8 begalvės būtybės iš viso pasaulio

Jeigu jums kada reikėtų gintis nuo drakono, ir turėtumėte kardą, ką darytumėte? Veikiausiai taikytumėtės nukirsti jam galvą, kad būtų baigta, ir galėtumėte išvaduoti tą bokšto princesę ar princą.

Tačiau ne visada taip pasiseka. Kartais mitinės būtybės jau būna nusikirtusios galvas sau pačios, arba niekada jos neturėjusios. Dar kitos po galvos nukirtimo tik įgyja daugiau kovinės dvasios…

Susipažinkime su 8 begalvėmis būtybėmis iš viso pasaulio.

1. Činnamasta

Činnamasta yra hinduizmo dievybė. Ji vaizduojama kaip savo nukirstą galvą laikanti moteris, iš kurios kaklo trykšta kraujas. Greta paprastai stovi pasekėjos, burna gaudančios čiurkšles. Nukirsta galva taip pat geria kraują.

Pasak legendos, deivė galvą nusikirstusi tam, kad savo pačios krauju pagirdytų ištroškusius tarnus.

Činnamasta vaizduojama stovinti ant besimylinčios porelės, taip demonstruodama, kad seksas, gyvybė ir mirtis yra neatsiejamai susiję.

Nors ši dievybė neturi daug pasekėjų, tikintieji teigia, jog jos šokiruojanti išvaizda yra geriausias būdas įveikti psichinius barjerus ir siekti tiesos.

2. Nukekubi

Japonų folklore nukekubi, arba Tykanti Galva, dienos metu niekuo nesiskiria nuo eilinių žmonių, bet štai naktį… Galva atsiskiria nuo kūno ir nuskrenda medžioti. Radusi auką, riksmu paralyžiuoja ją ir tada jau puola.
Dažniausiai nukekubi net neįtaria, kas esantys, nebent miglotai prisimena sapnavę sapnus, kuriuose mato savo kambarį neįprastu kampu.

Atpažinti nukekubi galima iš dviejų trijų raukšlių ant kaklo apačios. Nužudyti – rasti kūną ir jį sunaikinti, tokiu būdu pribaigiant ir galvą.

3. Evaipanoma

Anglų keliautojas seras Volteris Ralei sykį išgirdo istoriją, vertą visų kelionės vargų. Esą vieną vaikiną buvo pagrobusi evaipanomų – begalvių žmonių – tauta. Šie žmonės akis turėję ant pečių, burnas ant krūtinių, o plaukai jiems augę tarp menčių. Taipogi jie buvo apsiginklavę lankais ir lazdom.

Panašiai yra kalbama apie mitinę Afrikos blemmyae gentį, kurios nariai turi veidus ant krūtinių. Senovės graikai aiškino, jog šie žmonės esantys 8 pėdų ūgio ir 8 pėdų pločio. Kontroversiškai vertinamas anglų kunigaikštis seras Džonas Mandevilis teigė sutikęs šią tautą XIV amžiuje, tik kad jie turėję veidus ant nugarų, ne krūtinių, o gyvenę salose.

Ne visi tiki, kad tokių ekspedicijų būta, tačiau savo laiku Džono knyga buvo populiari.

4. Edinburgo pilies būgnininkas

Karts nuo karto Edinburgo pilyje girdisi mįslingi būgno garsai, kurių neskleidžia joks gyvasis. Tai paslaptingas berniukas, begalvis būgnininkas, pasirodo piliai iškilus pavojui.

5. Begalvė moteris

Istoriją apie Greisę Trig, Oliverio Kromvelio kareivių kankintą ir nukirsdintą Anglijos pilietinio karo metu, sunku patikrinti. Tačiau į jos vardo užeigą – „Begalvę moterį“ – gali užsukti bet kas ir įsitikinti, ar tikrai toks vaiduoklis ten esantis.

6. Šing Tianas

Huangdi, legendinis kinų valdovas, sykį kovėsi prieš bevardį milžiną. Kovos įkarštyje Huangdi pavyko nukirsti galvą baisūnui ir įridenti ją į tarpukalnę, kad milžinas negalėtų užsidėti jos atgal.

Tačiau milžino būta nepaprasto. Jis sukaupė jėgas ir praregėjo per spenelius, o bambos vietoje pravėrė burną. Taip tapo Šing Tianu – Neturinčiuoju galvos, ir tęsė kovą.

7. Dalahanas

Dalahanas yra airių fėja, tačiau ne mažytė miela būtybė, o begalvis raitelis, vienoje rankoje laikantis savo besivaipančią galvą, kitoje – iš žmogaus stuburo padarytą botagą. Tai mirties pranašas. Visi, išvydę jį, rizikuoja netekti akių nuo jo botago kirčio, arba būti apipilti krauju. Vienintelis būdas apsiginti – parodyti aukso, pavyzdžiui, mesti auksinę monetą jam po kojų. Tuomet dalahanas išnyks.

Niekas nežino, kada tiksliai jis radosi, bet greičiausi tai krikščionių demonizuotas senovės keltų dievo Crom Dubh („Tamsus kreivasis“) variantas.

8. Arkivyskupas Viljamas Lodas

Viljamas Lodas buvo Kenterberio anglikonų vyskupas nuo 1633 iki 1645-ųjų. Tuo metu vyko daug religinių nesutarimų, ir Viljamas pateko į jų sūkurį liepęs nupjauti ausis trims žymiems puritonams bei įspausti jiems ant skruostų SL (Seditious Libeller). „Šlovę – Viešpačiui, Lodą – Šėtonui“, – sąmojingai pastebėjo teismo juokdarys.
Galiausiai Viljamo priešai įgijo pakankamai politinės galios, areštavo ir nukirsdino jį už protestantizmo demoralizavimą bei karaliaus atitraukimą nuo jo darbų.

Prieš tapdamas arkivyskupu, Viljamas Lodas buvo Oksfordo universiteto kancleris, ir, panašu, po mirties apsigyveno Oksfordo šv. Džono koledžo bibliotekoje. Naktį jo vaiduokliška figūra vaikšto pasišviesdama kelią žvake ir neoriai spardydama savo galvą it futbolo kamuolį. Paprastai vaiduokliai išdidžiai nešioja savo nukirstąją rankose, bet Viljamo charakteris po mirties galimai pasikeitė.

Parengė: E.

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.