Mūsų protėviai miegojo kitaip ir buvo žymiai sveikesni

kaip-miegojo-proteviaiSunku tuo patikėti, bet istorikai ir mokslininkai linkę manyti, jog šiuolaikinis žmogus miega visiškai ne taip, kaip protėviai senovėje. Gamta užprogramavo visiškai kitą miego režimą. Prasidėjus mokslinei techninei pažangai, žmogus nutarė pats tvarkytis savo laiką, rašo tinklalapis seimairnamai.eu.
 
Apie ką byloja istoriniai šaltiniai?
 
Labiausiai išmanančiu šį klausimą ekspertu galima laikyti istoriką Rodžerį Ekirchą. Jo tyrimas truko 15 metų. Buvo surinktas įspūdingas kiekis istorinių faktų, dokumentų, liudijimų. Mokslininkas padarė stulbinančią išvadą: nakties miegą mūsų protėviai dalindavo į dvi dalis su 3 valandų pertrauka maždaug vidurnaktį.

 

Ekircho knygoje, išleistoje 2005 metais, buvo surinkta daugiau kaip 500 piešinių, vaizduojančių mūsų miegančius protėvius. Šie istoriniai liudijimai paimti iš dienoraščių, medikų užrašų, knygų. Ir visi šaltiniai kaip vienas kalba apie įprotį miegoti su pertrauka.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

8 valandų miegas – palyginti nauja tendencija

 

Protėviai nežinojo, kad galima miegoti 8 valandas iš eilės kiekvieną naktį, ir tai nieko nuostabaus. Tais laikais, kai nebuvo elektros, tamsa neleido užsiimti įprastais reikalais. Žmonės nesugalvodavo nieko geresnio, kaip saulei nusileidus, gultis į lovą. Tačiau 12 ar dar daugiau valandų trukmės miegas nepriimtinas organizmui. Būtent dėl to, atsigulę miegoti apie 8 vakaro, mūsų protėviai atsikeldavo maždaug vidurnaktį.

 

Šis laikas buvo laikomas produktyviausiu ir kūrybiškiausiu. Per 2-3 valandas galima buvo spėti užsiimti meile arba skirti laiko kitai veiklai. Kai užplūsdavo antroji nuovargio banga, protėviai vėl eidavo miegoti, dabar jau iki saulės patekėjimo.

 

Kas bus, jei imituosime gyvenimo praeityje sąlygas?

 

Dar 1990 metais psichiatras Tomas Vejeris atliko eksperimentą, sugrąžinusį šiuolaikinį žmogų prie senovės žmonių įpročių.

 

14 savanorių buvo uždaryti į uždarą erdvę be langų. Šviesa degė 14 valandų be pertraukos. Likusias 10 valandų savanoriai praleisdavo tamsoje. Per mėnesį dalyviai visiškai pakeitė savo režimą. Ketvirtą savaitę savanoriai ėmė miegoti naktimis per du kartus. Kiekviena miego atkarpa truko 3-4 valandas.

 

Kada pradėjo nykti šie įpročiai

 

Rodžeris Ekirchas neapsiribojo vien miego režimo tyrimais, bet ir nusprendė išsiaiškinti, kaip susiformavo mūsų dabartinė dienotvarkė.

 

XVII amžiaus pabaigoje Europoje visas madas diktavo aristokratija. Elitas įvedinėjo savas taisykles, įžvelgęs nakties miego skaldyme į dvi dalis praeities atgyveną. XX amžiaus pradžia pasižymėjo pramonės revoliucija. Darbininkai daugumoje šalių buvo priversti darbuotis iki išsekimo. Tai vertė žmones miegoti vieną kartą per naktį, atsigulant maksimaliai vėlyvu paros metu.

 

Reiškinio priežastys

 

XVII amžiuje visoje Europoje padaugėjo tankiai gyvenamų miestų. Tačiau naktinėmis gatvėmis tradiciškai šlaistėsi nusikaltėliai, prostitutės ir kitokios sąvalkos. Priimta manyti, kad padorūs piliečiai buvo linkę nekišti nosies į miestą sutemus. Jie nenorėjo regėti išvirkščios, „purvinos“ miesto gyvenimo pusės.

 

Tačiau jau 1667 metais Paryžiuje pasirodė pirmieji gatvių žibintai. Viduramžių Prancūzijos gyventojai iškart pamėgo grožėtis naktine sostine. Maždaug tuo pat metu laikotarpiu prasideda pramoninė revoliucija, dėl to pažangiausi protai nutarė peržiūrėti įprastą dienotvarkę, kad padidėtų darbo jėgos efektyvumas ir darbo našumas.

 

Europiečio gyvenimas buvo padalintas ne į dienas ar paras, o į valandas.

 

Kai žmogus mėgina mesti iššūkį gamtai

 

Ekircho nuomone, šitas sąmoningas miego režimo pakeitimas tapo daugelio šiuolaikinio žmogaus problemų, susijusių su miegu, priežastimi.

 

Mes nutarėme stoti prieš gamtą ir leidome sau miegoti vieną kartą be pertraukos. Tačiau organizmas užprogramuotas visiškai kitaip. Dėl to nieko nuostabaus, jeigu jūs kenčiate chronišką nemigą arba dažnai pabundate vidury nakties.

 

Mes neraginame jūsų keisti nusistovėjusios dienotvarkės ir aklai kopijuoti viduramžių žmogaus gyvenimo būdo. Tačiau nėra jokio reikalo nerimauti, jei staiga pabudote vidury nakties ir negalite užmigti. Geriau panaudokite tą laiką naudingai, juk ši paros atkarpa gali tapti labai vaisinga, lyginant su rytmečio valandomis.

 

Beje, ir pati sąvoka „nemiga“ psichiatrijoje atsirado tik XIX amžiuje. Anksčiau žmonės tokios problemos nežinojo, ji iškilo tada, kai buvo visiškai išgyvendintas dviejų fazių miegas.

 

Pabaigai

 

Nežinote, kuo užsiimti atsibudus naktį? Be sekso su mylimu žmogumi galima nuveikti ir daugiau įvairių naudingų darbų. Pamąstykite, susitvarkykite mintis, pamedituokite.

 

Galima tiesiog paskaityti įdomią ar naudingą knygą arba užsiimti eiliniu projektu, kūryba. Jeigu organizmas nesipriešina tokiam režimui, galima pradėti gultis miegoti gerokai anksčiau.

 

Šaltinis: seimairnamai.eu


Facebook komentarai
3 komentarų "Mūsų protėviai miegojo kitaip ir buvo žymiai sveikesni"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Mer

Šiuolaikinis pasaulis ir dienotvarkė visiškai kitokie nei viduramžiais ir laiko atgal tikrai nesugąžinsi! Miegu be pertraukos visą naktį ir nekankina manęs jokia nemiga

cortesas

straipsnis ištisa dezinformacija ir paneigianti tokius anksčiau buvusius straipsnius kaip apie mokslininką užsidariusį urve trims,paskui pusmečiui laiko ir kokia miego trukmė buvo pas jį- tokiomis rašliavomis tikimasi sudrumsti žmonėms smegenėles

Pyktis.

Kiekvienas miega tiek kiek jam reik. Ir miegot eina tada kada nori. Tiek anksciau (na nebent buvo kokie vergai,baudziauninkai ar pan) tiek dabar. (Nebent karjera ar pan yra svarbiau uz organizmo poilsi) Miego trukme priklause nuo daugybes dalyku. (Taip,kaip ir dabar)
Kas liecia sveikata tai siais laikais farmacininkams sveiku zmoniu nereik.

wpDiscuz