8 neįprasti mirusiųjų testamentai

testamentasTestamentas — bene parankiausia forma savo keistiems paskutiniams norams surašyti, nes dokumento perskaitymo metu jau būna vėlu kažką pakeisti ar kitaip užkirsti jam kelią. Kai kurie žmonės pasinaudojo šia galimybe po savo mirties nusiųsti padėką, apgailestavimus ar nepasitenkinimą, o tuo tarpu kiti pateikė neįprastus nurodymus ką daryti su jų kūno dalimis, rašo portalas social.lt.
 
1. Kartėlio įpėdiniai

 

1919 metais milijonieriaus Wellington’o Burt’o paskutinis testamentas tapo žinomas kaip „kartėlio palikimas“. Dokumente buvo rašoma, kad didžiuliai pono Burt’o turtai nebus dalijami, kol nepraeis 21 metai po jo paskutinio anūko ar anūkės mirties.

 

Niekas nežino, kodėl ekscentriškasis milijonierius sugalvojo tokį keistą norą ir savo artimųjų gerbūvį iškeitė į ateities giminaičių. 1989 metais mirė paskutinis anūkas, tad buvo pradėti skaičiuoti paskutinio noro įvykdymo metai. Advokatai turėjo peržiūrėti gausybę pranešimų iš giminaičiais prisistatančių žmonių ir atrinkti tinkamiausius kandidatus. 2011 metais galiausiai buvo padalyta net 110 milijonų JAV dolerių suma dvylikai tolimų giminaičių.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

2. Vaišinu pietumis

 

Oskaro laureatas choreografas ir direktorius Bob’as Fosse paliko paskutinį prašymą, pamaloninantį 66 draugus ir kolegas, kurie vienu ar kitu gyvenimo etapu buvo jam labai geri.

 

Šiems asmenims buvo padalyta 25 tūkstančių JAV dolerių suma (kiekvienam teko po 378,79$) ir jų buvo prašoma eiti kartu papietauti B. Fosse sąskaita. Tuo tarpu likusi gyva žmona Gwen Verdon, taip pat prašoma vyro, rezervavo vietą, kur sukvietė visus žmones ir surengė paskutinę šventę.

 

3. Seniausi žinomi testamentai

 

1890 metais vienoje Egipto piramidžių archeologai aptiko seniausius pasaulyje testamentus. Šie neįtikėtini dokumentai buvo surašyti ant papiruso lapų ir įrodė, kad net ir senovės egiptiečiai mėgo neįprastus pomirtinius norus.

 

Ankh-ren (kitur verčiamas kaip Sekhenren) testamentas siekia net 1797 metus prieš mūsų erą ir perleidžia visus turtus savo broliui Uah. Šalia buvęs Uah testamentas nurodo visus iš brolio paveldėtus turtus skirti jo žmonai Teta, tačiau su sąlyga, kad ji nenugriaus nei vieno iš jai atitekusių namų.

 

4. Visa galybė nieko

 

1553 metais garsus Renesanso satyros žanro atstovas Rable (Rabelais) išlaikė savo sąmojingumą ir tokiame svarbiame dokumente. Jo testamente buvo tik vienas sakinys, teigiantis, kad jis neturi jokios nuosavybės, yra daug skolingas, o visa kita palieka neturtingiesiems.

 

5. Paslaptingoji dėžutė

 

Antikvaras Francis Douce britų muziejui 1834 metais paliko dėžutę ir nurodė jos neatidaryti iki 1900 metų sausio 1 dienos. Šis palikimas susilaukė nemažai dėmesio ir muziejaus darbuotojai vis spėliojo, kas gi ten paslėpta. Nepaisant nekantrumo, pono Douce paskutinis noras buvo įvykdytas ir nurodytą dieną visi iškilmingai susibūrė į ilgai lauktą atidarymo ceremoniją.

 

Deja, patikėtiniams teko nusivilti, nes pagaliau atidarę dėžutę joje jie terado kelias užrašų knygeles ir popieriaus skiautes. Kalbama, kad tai galėjo būti savotiškas Douce kerštas muziejui, kuriame jam yra tekę dirbti ir išeiti dėl nuobodaus darbo.

 

6. Pagrindinis vaidmuo

 

John’as Reed’as daugelį metų dirbo viename garsių Filadelfijos (JAV) teatrų kaip scenos darbuotojas. Vyro pomirtinis noras atskleidė, kad jis visą laiką troško vaidinti.

 

J. Reed’as paprašė, kad po mirties jam būtų nuimta galva ir atskirta kaukolė, kuri būtų naudojama Šekspyro spektaklio „Hamletas“ metu. Darbuotojo norai buvo iš dalies patenkinti ir jo kaukolė tapo teatro simboliu, ant kurio savo autografus raitė daugelis žymių aktorių.

 

7. Valstybinės skolos padengimas

 

1928 metais geraširdis Didžiosios Britanijos pilietis, panoręs likti anonimu, valstybei skyrė 500 tūkstančių svarų, jog būtų padengta nacionalinė skola. Nuo tada pinigai buvo patalpinti į patikimą fondą, kuriame spėjo išaugti iki 350 milijonų svarų, tačiau ji negali būti iš ten išimta kol nesusikaups visa reikiama suma.

 

Šiandien ši skola siekia apie 1,6 trilijonus svarų ir nuolat auga, tačiau teisiškai pinigų negalima judinti, kol nebus įvykdyta mirusiojo valia.

 

8. Apgailestavimų kūrimas

 

Vokiečių eseistas ir poetas Heinrichas Heine paliko labai keistą sąlygą savo testamente. Heine su žmona, kurią vadino Mathilde (tikras vardas Crescence Eugénie Mirat) susituokė 1841 metais. Pora santuokoje praleido 15 metu per kuriuos, anot istorikų, Mathilde galimai buvo neištikima, tačiau mirštantį nuo sifilio vyrą ji slaugė iki pat mirties.

 

Žinodamas, kad greitai mirs, Heine į savo testamentą įtraukė papildomą sąlygą — žmona paveldės visą jo turtą tada, kai ištekės dar kartą, nes tokiu būdu bent vienas vyras apgailestaus dėl jo mirties.

 

Šaltinis: social.lt


wpDiscuz