Prisikėlęs iš numirusių: tikra Makso Hofmano istorija
1865 metais Maksui Hofmanui sukako 5 metai. Susirgo cholera. Į fermą netoli mažo miestelio Viskonsino valstijoje iškviestas gydytojas nutarė, kad berniukas nebepasveiks. Liga truko tik tris dienas. Maksas mirė ir buvo palaidotas kaimo kapinėse.
Kitą naktį po laidotuvių motinai prisisapnavo, kad Maksas apsivertė karste ir tarsi mėgino išsiveržti iš ten. Ji pamatė, kaip jis sudėjo rankutes ir pakišo po dešiniuoju skruostu. Motina pabudo šaukdama.
Verkdama maldavo vyrą iškasti karstą, bet Hofmanui atrodė, kad sapnas – nervų sukrėtimo padarinys, o iškastas lavonas tik padidins kančias. Kitą naktį sapnas pasikartojo.
Antrą valandą nakties vyrai pradėjo ekshumaciją. Kasė šviečiant žibintui, pakabintam ant artimiausio medžio šakos. Kai atidarė karstą, pamatė, kad Maksas guli ant dešiniojo šono, kaip prisisapnavo motinai. Tėvas išjojo gydytojo.
Su dideliu nepasitikėjimu jis ėmė gaivinti vaiką. Po valandos berniukas sujudino akies voką. Tuomet buvo griebtasi brendžio, po kūnu ir rankomis padėti maišai su įkaitinta druska. Vaikas atsigavo ir po savaitės visiškai pasveiko.
Maksas Hofmanas mirė sulaukęs 80 metų Kalintone, Ajovos valstijoje. Tarp brangiausių relikvijų saugojo dvi nedideles karsto, iš kurio buvo išgelbėtas, rankenėles.
