Ką žmonės mato prieš mirtį, ir ką regėjo bei sūnui papasakojo mirštanti mama?

Bandymas suvokti ką paskutinėmis dienomis mato bei jaučia mirštantieji sūnui atėjo galvon tik tada, kai jis sužinojo, jog motinai gyventi liko tik keli mėnesiai. Vyriškis norėjo susipažinti su perėjimo Anapilin etapais ir suprasti ką išeidamas jaučia brangiausias žmogus, rašo portalas social.lt.

Visų pirmiausia, jis sužinojo, kad merdėjantysis „pamato“ savo anksčiau mirusius giminaičius ir pažįstamus. Ši žinia sūnui, išpažinusiam Septintosios Dienos Adventistų tikėjimą, pagal religinius mokymus buvo tiesiog nesuvokiama. „To paprasčiausiai negali būti,“-sakė jis. Tačiau patirtos kitų žmonių istorijos bylojo ką kita. Jis perskaitė daugybę pasakojimų, kur žmonės pasakojo ir dalinosi paskutinėmis anapilin išėjusių savo mamų, tėčių, senelių, dėdžių, vaikų, brolių, seserų ir draugų gyvenimų minutėmis. Tokius pat potyrius tikino patyrę ir žmonės, kurie per plauką išvengė mirties.

Dažniausias tokių priešmirtinių regėjimų paaiškinimas yra tai, kad smegenims trūksta deguonies arba jos paveiktos vaistų. Tačiau, kas išties žino, kas vyksta, kai žmogaus gyvybė kybo ant plauko?

Sūnus, slaugantis merdėjančią mamą, sukaupė visą drąsą ir ryžosi pats paklausti, ką ji mato ir jaučia.

„Visų pirmiausia,- sako vyras-, norėjau įsitikinti ar ji suvokia, ką aš sakau. Pasakiau, kad ją myliu, ir mama kilstelėjo antakius, pripažindama, kad girdi mane. Tada papasakojau juokingą istoriją, nutikusią mano seseriai, ir mačiau lūpų kampučių virptelėjimą, panašų į šypseną, galiu patikinti, kad vienaip ar kitaip ji atliepė į kiekvieną mano ištartą žodį.“

Galiausiai jis ryžosi pasiteirauti to, kas nedavė ramybės pastarąsias dienas.

„Mama, ar galiu tau užduoti vieną labai rimtą klausimą?“

Motina pasuko galvą ir plačiai atvėrusi akis pažvelgė į sūnų, atrodė, jog ji gaudyte gaudo kiekvieną iš jo lūpų sklindantį žodį.

„Mama, ar tu matei čia, kambary, mirusius mūsų giminaičius? Ar matei savo tėtį?“

Moteris tik papurtė galva ir sūnus turėjo suprasti, jog mamos atsakymas yra „ne“.

„O ar matei savo mamą?“- vėl paklausė sūnus, bet ir šįkart mama silpnai pakratė galvą.

„Ar matei tėtį?“, – sūnus turėjo omeny prieš dešimt metų mirusį savo tėvą. Dabar moters reakcija buvo kitokia. Ji linktelėjo galvą ir tai reiškė, kad atsakymas „taip“.

Sūnaus klausimai pabiro lyg žirniai:

„Mamyt, o ar jis ir dabar yra kambary?“. Moteris linktelėjo. „O ar jis mato mane?“ – vėl paklausė sūnus. Mama vėlei pritariamai linktelėjo. Ji bandė ištarti nors žodelį, deja, tai jai nepavyko, Buvo taip apmaudu, kad mama negali pasidalinti tuo, ką ji jaučia ir išgyvena.

Kitą dieną mama jau buvo lyg ir ne šiame pasaulyje. Nereagavo nei į sūnaus, nei į kitus šeimos narių kalbinimą. Gal ji bendravo su kažkuo kitu? Pavyzdžiui savo mirusiu sutuoktiniu?

Kartais atrodė, kad ji tikrai su kažkuo kalba. Tiesa, žodžių moteris nebuvo pajėgi ištarti, bet iš gerklės sklido gargaliavimas. Vienu metu purtė galvą lyg sakytų „ ne“ – iš šono atrodė lyg ji kovotų ir kažkam priešintųsi. Šalia atsisėdęs sūnus bandė mamą nuraminti. Iš kito kambario atėjo jo sesuo, o dar kitam broliui jiedu paskambino telefonu.

