Anapilin iškeliavęs tėtis, vis grįžta į savo butą

“Sveiki, visi dalinasi savo istorijomis, tad paskaičiusi nusprendžiau pasidalinti ir aš.”, – taip savo laišką pradeda anomalija.lt portalo skaitytoja Eleonora.

Maždaug prieš kelerius metus turėjau draugą pas kurį vieną dieną nusprendžiau pernakvoti. Buvo vasaros vakaras, apie 18 val. Žiūrėjome filmą dviese pas jį (jis gyveno bute su mama), kai staiga pasigirsta kaip buto durų spyna atsirakina, durys atsidaro ir užsidaro.

Klausiu aš jo: tavo mama šiandien taip anksti iš darbo grįžo (įprastai grįždavo apie 23 val.)?

Jis man sako: ne, čia tėtis. Tuo momentu mano kūnas nutirpo.

Jo tėvas maždaug prieš 5 metus nukrito nuo namo stogo ir užsimušė. Jis man sako: gal gali duris užrakinti? Tėtis visada pamiršta. Aš kažkaip tada pagalvojau jis gal čia tik juokauja, gal tikrai mama grįžo. Galvoju nueisiu, nors ir baisu labai buvo, o ką jei jis sako tiesą.

Ėjau koridoriumi, užmečiau akį į virtuvę – tuščia, į mamos kambarį – nieko, priėjau prie buto durų – pasirodo tikrai atrakintos, o ranką galiu duot nukirst, kad atėjusi pati asmeniškai duris užrakinau. Pamenu tą akimirką labai nejauku buvo.

Grįžau pas jį, pradėjau klausinėti kaip tai įmanoma ir panašius dalykus, o jis tarsi užzombintas žiūrėjo televizorių ir atsakė, kad jau prie to įprato ir jam tai normalu.

Dar pamenu kažkada kalbėjom su jo mama apie tą nelaimingą atsitikimą. Pasakojo kaip sūnus pasikeitė po tėvo žūties, nes beprotiškai jį mylėjo. Lyg šiol iš namų neišmetė nė vieno tėvo daikto, tad toks jausmas, kad jis tikrai su jais vis dar gyventų kartu.

Dar kai kalbėjau su draugo mama, klausiau ar nebijo, kad namuose pasirodo miręs jos vyras, o ji man tik atsakė: o kam man bijot? Čia jo namai, jis mano vyras, aš jį myliu ir atiduočiau viską, kad jis vėl galėtų būti su mumis.
Pamenu mane labai sujaudino tas pokalbis, kartu su draugo mama verkėm. Net dabar baisiai liūdna pasidarė visą tai atsiminus.

Šiuo metu jau nesu kartu su juo, tačiau tos šeimos istorija giliai įsirėžė man į atmintį. Nežinau ar tokius dalykus apskritai įmanoma užmiršti.

Eleonora