojų pats anksčiau laiko, tam reikėjo sutvirtėti, subręsti.

 

Parengė: Rūta Steponavičienė, šaltinis: tobuleju.com

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Zigmas

Puikiai Rutele!

Rūta

Ačiū :)Labai malonu :)

Taip pat skaitykite