Netrukus mama vėl pradėjo kalbėti. Kalbėjo su kažkuo, vaikams nematomu, ir šįkart atrodė , kad pokalbis sklandus, o pašnekovai kuo puikiausiai supranta vienas kitą. Deja, aplinkiniai nieko negirdėjo, nes joks garsas nesklido iš surakintų balso stygų. O mama vis kalbėjo ir kalbėjo, nutilo ir vėl kalbėjo lyg reziumuodama visa, kas buvo anksčiau ištarta.

Paskui ji nutilo, o jos kūnas įsitempė ir sustingo. Kaktą išvagojo raukšlės. Ir staiga kažkas atsitiko. Tikrąja ta žodžio prasme, artimieji pajuto kaip dvasia palieka mamos kūną. Nors ir atrodė, kad kūnas kvėpuoja, juda, o veide keičiasi grimasos-jame neliko dvasios.

Visa tai, ką regėjo artimieji, piršo tam tikras išvadas. Galbūt mama pagaliau sutiko išeiti, galbūt ji išvyko kartu su vyru, galbūt jis buvo atsakingas, kad tame kelyje ji būtų saugi?

Žinia, niekas negali būti tikras, tačiau atrodo, kad taip gali būti.

Pagal Deividą Keslerį, knygų apie mirtį ir mirštančiuosius, autorių, štai kas atsitinka žmogui merdėjant:

– mirštančiuosius dažniausiai aplanko jų motinos,
– jų rankos tiesiasi nematomos jėgos link,
– šeimos nariai ir artimieji nemato nei mirštančiojo vizijų, nei dalyvauja pokalbyje,
– regėjimai atsiranda kelios valandos ar savaitės prieš mirtį.
– Nėra įrodyta, kad mirštantieji regi ir bendrauja su anksčiau anapilin išėjusiais šeimynykščiais. Ir nors ekspertai šiuo atveju nepalenkiami ir nusiteikę neigiamai, atrodo, jog būtų galima į tai pažvelgti rimčiau.

„Žmonės mano, kad visa tai tik sąmonės sutrikimas ar nuskausminamųjų vaistų poveikis,- sako Maggie Callanan, dirbanti slauge daugiau nei 27 metus ir išlydėjusi į paskutinę kelionę daugiau nei 2000 pacientų.- Tiesą pasakius, tai mes, gyvieji, nesuprantame, kas vyksta, o mirštantis viską supranta.“

Dr. Martha Twaddle, Vyriausia medicinos ir slaugos centro pareigūnė pritaria: “Taip, galime rašyti ir sakyti, jog tai haliucinacijos, kad smegenys negauna pakankamai deguonies, tačiau juk toks apibūdinimas netinka visiems žmonėms tam tikrose situacijose. Aš tikiu, jog egzistuoja perėjimas. Fazė, kurios mes nesuvokiame nei fiziniu, nei metafiziniu lygmeniu. Ir savotiškai džiugu stebėti, kaip tai vyksta.“

Sūnus po motinos mirties taip pat sutinka su požiūriu, kad atsitiko kažkas nuostabaus ir, jo manymu, tėtis pasirūpino mama. Jis tikina, kad ši patirtis nepamirštama, o beje, kas gi norėtų tai pamiršti?

Prabėgo kelios savaitės, o vyras daug mąstė, vis prisimindavo mamą ir stebėjosi, kodėl tokios mintys neateidavo jam į galvą anksčiau, kai mama dar buvo gyva. Kartą važiuodamas po darbo namo jis sušuko: „Mama, kodėl tu taip ilgai neateini ir manęs neaplankai nors sapne? Kur tu dabar esi?“ Ir nusijuokęs vairavo mėgstamu keliu toliau.

Tą pačią naktį jis susapnavo motiną. Sapnas atrodė labai aiškus, vienas aiškiausių kokį tik jis kada nors yra sapnavęs. Sapne mama buvo pasipuošusi, gražiai apsirengusi ir žvelgė į jį šypsodamasi. Akys žėrėjo ir atrodė pilnos gyvybės. Ji tikrai atrodė laimingesnė nei buvo pastaruosius metus ir jaunesnė: gal kokių 45-50 metų amžiaus. Jiedu neapsikeitė nei vienu žodeliu, bet ir be žodžių buvo aišku, kad dabar ji sveika, laiminga ir neturi jokių bėdų nei rūpesčių.

Ryte sūnus atsibudo džiaugsmo sklidina širdimi.

Šaltinis: social.lt