Biologai greitai taps dievais: vaikus konstruos kaip „Sims“ žaidime

genai-vaikai1989 metais, kai žmonijos istorijoje buvo pradėtas pirmas plataus masto biologinis projektas „Žmogaus genomas“, daugelis skeptiškų manė, jog visų žmogaus genų nepavyks iššifruoti ir per visą šimtmetį. Tačiau šiandien tampa aišku, jog jau po trijų metų mokslininkai galės perskaityti ne mažiau 3 mlrd mūsų genų, rašo infa.lt.
 
Kai tik aptinkamas naujas genas, apie atradimą tuojau pat pranešama į Tarptautinį genetinių duomenų banką. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo atrasti homoseksualizmo, žiaurumo, motinystės instinkto, raumenų, jautrumo druskai, epilepsijos, artrito, spermatozoidų, paveldėto kurtumo, atminties, baimės, rūkymo ir net avantiūrizmo genai.

 

Amerikiečių mokslininkams iš Niujorko vėžio centro pavyko aptikti ir identifikuoti du genus suteikiančius augimą ir dauginimąsi vėžio ląstelėms. Buvo atrastas ir savižudybės genas. Kanados medikų tyrimų rezultatai, parengti 10 metų tyrus savižudžių DNR, liudija apie tai, jog bandymai nusižudyti paaiškinami biologinėmis priežastimis.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Didžiosios daugumos baigusių gyvenimą savižudybe žmonių DNR mokslininkai aptiko serotonino receptoriaus geno, atsakingo už teigiamas emocijas mutaciją. „Savižudybės genas“ tiesiogine prasme blokavo galimybę gauti pasitenkinimą iš gyvenimo, ko priežastimi tapdavo sunkios depresijos.

 

Specialistas savižudybių problemos srityje daktaras David Bakish pareiškė, jog net esant sėkmingam pacientų gydymui, kenčiančių nuo sunkių depresijos formų, genetinė mutacija išlieka ir gali bet kuriuo momentu išprovokuoti recidyvą. Kaip tvirtina tyrėjai, per artimiausius du metus taps įmanoma sukurti specialų testą, kurio pagalba bus galima nustatyti žmogaus polinkį į savižudybę.

 

Be to, iš 4000 labai sunkių paveldimų ligų, šiais metais iššifruota jau virš 20 tuberkuliozės sukėlėjų genomų, skrandžio opos, šiltinės ir kt. Tai labai svarbu, kadangi, žinant ligų bakterijų genomo struktūrą, galima ne tik sukurti vakcinas ir diagnozuoti paveldimas ligas, bet ir artimiausioje ateityje gimdos vidinės terapijos pagalba išgydyti kūdikį tiesiog joje. Tokia diagnostika ankstyvose nėštumo stadijose moteriškų ir vyriškų vaisiaus ląstelių atžvilgiu vadinama „molekuliniu protezavimu“.

 

Neseniai amerikiečių genų terapijos bendrijos pirmininkas Paul Anderson’as pareiškė, jog planuojama pravesti eksperimentą, kurio metu į embrioną būtų įterpti genai kompensuojantys vieną iš pačių sunkiausių genetinių defektų – imunodeficitą. Tiesa, sąlygos, kurioms esant galėtų būti įvykdyta tokio pobūdžio operacija, pakankamai griežtos.

 

Pirmiausia, liga turi būtinai grėsti gyvybei, antra, pradiniuose eksperimentuose su gyvūnais būtinai turi būti įrodytas gydomasis transgeno efektas. Prie viso to, nėštumas nežiūrint į nieką bus nutrauktas, o embrioninė medžiaga (embrionas) bus panaudotas tam, kad būtų nustatyta ar įvyko genetinio defekto pasikeitimas.

 

Jeigu eksperimentas įvyks taip, kaip buvo planuota, tai netolima ta diena, kai mokslininkai imsis žmogaus konstravimo. Juk galima bus „pagerinti“ embrionus ir tokiu būdu „išvesti“ naują žmonių rūšį – atsparią užkrečiamoms ligoms ir išvaduotą nuo įgimtų patologijų.

 

Be to, pagal „užsakovo“ norą vaikas bus padarytas gražus ir stiprus. Tačiau daugelį žmonių jaudina etinė tokių eksperimentų pusė. Ar galima kištis į pačią gamtą? Ar turi teisę biologai prisiimti Dievo funkcijas? Tarp kitko, 23 šalys pasirašė susitarimą dėl genetinių žmogaus embriono pakeitimų uždraudimo.

 

Tačiau progresas nestovi vietoje ir, greičiausiai, draudimas anksčiau ar vėliau bus nuimtas. Prie ko tas prives – niekas nesiima prognozuoti. Gali atsitikti taip, jog po šimto metų žmonės bus „gaminami“ pagal numatytą standartą. Visi bus sveiki, gražūs ir… vienodi.

 

Inf. šaltinis: infa.lt


wpDiscuz